Kepykla nr. 5

Ateina tokių laikotarpių, kai reikia spirti(s) užpakalin ir tarti, sugrįžk į realų pasaulį. Kai į gyvenimą grįžta 9h/d užimtumo, plius transportas, plius laikinos nelaikinos sostinės, plius miegas ant (nebe)čiužinių. Keturi ratai ir žaliuojantys lapai ant užpakalių
Ir dingsta virtuvės (išskyrus tuos porą džiugių sykių su pieniško šokolado keksais), dingsta daktaras Gregoris. Atsiranda skruzdžių takai ir dichlofosas, pietūs Sudaruškoj ar Svarstyklėse ir pažadai, kad rytoj tai jau sportuosiu.
Pažadai, kad grįšiu į pasakų miestą jau šį savaitgalį.

Atprasti nuo kūno. Atprasti nuo rašymo, nuo dulkių šluostymo tinklarašty.
Priprasti prie ankstyvo kėlimosi rytais ir powerio vietoje ehr [vietoje pitchfork'o šimtukų].
Ir aš širdele nejaučiu, kad change is the only constant, nors tokie vardijimai(si) tai primena. Kartos praeina ir ateina kitos. Ir kentėjimas, ir beprotybė, ir nesuradimas.
Ir aš širdelėj vis labiau jaučiu Antaną lifte, ar ne lifte, vėl sugrįžtančias mėlynas Elenos kojas. Skeveldros liečia viena antrą. Negaliu jų sujungti, lyg vaikas, dėstąs kartonines iškarpas: kelias, upelis, kalnai, stirna. Vaikas pliaukšteri liežuviu, peizažas sudėstytas.

Jau žinau, kas kitas eilėje – ne iš sąrašo.

- – -

Ir dar atgal į praeitį. Seniai seniai, kai dar gyvenome Vilniuj, — sykį ėjom paklausyti, ką apie [Angosturos] romus pasakojo R. Janovskis. Man Angostura visąlaik asocijavosi tik su ta karčiąja, kurios reikia gardžiam Manhattan’ui, o čia gi, žiū, praplėčiau akis ir sužinojau, jog ne-ne-ne.
Ir vakaras buvo gerai, ragavom grynus, ragavom maišytus, šypsojomės, mintyse spaudėm like ar kaupėm idėjas vasarai (čia visi tie frozen daiquiri). Prisiminėm, kad visada reikia gerai gerai atšaldyti taurę (tarkim, pamakalavus joje ledukų iš, tarkim, McDo), nepersistengti su papuošimais ir saldumu.

P. ir man labiausiai patiko Culto a la vida.

Culto a la vida
50 ml romo ANGOSTURA 7 YEAR OLD
100 ml spanguolių sulčių
2 arbatiniai šaukšteliai rudojo cukraus
pusė laimo, supjaustyto į 4 dalis

Į stiklinę storu dugnu įmetame supjaustytą laimą ir įdedame cukrų. Grūstuvu maigome turinį taip, kad išspaustume laimo sultis, bet kuo mažiau pažeistume jo žievelę (kad kokteilis neapkrastų). Užpilame romu, pridedame pilną stiklinę ledo ir užpilame spanguolių sultimis. Įdedame maišiklį ar keletą
šiaudelių, kad begeriant galima būtu pasimaišyti dugne gulinčius laimą ir cukrų.
Puošiame laimo griežinėliu, užmautu ant stiklinės krašto.

O nuotrauką pagriebiau iš Jurgos:

O tai tau. Kas gi tave vis veja į kitą vietą? :), klausia Asta, ir aš lankstau pirštelius: per dvylika mėnesių [rimtai] gyventa penkiose skirtingose vietose. O dar tėtis sako, jog mes ne klajoklių tauta!
Atsimenu, kai mums iškrausčius paskutines dėžes Lazdynuose, braukiau ranka kaktą (žinote, kaip filmuose) ir tariau sau – niekada daugiau. Trims mėnesiams tepraėjus, žiū, ir vėl lagaminų krovimas ant nosies – tik šįsyk pro šalį važiuodami baziliko ar koldūnų tikrai nebepasiimsim.

- – -

Kažkada tame tarpe dar susidariau ir knygų sąrašą.
Šiemet jis, kaip ir pernai, didele dalimi ateina dar iš mokyklos laikų. Nors imk ir sužymėk jas atskirai! Teigi:

Michel Foucault – Seksualumo istorija. Pradėjau ar ne vienuoliktoj klasėj, pasiklausiusi apie ją per menų pamokas, bet tada strigau ties nežinotais žodžiais kaip perversija (šitas yapč įsiminė). Dabar jaučiuosi didelė ir protinga, tad musiau įveiksiu.
Arminas Lydeka – Etiketas kiekvienam. Žinau, kaip atsirinkti, kuriais įrankiais valgysiu, bet NEžinau, kaip teisingai susodinti svečius į automobilį.
Nicholas Carr – What the Internet Is Doing to Our Brains. Reikia patvirtinimo, kad mano smegenai skylėjasi.
Philip Kindred Dick – Ar androidai sapnuoja elektronines avis? Išlieku ištikima taisyklei “sąraše turi būti nors vienas sci-fi”.
Mitch Albom – Antradieniai su Moriu. Iš mokyklos, ir nežinau kodėl.
Nassim Nicholas Taleb – Black Swan. Kai žmonės klausia, ką skaitai, ir atsakau, Black Swan, jie galvoja, kad tai istorija, pagal kurią filmas pastatytas, bet taip nėr. Pamatyta knygyne Nantėj – neberasta – pamatyta knygyne BP ir gausiai rekomenduota.
Clarissa Pinkola Estes – Bėgančios su vilkais. Rekomendavo V. Apimtis gąsdina, bet man reikia priminimo, kad esu laukinė moteris’n'shit.
Joseph Heller – 22-oji išlyga. Sako, juoda? Iš mokyklos.
Winifred Rosen, Andrew T. Weil M.D. – From Chocolate to Morphine. Mano (šoko- ir kofeino) priklausomybėms paaiškinti ir smalsumo dėlei.
Marshall McLuhan – Kaip suprasti medijas. Įdomu. Įtariu, referuota iš kokios Spektaklio visuomenės.
Henry Miller – Vėžio atogrąža. Noriu tvirto žodžio ir aštraus vaizdo.
Kristina Sabaliauskaitė – Silva Rerum. Sako, populiariausia šių metų skaitytina knyga. Reikia, reikia.

2 alternatyvios knygos
Paul Hoffman – The Man Who Only Loved Numbers. Vien tai, kad nebežiūrau į matematiką, nereiškia, kad negaliu mylėti matematikų. Ypač tokių:A mathematician is a device for turning coffee into theorems.
William Golding – Musių valdovas. Iš mokyklos. Sako, alegorija?

- – -

Ir dar taip netikėtai sėkmingai išėjo, kad gavau dailutėlę saldutėlę [kvepiančią] knygą. Man ana išties patinka – jau vien dėl to, kad receptai suskirstyti pagal tai, kiek laiko praeis (praslinks, pralėks) nuo pirmo žingsnio virtuvėje iki pirmo kąsnio burnoj. Na nesakykit – šitas konceptas genialus (kiek kartų teko atidžiai neperskaityti recepto ir suprasti, jog teks pašaldyti pernakt ar, kepant pfeffernussen‘us, tešlą brandinti… Dvi savaites.) Be to, labai ne vieną dominantį recepčioką nusižiūrėjau – pirmą ir antrą vakarą tik sėdėjau, varčiau ir skaičiau, sėdėjau, varčiau ir skaičiau. Tada perdaviau knygą mamai į rankas, ir Žirmūnietiška šeimyna nusprendė, kad pirmas gaminys turėsiąs būti šitas:

Skrituliukai su cinamonu
Tešlai
150 g sviesto
70 g cukraus pudros
40 g krakmolo
1 arb. š. cinamono
1 trynys
200 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Aptepti
1-2 baltymai

Pabarstyti
3 valg. š. cukraus
2 arb. š. cinamono
75 g migdolų

Tešlai kambario temperatūros sviestą išsukame su cukraus pudra iki vientisos (ir kiek purios) masės. Suberiam krakmolą, cinamoną, trynį ir išmaišome. Įsijojame miltus ir kepimo miltelius. Paminkome, kol tešla taps graži ir glotni. Padaliname ją į 4 dalis ir iš kiekvienos suformuojame 2-3 cm skersmens dešrelę, kurią įvyniojame į maistinę plėvelę. Man tai lengviausia daryti taip: atskirtąją dalį tešlos dar gražiau paminkau, paformuoju link cilindro, dedu ant plėvelės. Dar pakočioju tarp delnų ir stalo paviršiaus. Tada kaip ir apsuku plėvele ir… Kočioju dar vos vos, kad susiglostytų. Niekas nenutrupa, nenubyra, neprilimpa. Tokias keturias dešreles pusvalandžiui metam šaldymo kameron.
Tuo tarpu pabarstukams gana smulkiai sukapojame migdolus, sumaišome juos su cukrumi ir cinamonu. Lengvai paplakame baltymą(-us: priklauso nuo dydžio, man reikėjo dviejų).
Išimame dešreles iš šaldiklio ir supjaustome maždaug 3 mm storio monetėlėmis (ne ne ne, čia tikrai ne klaida – tokiomis plonytėmis. Sausainėliai bus mažučiai dailučiai nelyg kokios sagutės). Geriausiai pjaustant vis kiek pasukti dešreles apie centrinę ašį, kad nesideformuotų skritulėliai. Sausainiukus aptepame (arba pamirkykite) kiaušinio baltymu, tada baltymuotąja puse merkiame į riešutų-cukraus mišinį. Dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Kepame 180oC 12-15 minučių. Na, patikrinkit ir po 10, bet turėtų dar būti šviesūs nelyg aš pajūry metro vairuotojai.

Iš: D. Trečiokaitė. Kvepiantys.

Kai būnu away, prisikaupia visokių dalykų, džiaugsmelių ir panašiai.

Pirmiausia – žieminės Slapuko dovanos. Yay! Iš pašto parsinešiau Neringos siuntinėlį su ekaluogišku žemės riešutų sviestu (valio!) ir šiltai prieskoniuota vaisine arbata! Džiaugsmelis.

Ir dar per tą laikotarpį dusyk buvau apkrėsta 11′os virusu. Na, tikrai matėt aną per tinklaraščius siaučiant.
Tiesą sakant, grandininių laiškų vengiu nuo vaikystės, o, be to, veikiausiai visi suinteresuotieji jau pasiskelbė [ir kiti pasiteisinimai], tad mano šakoj žaidimas lai užsibaigia. Bet visgi:

Vienuolika atsitiktinių teiginių apie mane
1. Įkvėpimo [tolesniems] atsitiktiniams teiginiams ieškojau faile random, kurį ruošiau dar gyvendama Frankrikėj – gal ir tada kažkoks panašus žaidimas siautė?
2. Labai mėgstu plauti indus, ir dėl šios priežasties du sykius esu sulaukusi pasiūlymo tekėti už nepažįstamųjų.
3. Ant palangės turiu maistinių dažų, o stalčiuj – neblogą maišioką natrio gliutamato.
4. Šįmet mane pagavo (ar, veikiau, sugrįžo) knygų virusas. Visos kelionės autobusu, metro, lėktuvėliai, keltais – praskaitytos.
5. Nerealiai mėgstu Kalėdines dainūškes, nepaisant to, kad Kalėdų [nuo] šįmet nešvenčiam. Ei, net dabar skamba All I want for Christmas Is You, čia, matyt, dėl delfio traipsnio.
6. Technika prie manęs genda tol’ka tak. Visa. Maišytuvai nemaišo, orkaitės nekaista, mobilieji nebegaudo ryšio. Galbūt metas susirūpinti.
7. Vaikystėj pirmiausia norėjau būt policininke. Tada reklamščike. Po to mokytoja. Bankininke. Po to rašyti matematikos vadovėlius. Po to žurnaliste. Paskiau gerai rašiau rašinėlius. Ir skaičiavau trikampių plotus. Lemtingoj dvyliktoj klasėj galutinį sprendimą kur stoti? pakeičiau kokį septynetą kartų, ir vis dar niekuo nesu tikra, mat domina tiek eilėraščiai, tiek sinapsės.
8. Kalbant apie mokyklą — pabėgau iš istorijos egzamino.
9. Šįmet pirmąsyk gyvenime paragavau soft serve ledų. Na, tų, iš automato, kur Palangoj visi valgydavo…
10. Visą praėjusią žiemą (na, išskyrus tada, kai temperatūra nukrito žemiau nei -30oC) pravažinėjau dviračiu. Šįmet užaugau ir bandau prisijaukint VVT, nors ant jo periodiškai (kchem, kasdien) supykstu.
11. Self-proclaimed F19.25 – priklausomybė nuo kofeino. Ir kiti F’ai. Arba paprasčiausia hipochondrija.

Atsakymai į Ievos klausimus
1. Koks virtuvės šefas yra mėgstamiausias/idealas?
Sunku. Kadaise ant sienos kabėjo Blumenthal, Herme, Ripert ir Laiskonis. Prie maisto-mokslo gerokai stumtelėjo Alton Brown.
O dabar… Žaviuosi Christinos Tosi quirkiness (“pradėjau kepti sausainius, nes mama slėpdavo nuo manęs jų žalią tešlą, kad nesuvalgyčiau”), istorija ir šypsena; ir jos desertų naminikiškumu ir smagumo/staigmenos faktoriumi.
2. Kokios šalies maistas paliko didžiausią įspūdį?
Kol kas niekas NESUSPROGDINO.
3. Kada pradėjai gaminti? Kelių metų?
Nuo mažumės mažumės (penkerių kokių, ar dar mažesnė) kepdavau su močiute sausainius (ir slapčiom valgydavau tešlą, teip) – skaitosi?
4. Labai įdomus prograsas, todėl džiaugčiausi žinodama, kiek Tau/Jums metų yra dabar. Viliuosi nebus paslaptis.
24.
5. Koks pirmasis savarankiškai pagamintas patiekalas buvo?
Jei atmestume vsokius obuolių-cukraus-druskos maišymus diedukui, matyt, bus sausainiai “Lediniai takeliai”, kurie buvo tokie sėkmingi, kad visus teko suvalgyti vienai. Tada – dar pora nelaimių, ir prasidėjo laimės. Pirmoji – šitas pyragas. Gamintas, nepameluosiu, keliasdešimt kartų. Net ir šįmet bandytas.
6. Ką gaminti mėgsti labiausiai? Desertus, mėsą, visti uogienes ir pan.?
Desertus, pas de question. Nors, tiesą sakant, visada žiauriai vilioja džemai/uogienės/compotes/.., tik kad niekaip neprigaminu tiek kiek norėčiau.
7. Kokiame mieste gyveni?
Vilniuj.
8. Kokia dar veikla žavi (be gaminimo)?
Skaitau. Skaitau. Skaitau. Žvalgausi/klausausi courseros. Rankdarbiauti mėgstu, bet neprisiruošiu. Pafestivaliauti mėgstu kartais, ir padviračiauti – dažnai.
O žavi limonas dalykų, nuo dailiojo čiuožimo iki antro bakalauro, nuo grojipo fortipionu iki tranzavimo :)
9. Koks patiekalas arba produktas mėgtamiausias?
Didžiausi lepinimaisi – risotto ir panna cotta. Todėl stengiuosi dažnai nevalgyti – kad nedingtų magija.
10. Kokia šventė teikia daugiausiai džiaugsmo (patiekalų gaminimo prasme)?
Jau kelerius metus didžioji dalis Kūčių stalo guldavo ant mano pečių, ir tai būdavo super duper. Pasikeitus tradicijoms, matyt, liks dideli gražūs gimtadieniai :)
11. Drąsiausias poelgis Tavo gyvenime?
Visas pastarasis mano gyvenimo ketvirtis.

Atsakymai į Dalios klausimus
1.Ar dažnai kažkas nepavyksta virtuvėje?
Esu supainiojusi druską ir cukrų, kepdama morenginį vyniotinį. Esu išdžiovinusi varškės pyragą – užuot kepusi keturiasdešimt penkias minutes, laikiau jį orkaitėje penketą valandų.
Ilgainiui tragedijos konditerijoje ėmė nykti (retsykiais atsiskiria sviestas nuo kiaušinių, gaminant trapią tešlą ar kokį mandrą kremą, ar pyrago tešla būna per tiršta – bet nieko nepataisomo), tačiau su nesaldžia virtuvės puse kartkartėm pasipykstam.
2.Kokio patiekalo ar jo sudėtinės dalies nemėgsti? Gal būt yra kažkas ko valgyti (ragauti) niekuomet neišdrystumei?
Esmi vegetarė. Išskyrus tai, valgau viską, nors nemėgstu žalių svogūnų/česnakų.
3.Gal turi tave labiausiai sužavėjusį patiekalą?
Pirmasis risotto. Arba burokėlių-grūdėtos varškės-dar kažko salotos Rygoj.
4.Kur mėgsti apsipirkti maisto produktus ir ar daug laiko tam skiri? Gal būt eini prekintis pavalgęs (-iusi), kad tik mažiau visko, ko nereikia neatsidurtų tavo krepšyje?
Žiauriai mėgstu apsipirkinėti – bet tik maisto produktų! Galėčiau slampinėt ir slampinėt, ir užtat baltai pavydžiu Amerikoj tupinčiai Astai. Patinka ir didelės bičiuliškos parduotuvės, ir ekošopai ir turgeliai, bet dažniausiai apsiperku ten, kur arčiau namų (nors tinklas ir kitas) ar kur pakeliui.
5.Ar visada laikaisi nurodytos receptūros gamindamas (-a) pirmą kartą?
Nioup. Pratiškai niekada – visada mažinu cukraus kiekį, iš akies beriu prieskonių. Bet esmines proporcijas stengiuosi išlaikyt (nors teiginys apie cukrų šitai kaip ir paneigia).
6.Tavo virtuvės “guru”.
Tingėjimas ir alkis.
7.Ar turi pagalbininkų virtuvėje, gal būt vakarienę ruošiate dviese?
Kartais pietus pagamina maniškis, tada būna gausiai skanu :) Kai kepu pas tėvus, pagelbėja mama.
8.Tavo mėgstamiausias gėrimas.
Vanduo. Borjomis, tiksliau (jokios reklamos!).
9.Knyga (filmas) palikusi (-kęs) didžiausią įspūdį.
Pirma mintis – Balta drobulė su jo(s) up and down up and down ir rožinėm tablėtėm. Taip pat – Meistras ir Margarita ir gražiausia meilės istorija su geltonom gėlėm.
Ir tada galvoj viena po kitos ima piltis, piltis, piltis kitos ir kitos knygos. Tad sustoju.
10.Ar turi kokį naminį gyvūną, gal būt tik svajoji tokį turėti. O gal esi prieš juos namuose?
Turim katiną, nes gyvūnai, sako, turi turėti on/offknopkę. Aš mielai auginčiau porą šeškų, bo anie tokie žavūs-guguojantys-antidepresantai, kad… Nigaliu. Bet nepakenčiu gyvūnų (ar, veikiau, jų kailiukų liekanų) virtuvėj.
11.Ar vairuoji automobilį?
Teip.

!
Žiemos numerukas.
Kvepiantis, šiltas. Šventinis truputį, įdomus labai.

Naujas, naujas, lietuviškas ir angliškas.