Kepykla nr. 5

gegužės 21 dieną mamai į darbą išsiunčiau štai tokį laišką.
dabar jį [viešai] persiunčiu nolitai.
kone chain letter!

—> —> —>

čia ne visai tradicinis receptas – tradiciškai reikėtų dėti kiaušinių baltymus, tačiau patikimam tinklarašty perskaičiau tokį variantą, ir pabandžiau. be to, kai daroma su baltymais, kadangi jie neapdorojami termiškai, truputį baisu laikyti kambario temp. ilgesnį laiką.

240 g migdolų nuluptomis odelėmis (migdolus užpilame verdančiu vandeniu, uždengiame, paliekame porai minučių, tada po vieną du traukiame iš vandens ir paprastai nulupame)

1 3/4 st. cukraus pudros

1 v.š. migdolų ekstrakto (naudojau tą cheminį dr. oetker, tai lašinau pamažu, nes jo skonis šleikščiai stiprus; bet jis duoda kažko tokio labai gero skonio tam marcipanui

4 v.š. kukurūzų sirupo (galima pakeisti dirbtiniu medumi, tik tada truputį atsiras spalvos; arba galima namuose išsivirti cukraus sirupą iki minkšto kamuoliuko stadijos, bet patogiau naudoti dirbtinį medų ,)) (man reikėjo truputį daugiau, pyliau iš akies, kol geriau klijavosi – dar gal kokių pora šaukštų šitokiam kiekiui migdolų)

migdolus sumalame smulkintuve/kombainėlyje (arba kavamalėje, bet nežinau, kaip ten su skysčiais..). pirmiausia migdolai pavirs į migdolų miltus; paskiau ims “sukritinėti” į tokius kaip ir gumuliukus – tada reikia nustoti malti. (mūsų kombainėlis prastai su tokiais dalykais tvarkosi, todėl iki miltų sumaliau kavamalėje, o tik tada perdėjau į kombainėlį, kad primalčiau ligi tų gumulėlių).

sudedame cukraus pudrą, migdolų ekstraktą, galiausiai – kukurūzų sirupą/ medų; maišome, kol gerai išsimaišo.

išverčiame į didesnį dubenį arba ant stalo, minkome, kol pasidaro vientisa tešla; jei ji atrodo per lipni, galima įminkyti dar šiek tiek cukraus pudros; jei per sausa – medaus/kukurūzų sirupo.

formuojame saldaines; galima įvynioti į plėvelę arba foliją ir laikyti šaldytuve, kol prireiks. vėlgi, kadangi čia nėra baltymų, tai kurį laiką gali pastovėti. tiesa (čia jau mano nuomonė), kadangi riešutuose gana daug riebalų, jie gali sugesti, todėl per amžius amžinuosius verčiau nelaikyti arba tokiu atveju kišti šaldiklin.

beje, gardu marcipanus apvolioti tirpintame šokolade (šokoladą ištirpinti su truputėliu sviesto; dar geriau būtų temperuoti), bet mūsiškiai tokios stadijos nebesulaukė.

šaltinis.

keletas kitokių paruošimo metodų: pirmas. (labai panašus, irgi be baltymų; pirmiausia pasiruošiama migdolų masė, paskiau pridedama daugiau cukraus; galima panašiu būdu daryt ir manąją versiją, nes taip galima truputį pasireguliuoti saldumo lygį (man mūsiškis marcipanas buvo truuuuuputėlį per saldus))

antras. (su baltymais, tačiau migdolų skonis, manau, silpnesnis – nėra jų ekstrakto)

trečias. (analogiškas; tik čia cukraus kiekis truputį mažesnis; čia labiau idėja, ką dar galima pasidaryti iš marcipano)

<— <— <—

prancūzai sugalvoja juokingiausių būdų priversti studentus pasportuoti. pavyzdžiui, įjungia gaisro signalizaciją, tada visi tingiai krapštosi iš kambarėlių, velkasi (arba ne) striukes, nešasi arbatos puodelius ir lipa laiptais žemyn. pastoviniuoja penketą minučių. signalizacija nurimsta, jaunimas ropščiasi atgal.

dvidešimt minučių pirmyn. įsijungia gaisro signalizacija. jaunimas, išmokytas teisingų pasakų apie ‘vilkas vilkas’, išlenda iš kambarių, paburba ‘kas čia per nesąmonė, jau trečiąkart šiandien’, nusispjauna (perkeltine prasme: už spjaudymą didelės baudos) ir sako (čia aš taip), ‘man vienodai, je reste chez moi’.

kaukiant gaisro signalizacijai, virtuvėje vaikinas mikrobangino maistą. mano kaimynas (pjeras iš anžero) visu garsu klauso calvin harris. ramus ketvirtadienio vakaras.

obuolių traškutis
įdarui
2 obuoliai
šaukštelis cinamono
žiupsnis prieskonių mišinio meduoliams (aš čionais tik atvažiavusi nusipirkau quatre-épices: imbieras+cinamonas+gvazdikėliai+muskatas)
šaukštelis-du cukraus, jei obuoliai rūgštūs (antaniniai ar pan.)
šliūksnis romo (nebūtinai, bet kad jau užsiliko po tiramisu.. .))

traškiai plutelei
2 v.š. sviesto/veg. margarino (ei ei, tada turėsime veganišką traškutį!)
1-2 v.š. cukraus (naudoju rudąjį)
3 v.š. avižų dribsnių
2 v.š. miltų
saujos smulkintų migdolų
žiupsnis cinamono

traškiai plutelei keptuvėje išlydome sviestą, pakepiname cukrų, avižas, miltus, riešutus ir cinamoną kol patampa auksinės spalvos.
tuo metu obuolius nulupame ir supjaustome skiltelėmis, sumaišome su cukrumi, prieskoniais ir, jei naudojame, romu. uždengiame maistine plėvele (arba celofaniniu maišeliu) ir pašauname į mikrobangę 3-4 minutėms maksimaliu galingumu. atsargiai išimame iš mikrobangės, suberiame ant obuolių kepintas avižas, šiek tiek spustelime šaukštu ir pašauname į mikrobangę dar mažiau-nei-minutei. leidžiame šiek tiek pravėsti.
jeigu turime kamerą arba randame ledų nedidelėmis porcijomis (*kost kost*), valgome su jais. nerealiai skanu.

it iš orkaitės.

idėja iš savorysweetlife.

savaitė praėjo ramiai, labai greitai ir labai ramiai.
tos kalbos vis dar bijau. per paskaitas sykiais imu ir atsijungiu, ir tik klausau klausau, kaip jie greitai ir gražiai [dažniausiai] kalba-kalba-kalba, pačios kalbos klausau, kalbėjimo. ir man net ausys linksta: kaip jie lengvai vartoją subjonctif’ą, ir kaip tarsi balto pieno puta nuo liežuvių nusiridena pRakeiktoji R; arba kaip jie juokiasi ir erzina ir kalba it nužengę iš devynioliktojo amžiaus – neišnarpliojamomis gramatinėmis formomis, literatūriniais posakiais – ir prie gėrimų automato per pertrauką aš pavirstu aleks mak, pavirstančia balute.

per paskaitą bendrakursis sušnabžda į pašonę: ‘čia buvo žodžių žaismas’.
kartais per paskaitas miegu. labai nuoširdžiai, bet rūpestingai – kaip senais laikais licėjuje, kai per istorinius filmus (arba dailės istoriją) užmigdavai, bet beveik neišsiduodavai, išskyrus tuos sykius, kai galva neatsiklaususi krisdavo atbulom.
camille miega užsikniaubęs ant sulenktų rankų, pirmame suole.
kas dar. dar šią savaitę got some bicycle love, kai pirmadienį ištraukusi dviratį iš garažo radau pradurtą padangą (vėliau paaiškėjo — stiklas. huh???), užtat dabar jau moku susiklijuoti kamerą – o tėtis sakė, kad darbas nemergiotiškas. ir tada labai smarkiai savimi didžiavausi ir net martynui pasigyriau, ir tėčiui pasigyriau, ir mamai,- visam pasauliui.

kaipgi galima nemylėti krašto, kur rudenys Tokie – tikri. iš filmų. švelnūs, ilgi, po truputį. prie fakulteto auga figos medis, po paskaitų slapčia jų prisirinkau ir grįždama namo gliaudžiau po vieną.
kaipgi galima nemylėti krašto, kur – sako david lebovitz – nuostabi sveikatos apsaugos sistema, valstybinis draudimas ir kitką. ir dar – jogurtų eilės, prilygstančios kinų sienai (taip taip, čia tik jogurtai. dar turime tokio paties ilgio-pločio lentyną pieniškiems desertams; ir pienui tokią pačią. ir iš anksto pakuotiems sūriams.).

be to, mūsų aukšte vyko lietinių vakarėlis. atėjusi pamačiau penkialitrį dubenį blendinio. ‘kas kepa?’-naiviai paklausiau. ‘tu,’-choru atsakė mergaitės vokietaitės. trimis keptuvėmis vienu metu. dusyk sulaukusi blendinio papildymo.
o pierre burbėjo, kad ‘čia niekas maisto negamina. kada tik ateinu į virtuvę, ji vis tuščia ir tuščia’.

brokolių tra(o)škutis
(4 porcijos, sako. nealkanos, sakau.)
4-5 st. brokolio žiedynų

1 smulkiai sukapotos česnako skiltelės
1/2 a.š. druskos
1/4 st. migdolų (arba ž. riešutų – mano atvejis) sviesto
3 v.š. šviežių citrinos sulčių
1 a.š. medaus
2 v.š. alyvuogių aliejaus
2 v.š. karšto vandens

2 traškių obuolių (juos supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais)

1/2 mažo svogūnėlio (plonai supjaustome)
1/2 st. kepintų migdolų (arba daugiau, aha .))
1/3 st. aliejuje keptų (sakyčiau, karamelizuotų, bet… [žvaigždutė])

dideliame puode užverdame padruskintą vandenį. apverdame brokolius (pasak recepto, pakanka kokių 15 sekundžių, kad būtų tik tik tik nežali (t.y., žalios spalvos, bet neišvirę). man patinka minkštesni, todėl paviriau ketvertą penketą minučių. keletą kartų perpilame šaltu vandeniu, kad sustabdytume virimą, gerai nupurtome vandens perteklių.

padažui česnaką sutriname su druska iki košelės. ją sumaišome su kitais ingriedientais, išskyrus vandenį, o galiausiai įmaišome ir jį.

sumaišome brokolius, obuolius, didžiąją dalį skrudintų svogūnų ir kapotų migdolų su padažu. lėkštėje apibarstome likusiais svogūnais bei riešutais.

iš 101 cookbooks

[žvaigždutė] man atrodo, kad ten maillard’o reakcija. primenu, chemiją mečiau 10 klasėje – kai tik pradėjome organiką – tad galiu klysti, o ir on food and cooking atidėjau iki ilgų žiemos vakarų. be to, sunkiai įsivaizduoju, kaip toks žodžių junginys skambėtų sakinyje: ‘sudedame svogūnus po maillard’o reakcijos’, ne ne.
žo, o kaip juos paruošti? keptuvėje sumaišome porą šaukštų sviesto, pusmėnuliais pjaustytus svogūnus, nešykštų žiupsnį druskos. ant lėtos-vidutinės ugnies kaitiname, kol įgyja gražų tamsiai rudą atspalvį, kokių 15 minučių. kartkarčiais pamaišome. išverčiame ant popierinio rankšluosčio, leidžiame pravėsti ir patapti traškesniems. patarimas: darome daug daug daug, nes nenusakomai skanūs .)

mikrobangėje kepti obuoliai
obuolių (geriau tinka tokie, kurie kepami neištyžta)
avižų dribsnių
cinamono, imbiero, gvazdikėlių ar kitų mėgstamų prieskonių
rudojo cukraus arba medaus
kepintų riešutų
razinų ar džiovintų abrikosų ar spanguolių ar… (jei vaisiai saldūs it kokios datulės – verčiau nedėkime cukraus ar jo dėkime mažiau)
gabalioko sviesto/margarino

obuolį truputį pabadome šakute, iškabiname sėklalizdžius. atsargiai, neprakiurdiname dugno! įdarui sumaišome dribsnius su prieskoniais, cukrumi, džiovintais vaisiais ir riešutais. sugrūūūdame į obuolį, užmetame šaukščioką sviesto ir kišame į mikrobangę. kaip visada su tuo Nesuprantamu Objektu, laikas priklausys nuo nustatymų – aš mikrobanginau 2 minutes 80% galingumu, o tada tikrinau, ar jau pakankamai minkštas ir pridėdinėjau po kokią minutę.
šalia skanu prisidėti kokių ledųųų ar grietinėlės.

(labas, Indre, išgąsdinusi mane prieš tą kažkurį egzaminą ,})

sako, trečias sausio pirmadienis – liūdniausia metų diena.

tomis dienomis visa, ką sakome, — pakylėk mane.

tiramisu

biskvitiniams piršteliams
3 kiaušinių (atskirkime trynius nuo baltymų)
60 g cukraus
80 g persijotų miltų
cukraus pudros

kremui
3 trynių
3 v.š. cukraus
3 v.š. balto vyno (jei turime – desertinio)
1 a.š. vanilės ekstrakto
250 g mascarpone

sumerkimui
150 ml stiprios kavos
3 v.š. romo
1 v.š. cukraus

kakavos arba tarkuoto šokolado tiramisu apibarstyti



piršteliai
trynius plakame su šaukštu cukraus, kol jie pabąla, o tūris padidėja maždaug 3 kartus (8 – 10 minučių). atskirai išplakame baltymus su likusiu cukrumi iki vidutinio standumo putų. palengva įmaišome baltymus į trynių masę. įsijojame miltus ir lengvai lengvai išmaišome.
konditeriniu maišeliu išspaudžiame maždaug 1 cm storio ir 5-6 cm ilgio juosteles. sausainius apsijojame cukraus pudra ir leidžiame pastovėti 10 minučių. tuo metu orkaitę įkaitiname iki 180-200 laipsnių (priklauso nuo orkaitės). kepame kokias 7 minutes – kol truputį paruduoja. ištrauktus apibarstome cukraus pudra ir leidžiame atvėsti.

kremas
mascarpone išplakame, kad suminkštėtų. virš vandens vonelės plakame cukrų, trynius, vanilę ir vyną, kol masė sutirštėja (plaktuvas palieka nesusiliejančias žymes, o masės tūris gerokai padidėja). atsargiai įmaišome į mascarpone.

surinkimas
sumaišome kavą, romą ir cukrų. pirštelius trumpam – akimirkai! – merkiame į šį mišinį ir jais išklojame indo dugną. ant viršaus sutėškiame pusę kremo ir išlyginame. pakartojame darsyk su likusiais piršteliais ir kremu. viršų pabarstome kakava arba tarkuotu šokoladu.

tiramisu reikia leisti pastovėti pailsėti – bent ketvertą valandų, o daug geriau – per naktį.



receptą nusivogiau iš sauliaus virtuvės. pirštelių – irgi.

- o,- tarė rūta. – o aš tik vieną kartą jo valgiau. taip taip, toks skystokas, na, kaip manų košė buvo.

savaitė po crème brûlée (Olternatyvus laiko skaičiavimo metodas) man pasidarė lengviau — na, kad ne – pro šikšnelę.

nes prabėgus mėnesiui, be stabdžių gaminome būtent tą, kurio pavadinimą tariant visa prancūzų grupė leiptų juokais, nes R dviejuose žodžiuose iš eilės – didesnis išbandymas nei kepimas vandens vonelėje.

o kepimas anas man buvo labai stresovas, nes prabėgus toms 45 minutėms kremas atrodė skystutėlis, ir valandai prabėgus taip pat, o po pusantros valandos spjoviau jam į veidą (perkeltine prasme) ir liepiau dingti iš orkaitės bei vėsintis balkone.

po pusdienio jis buvo padorus. tiek padorus, kad užbarstytas ant viršaus cukrus nenuskęstų, ir galima būtų pasišvaistyti degikliu. (na taip, taip, kalėdom gavau virtuvinį liepsnosvaidį, ir tėtis ėmė karamelizuoti net cukrumi apibarstytus sausainius.)

išbandžiau du variantus – tiesiog vanilinį ir cinamoninį – šventės, žinotės. iš tiesų smalsu būtų padaryti jį su kitokiom ištraukom – tiesiog karštom grietinėlėn įmesti prieskonių, ir leisti skysčiui “pritraukti”. tik tiesą sakant, man gardesnis buvo tas paprastas. švelniai švelniai nuslystanti vanilė ir traški karamelinė pluta – ir nė nepasijaučia, kaip dingsta du rantuoti indeliai. kažkur.

* * * *

tik viena bėda su tais Labai Labai desertais, kuriuos sapnuoji naktimis ir net vartoji it kokius Eterio simbolius, nors skonio nė nežinai — iš jų tikiesi daugiau nei jie tau suteikia. nesu tikra, kaip/ar man patinka šaltas šaukšteliu kabinamas kremas (nors sutinku su tėčiu, jog viską, kas karamelizuota, daug smagiau valgyti). ir ypač – žiemomis, kada pirščiukų, iš laukų parėjus, nė nejusti.

crème brûlée

1 1/4 st. riebios grietinėlės
1/2 st. riebaus pieno
3 dideli tryniai
1/3 st. cukraus
1/4-1/2 a.š. maltos vanilės; arba 2 a.š. vanilės ekstrakto; arba 1 vanilės lazdelė su išskobtomis sėklomis ir supjaustyta gabalėlias
* cinamoniniam crème brûlée dar reikėtų 2 cinamono lazdelių

cukraus ar cukraus pudros plutelei

orkaitę įkaitiname iki 120 laipsnių.
užverdame grietinėlę ir pieną. jei naudojame vanilės lazdelę ar kitus prieskonius, sumetame juos į skystį ir paliekame pusvalandžiui – valandai, kad grietinėlė prisigertų skonio.
atskirame inde gerai ištriname trynius, cukrų ir, jei naudojame, vnilės ekstraktą. po truputėlį supilame kokį ketvirtį karšto skysčio (jei atvėso – vėl pakaitiname) į kiaušinius, kad kiaušiniai nesuvirtų. supilame likusį skystį (jei naudojame nesmulkintus prieskonius – nukošiame arba išgriebiame), ir perpilame į indelius.*
paruoštus indelius (receptas sako, jog skanumyno turėtų pakakti 6 žmonėms; man išėjo 4 ramekinai) sudedame į didesnį indą (naudojau kvadratinę kepimo formą) ir pašauname orkaitėn; užviriname vandens ir į vonelę (t.y., į didesnį indą) įpilame jo tiek, kad ramekinus semtų ligi pusės.
verdame 45-60 minučių – kiek pakratyto kremo centras turėtų tik truputį drebėti it žėlė.** atvėsiname, o paskiau paliekame šaltai bent 3 valandoms – geriau pernakt. prieš patiekdami apibarstome kremą cukrumi ar cukraus pudrą ir atsargiai, nepadegdami namų, apdeginame jį liepnosvaidžiu/litavimo lempa, kol cukrus įgauna spalvos ir ima burbuliuoti. valgome iškart, mat plutelė turi būti šilta, o kremas – šaltas.

* – aš padarytą kremą dar kiek pavirinau, kad sutirštėtų, mat man regėjosi labai skystas.
** – kepiaus gerokai ilgiau – kokią valandą su puse, ir man vis tiek atrodė skystoka. tačiau atvėsęs kremas, aišku, gerokai sutvirtėjo.

ką kitąsyk daryčiau kitaip? padidinčiau trynių skaičių, kad kremas būtų tirštesnis-tvirtesnis, mat dabar, žr. pirmą pranešimo sakinį, savaitę mąsčiau, kad ‘gal kažkas ne taip’.

idėją iššūkiui metė Monkey Dinner. aš saviškį receptą adaptavau iš pačios pačiausios Dorie Greenspan. Baking: From My Home To Yours.