Kepykla nr. 5

A. su J. sakė, jog, matyt, spurgos pusryčiams ir yra ta priežastis, kodėl mūsų naujasis šeimos narys – minivenas.
Po tiek nemiegotų naktų, po tiek laukimo (nelyg Kalėdų), po tiek visko, pažvelgus pro langą galima šypsotis į ūsą (bent jau tiems, kas juos turi). Ir nors juokiuosi iš vyrų elgesio, gavus naują žaisliuką, iš tiesų viduje džiūgauju, matydama tokią stiprią naują simpatiją. Pavasarį priklauso [iš naujo] įsimylėt.

Šiandien virtuvėj šokoladiniai sausainiai, o kai buvau Vilniuj, pusryčiams iš tikrųjų kepiau Kepėjų be stabdžių spurgas.

Berlyno spurgos

500 g miltų
25 g šviežių mielių arba pakelio (7-11 g) džiovintų
80 g cukraus
250 ml pieno
80 g kambario temperatūros sviesto
2 kiaušiniai
žiupsnelis druskos
nutarkuotos ½ citrinos žievelės
2 valg. š. romo
200 g džemo (naudojau obuolienę)
riebalų spurgoms virti
cukraus pudros spurgoms apibarstyti

Miltus persijojame į dubenį, viduryje įspaudžiame duobutę. Į ją sutrupiname mieles ir apiberiame
šaukštu cukraus. Ant jų supilame pusę vos vos pašildyto pieno. Iš kraštų užžeriame šiek tiek miltų ir plakame tol, kol mielės išsileidžia.

Uždengtą įmaišalą kildiname 30 minučių.

Tada suberiame likusį cukrų su druska ir citrinos žievele, supilame pieną, romą, sudedame kiaušinius
ir susmulkintus riebalus. Rankinio plaktuvo maišikliu arba rankomis tešlą minkome tol, kol ši ima pūslėtis ir atšoka nuo dubens kraštų. Uždengtą ją dar kartą kildiname 30 minučių.

Ant truputį miltais pabarstytos lentos iškočiojame piršto storumo tešlos lakštą. Ant pusės
to lakšto maždaug 8 cm skersmens formele nesmarkiai įspaudžiame skritulius. Ant jų vidurio išdėliojame po vieną kupiną šaukštelį džemo. Užklojame kita puse tešlos lakšto. Aplink įdarą skrituliukus stipriai apspaudinėjame pirštų galais. Spurgas formele galutinai išpjauname ir sudedame ant miltais pabarstyto padėklo. Uždengiame ir dar 30 minučių laikome, kad pakiltų.

Riebalus įkaitiname aukštame puode. Jie būna reikiamo karštumo, kai ant panardinto
pagaliuko nesusidaro oro burbuliukų (čia man buvo labai sudėtinga nustatyti, todėl tiesiog bandymų ir klaidų metodu – verdam spurgą ar tešlos gabalėlį, kol paruduoja, išimam, žiūrim, ar vidus iškepęs – atsirinkau, kokia temperatūra tinka). Berlyno spurgas po kelias dedame į karštus riebalus, uždengiame, paverdame 2 ½ minutės, apverčiame ir neuždengtame puode verdame dar 3 minutes. Išvirusias
spurgas išgriebiame kiaurasamčiu, padedame nuvarvėti ant virtuvinio rankšluosčio ir gausiai apibarstome cukraus pudra.

Kai stipriai užsimerkusi stipriai pirštais spaudžiu akių obuolius, matau vizualkes, matau Mondrianą.
Taip pat mokausi naujų streso valdymo būdų: “pažiūrėkime filmą apie šiluminius įrengimus, nervus nuims”. Filmas geras, kokių šešerių aštuonerių metų senumo amateur porn iš BAF. Groja Bob Marley.

Knygose skaitau: “Kai iškeli šampūno prblemą iki filosofinių aukštumų, gali suprast, kad jau visiškai nugrimzdai į beprotybę.” Norisi išmokt suderinti go with the flow su visgi kažkokiu mąstymu irgi planavimu, o ne iš atsitiktinių gabalėlių puzlę klijuot – regisi, net iš kitų dėžių detalių prisirankiojau. Ypač jei tos dėžės – biblioterapija, ypač – jei ant miegamojo stalelio Prozako karta, Stiklo gaubtas ir Balta drobulė. Ir dar Pone Rouzvoteri bei Black Swan, nes aš esu eklektikos sinonimas, ir, be to, saują depresyvių puslapių saldainiais pagardinti labai ne pro šalį. Juoba kad smegenys įjungusios absorbcijos (o gal, viliuosi, tik adsorbcijos) režimą.

Pelėdos praėjo, mūsų eglutė buvo iš automobilinių prekių skyriaus – kvapni, graži (vienarūšiai pažyminiai sakinio gale).
Dvi savaites kankinusi smegenis, atkapsčiau tarp ausų skambėjusią dainą. Taip pat aptikau labai žavų kompaktą.

- – -

Kažin kurį šiek tiek nerimastingą rytą kepiau itin gardžius pyragėlius. Devintas vanduo nuo Deivio kisieliaus, pirmąsyk gamintas namie (ir nelabai mylėtas – per šokoladinis, per intensyvus), antrąsyk ragautas pas Ingą ir pamiltas ligi širdies gelmių.

Brownie su kreminiu sūriu
Šokoladiniam sluoksniui
75 g pieniško šokolado su kapotais riešutais (35 g + 40 g)
75 g juodojo šokolado (50 g + 25 g)
64 g sviesto
75 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 kiaušinis + 1 baltymas
1 valg. š. kakavos
50 g miltų
žiupsnis druskos

Kreminės varškės sluoksniui
250 g kreminės varškės
1 trynys
60 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus

Šokoladiniam sluoksniui mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname sviestą, 35 g pieniško ir 50 g juodo šokolado. Šiek tiek pravėsiname, supilame cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišome. Įplakame kiaušinį, tada baltymą (trynį paliekame varškės masei). Suberiame kakavą, miltus, druską, ir gerai išmaišome. Jei masė jau visiškai atvėsusi, įmaišome sukapotą likusį šokoladą (ir pienišką, ir juodą).

Varškės sluoksniui Trynį išplakame su cukrumi ir vanile. Sudedame varškę ir gerai išmaišome.

Kepame 180oC orkaitėje. Patikriname po maždaug 20 minučių – paviršius jau turėtų būti sutvirtėjęs, bet neišdžiūvęs (geriau nedakepti nei perkepti! – vėsdamas pyragas dar tvirtės ir liks toks drėėėgnas drėėėgnas). Paliekame pyragą šaltai (pvz., balkone ar šaldytuve), kad visai sustingtų. Tiesa, būtent toks – tiesiai iš šaltosios – jis ir gardžiausias.

Truputį sukasi galva, truputį sukasi filmas, truputį skauda-visą-kūną.
Kartais labai anksti norisi lūžti, kartais naktinėjasi kaip šiandien – teip teip, dešimta vakaro jau yra naktinėjimas. Dirbu, sakau sau.

Kai mieloji V. paklausia, kaip gyvenu, išskyrus tą sritį, pripasakoju visą saują faktų. Tada pagalvoju, kad galbūt ilguoju laikotarpiu ir išmoksiu liautis pati save skalpuoti už tai, kad nepakanka.

Savaitgaliais gaunu progą pavartyti keletą knygų, ir akyse užsidega dar vienos, šiek tiek kitokios liepsnelės. Net [ne]apgaulingai atrodo, jog grįžta įkvėpimas, ir vakarienei gaminu marakonų su aštriu pomidorų padažu ir maskarpone, o dieną, o dieną kepu bais’ gardų obuolių keksą itin mėgstamoj, bet nenaudojamoj formoj. Jei netingėsiu(-im), gal net bus nuotraukų, o tada ir čia patalpinsiu, nes juk visi turim užsilikusios obuolienės nuo seniai seniai ir porą obuolių, ane?

Vis dar tvirtai minu pedalus – į Jeruzalę, į centrą, į Perkūnkiemį – visur. Išskyrus tuos sykius, kai šalta ir tiiiiingiu, ir džiaugiuosi, kad universalas turi tokią didelę bagažinę.
Tikiuosi šiltos žiemos, nes šįmet jau senatvė, ir praėjusių metų žygdarbių kol ne po trisdešimt, man vienodai, minu kartot nebenoriu. Išties – pažiūrėjau, mano padangų protektorius tikrai nepakankamai gilus.

Po truputį imu suprasti, kas yra bovarizmas, iš pirmų lūpų, t’sakant – nors vienas 12-12-12 bus įveiktas, regisi. Valio! Nebent greit greit greit apstatyčiau namus meduoliais, šimtalapiais ir Napoleonais (iš didžiosios ar mažosios – mažai svarbu) – o tai gal irgi nebūtų teip jau blogai?.

Ne, tikrai. Jau gruodis ant nosies? Po paraliais.

- – -

Teip išėjo, kad tėčio gimtadienį šventėm truputį iš anksto, ir vežėm labai gardžios sriubos, apie kurią paskui dar keletą dienų mą šnekėjo, ir torto, apie kurį atsiliepimai irgi teigiamokoki. Kai aš pirmą kartą pamačiau šitą tortą, supratau, kad kepsiu – nes nutella, nes traškūs vafliai (vis dar prisimenu “Karališko” torto įdarą iš pirmojo darbo). Tik viena bėda – Žalgiriečiai dalinasi į dvi stovyklas šokoladiškumo atžvilgiu. Tad sukau uodegą iš padėties ir maišiau (ne painiojau) pienišką ir juodą šokoladą. Ir abi pusės džiaugėsi!

Man irgi patiko. Vis dėl to traškumo, įtariu (ir dėl skonio, be abejo) – dėl jo juk galvą padėčiau (NOT). P. sakė, kad tortas, kurį dupliusgreit po skambučio noriu-tavo-tėčio-torto-dabar suklijavau namie, buvo Labiau (nes be vaflių), taigi čia mūsų nuomonės išsiskiria kaip ir dėl Antony Hegarty balso.

Ferrero Rocher tortas
18 cm

biskvitui
3 kiaušiniai
2 valg. š. cukraus pudros
135 g maltų kepintų lazdynų riešutų
2 valg. š. kakavos
1 valg. š. miltų
1 kupinas arb. š. kepimo miltelių

kremui
150 g minkšto sviesto
90 g pieniško šokolado
60 g tamsaus šokolado
4 kupinų valg. š. šokoladinio riešutų kremo
70 g riešutinių vaflių

Biskvitui kiaušinius gerai išplakame su cukrumi iki purumo. Miltus sumaišome su kakava ir kepimo milteliais. Pamažu, vis maišydami, įmaišome juos į kiaušinių masę. Suberiame riešutus ir palengva išmaišome.

Tešlą sukrečiame į 18 cm apvalią kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, išlyginame ir pašauname į 180oC orkaitę. Kepame apie 25-30 min. (tikriname mediniu pagaliuku). Iškepusį gerai atvėsiname.

Kremui šokoladą ištirpiname vandens garų vonelėje ir paliekame pravėsti. Minkštą sviestą išplakame iki purumo, supilame tirpintą šokoladą, riešutinį kremą ir gerai išmaišome – man buvo lengviau kietoką riešutį kremą pirmiausia sumaišyti su šiltu šokoladu, ir tik paskiau supilti į sviestą. Į kremą sudedame peiliu rupiai susmulkintus vaflius.

Biskvitą perpjauname horizontaliai į tris dalis. Vieną sluoksnį pertepame maždaug ketvirčiu kremo, užklojame antruoju biskvitu, spustelim, dar ketvirtis kremo, dar biskvitas, spustelim, sutepame likusį kremą (stengiausi, kad čia liktų kuo mažiau vaflių gabalėlių – gražiau tepasi) – juo aptepame ir torto kraštus (todėl biskvitus pertepame ne trečdaliu, o ketvirčiu kremo). Puošiame kapotais riešutais ar dar belenkaip kitaip. Dedam šaldytuvan, kad sutvirtėtų.

Prieš pjaudami, tortą šiek tiek palaikome kambario temperatūroje.

Tamsiai mindama per Žvėryną, kažkur aplink sklandant nugriautos Vilniaus pieninės dvasiai, — galvoju apie a. Nostalgiškai, šiltai ir gražiai.
Kartais ateina toks laikas, kai apie praėjusius gyvenimus pasigalvoja nostalgiškai, šiltai ir gražiai, ir tiesą sako, kad visa, kas nekažką, išsitrina, ir lieka tik — nostalgiška, šilta, gražu.

Tom ne-miego naktim skaitau ženklus, kuriuose manęs nė kvapo nebėr, ir tuos, kuriuose buvau,
ir žodžiai varva nelyg sirupas, ir šiek tiek užima kvėpavimo takus.

Tamsiai mindama per Žvėryną — ausinės, ir nebegalvoju; su ausinėm negalvoju beveik apie nieką, išmuša.
- – -

Old habits die hard, jie sako, tai šitą irgi tepliojau terliojau nepadoriom valandom. Va.
Ir išėjo dupliusgerai, nes padas toks beveik karamelizuoto sviesto, o karamelė sūdyta, ir mane tai meta pro balkoną iš džiaugsmo (o čia aukštai, tai gali būti beveik ir pavojinga). Išties norėtųs, kad šokoladinis musas būtų kiek standesnis, ne toks… Grietinėlinis, tad darsyk gamindama, manau, įmaišyčiau dar vos vos želatinos.
Gerai neatrodo, bet approved.

Milky Way pyragas (tart)
18 cm pyragas

Pieniško šokolado mousse
75 g pieniško šokolado
1 st. riebios (bent 35%) grietinėlės
1 1/2 arb. š. tirpios kavos
žiupsnis druskos

Karamelei
90 ml cukraus
40 ml vandens
90 ml riebios grietinėlės
1 valg. š. sviesto
žiupsnio druskos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Pyrago pagrindui
(pakaks dviems 18 cm pyragams!)
145 g sviesto
30 g cukraus
1/2 arb. š. druskos
140 g miltų
1 trynys

Pyragui papuošti
gabalioko pieniško šokolado

Pagrindui virtuviniame kombaine triname sviestą, cukrų ir druską, kol masė taps šviesi ir puri – apie 2-3 minutes. Rankomis įmaišome miltus ir triname tarp pirštų, kol sviestas vienodai apvels visus miltus (masė taps panaši į laaaaabai drėgną pajūrio smėlį). Supilame trynį ir greitai suminkome beveik vientisą tešlą. Padaliname ją į dvi dalis. Vieną užsišaldome – bus kitam kartui – o kitą padedme šaltai maždaug valandai.
Atšalusią tešlą iškočiojame iki maždaug 1/2 cm storio. Ja išklojame 18 cm pyrago formos dugną ir šonus. Paliekame šaltai pusvalandžiui. Uždengiame folija, pripilame pupelių ir kepame 180 oC 15-20 min “aklai”, ir dar 10 min, nuėmę svarelius. Atvėsiname.

Mousse‘ui šokoladą susmulkiname ir sudedame į karščiui atsparų indą. Prikaistuvyje užverdame grietinėlę su tirpios kavos milteliais, kol pakraščiuose ims kilti maži burbuliukai. Karštą grietinėlę supilame ant šokolado ir leidžiame pastovėti apie minutę. Maišome, kol šokoladas visiškai ištirpsta. Paliekame šaltai bent 8 valandoms (!!kitaip šokoladinė grietinėlė gali neišsiplakti) – šaldytuve galima laikyt iki 3 dienų.

Karamelei cukrų su vandeniu supilame į prikaistuvį ir kaitiname ant vidutinės ugnies. Jei cukraus kristalai susikaupia ant sienelių, jas sudrėkiname drėgnu konditeriniu teptuku. Užverdame ir nemaišydami verdame, kol sirupas ims ruduoti. Kai karamelė tiek užruduoja, kiek mums norisi (spalva turėti būti tamsaus tamsaus gintaro, o cukrus gali imti beveik rūkti), supilame grietinėlę (atsargiai! – garuoja) ir greitai maišome. Jei susimetė į gumulėlius, ne bėda – pakaitiname, ir tai praeis, – juk cukrus privalo ištirpt! Galiausiai įmaišome sviestą, vanilę ir druską. Supilame į orui nepralaidų indą ir leidžiame atvėsti bent 4 valandas – nors šaldytuve galima laikyti iki 1 savaitės.

Surenkame. Į didelę lėkštę dedame iškeptą ir gerai atvėsintą pyrago padą. Supilame 3/4 paruoštos karamelės. Šokoladinę grietinėlę išplakame iki visiško standumo ir supilame ant viršaus, šiek tiek palyginame. Ant viršaus sutaškome likusį karamelinį padažą (jei per tirštas – šiek tiek pašildome vandens vonelėje ar mikrobangėje). Puošimui skirtą šokoladą vos pašildome (t.y., ne tirpiname, o, pvz., kelias sekundes palaikome virš dujinės ugnies). Daržovių skustuku ar neaštriu peiliu skutame šokoladą, kad gautume dailias drožles, ir jomis puošiam tortą.

Originale sako, kad reiktų suvalgyti per aštuonias valandas, bet nieko nenutiks, jei ir ilgiau palauksim. Tikrai.

Kartais, kai rašau oC, nuplaukiu per asmeniškai, tada tiesiog perkeliu penkton kepyklon, ir traukinys toliau važiuoja.

- – -

Sykiais gyvenimas iš tiesų labai nusibosta. Ypač rudenį – kai palapinės jau sudėtos, o grojaraščiai papildyti naujais atradimais, tik ir primenančiais nemiegotas naktis; kai uogienės tvarkingai surikiuotos sandėliukuose; kai priešaky – dar vieneri metai, dar vienas šildymo sezonas ir lapkričio klampynė. Smegenų vingiuose kyla voverių metaliniuose rateliuose vaizdiniai ir regisi, jog niekas nebedžiugina. NIE-KAS.
Vieną praėjusios vasaros naktį pasižadėjau, kad šįsyk bus kitaip – kad užpuolusio liūdesio ar nepaaiškinamo ilgesio nemaitinsiu skausmingais eilėraščiais ir graudžiomis melodijomis. Dekupažuotoj medinėj dėžutėj po trupinį kaupiu drąsą keisti, šokti aukščiau bambos ar net Mėnulio, įsispyrus į naujus batelius lėkti tiek, kad iš galvos spalvotais pliūpsniais lietųs skraidantys minčių kilimai. Ir vis primenu sau (tikras asmenybės susidvejinimas!) tokį vaikystės žaidimą. “Mama mama, kiek man metų,” – klausdavom. “Penki drambliai,” – atsakydavo. Arba – “Trylika blusų.” Mažesnio progreso matavimo vieneto, matyt, nebesugalvodavome.
Kai tariu, “viskas-arba-nieko”, šitas žaidimas atrodo klaikiai nesąžiningas.
Ir vis tiek – pirma po blusą, paskiau po pelę, galiausiai ir po dramblį. Dideli pokyčiai prasidės nuo mažojo pirštelio kyštelėjimo iš už komforto zonos, pažadu.

- – -

Būva daug, būva visko, šviesų ir stroboskopų, morkų ir sliurbentų, všį olimpinė komanda lietuvos atletės ir kitokių juokų, ir grįžti namon pakvėpavęs ir
su pilnu krepšiu
Džiaugsmo.

Didelis didelis kibiras džiaugsmo pavirto penkiais uogienių stiklainiais ir tortu.

Tortą dedekuoju I. mamai už viską viską. Ir dar dėkavojimai Agnieškai, kuri man receptą išvertė milijonąsyk geriau nei gūgl transleit.

Varškės ir raudonųjų serbentų tortas I. mamai – bent jau virtualiai
18 cm formai
Pagrindui
135 g arbatinių sausainių
60 g sviesto

Varškės masėms
335 g pertrintos varškės
300 g natūralaus jogurto
100 g balto šokolado
70 g cukraus pudros
270 g raudonųjų serbentų (be šakelių/lapelių)
2 1/2 v.š. želatinos

Viršutiniam sluoksniui
1 pakelis raudonos želė miltelių
135 g raudonųjų serbentų

Pagrindui kombainėlyje susmulkiname sausainius iki trupinių. Supilame tirpintą sviestą ir labai gerai išmaišome. Suberiame trupinius į kepimo popieriumi išklotą tortinę ir gerai suspaudžiame. Dedame į šaldiklį, kol paruošime įdarą.

Varškė masei sumaišome varškę su jogurtu. Atidedame 1/3 masės. Užmerkiame 1 v.š. želatinos poroje valgomųjų šaukštų vandens. Garų vonelėje ištirpiname baltąjį šokoladą (atsargiai, jis itin lengvai užsitraukia). Į tirpintą šokoladą po keletą šaukštų įmaišome varškės masę. Želatiną išleidžiame vandens vonelėje ar mikrobangėje. Po keletą šaukštų į ją įmaišome varškės-jogurto-šokolado masę. Gerai išmaišome ir supilame ant paruošto pado. Paadedame į šaldiklį pusvalandžiui.

Į atidėtą trečdalį tešlos įmaišome cukraus pudrą. Išbrinkiname 1 1/2 v.š. želatinos poroje šaukštų vandens. Perrinktus raudonuosius serbentus pertriname trintuvu (blenderiu), jei norisi – nukošiame sėklytes ir skūreles. Įmaišome į varškės masę. Želatiną ir varškės-serbentų masę sujungiame taip kaip ir balto šokolado masės atveju. Supilame paruoštą kremą ant pirmojo sluoksnio. Pašauname šaldiklin pusvalandžiui.

Viršutiniam sluoksniui paruošiame želė pagal gamintojo instrukciją, tik naudojame perpus mažiau vandens. Likusius serbentus sublenderiuojam ir įmaišome į išmaišytą želė masę. Paliekame atvėsti. Kai želė ima tirštėti, supilame ant torto. Paliekame tortą šaldytuve pernakt.

Puošiam kaip norisi – aš iš šaldytuvo traukiau plaktą grietinėlę ir paskutines I. sodo avietes.

Recepto idėja – čia.