Kepykla nr. 5

Aš susigalvojau, kad esu žiauriai kieta, ir vieno iššūkio man negana. (Tiesa, kompjūteryje tupi dar ir trečias – filmai, kurių Niekaip Neprisiruošiu Pažiūrėti, bet jo čia ne… ne.)
Asta sumąstė tokį štai iššūkį, kirbėjusį ir mano galvoje — 12 desertų per 12 mėnesių. Aš kažin kaip įtariu, kad manieji bus labai netolygiai pasiskirstę per metus, šypt, o kai kurie būtinai atsiras vieną konkretų mėnesį, ir ne kitaip (nes apie Vasarinių Kūčiukų Prakeiksmą jau rašiau!). Bet štai – mano saldžiųjų receptų 12-12-12 – ne super duper originalūs ar kažką, bet žiauriai ilgai spaudžiantys pečius:

1. Prancūziškoji Galette des roix, kuri vaidenosi man nuo to laiko, kai prieš kokius aštuonerius metus pamačiau per “Labą rytą”.
2. Grikinė boba.
3. Napoleonas, kurio šeima nemėgsta, ir aš, gėda pasakyti, turbūt gyvenime nesu jo ragavusi!
4. Šimtalapis, dėl kurio ant dugnelio susikaupusios karamelės atiduočiau ir ranką nukirsti. Na, ne visai, bet nedaug tetrūksta.
5. Katarzynkos, duokdie, bent trečdaliu tiek gražios kiek pas Gintę.
6. Churro.
7. Džiūvėseliai – ne biscotti, o tokie tikriniai.
8. After eight, ypač baltojo šokolado, kurių teragavau vieną vienintelį sykį, per Kalėdas prieš kokių… Ak, dešimtį metų :)
9. Croquembouche. I’m crazy like that.
10. Baklava, nuo kurios pirmiausia atbaidydavo filo tešlos stygius, vėliau finansiniai reikalavimai, dar paskiau – kiekis. Bet viskas, abejoti neb’valia!
11. Šokoladinis musas pagal Hervé This.
12. Kalėdinis džiovintų vaisių pyragas, kurį mėginu išsikepti jau gerą penkmetį.

Įkvėpiu, iškvėpiu, viskas bus gerai jau nuo sausio. Kol kas valgome kit[oki]us desertus, visokius imbierinius keksiukus, persimonų sausainius ir elementarius kremus.

Crème caramel
Karamelei
1/3 st. cukraus
3 v.š. vandens
truputis citrinos sulčių

Kremui
1 1/2 st. riebios grietinėlės
1 1/4 st. pieno
3 dideli kiaušiniai
2 dideli tryniai
1/2 st. cukraus
1 v.š. vanilės ekstrakto

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Užverdame virdulį vandens. Pasiruošiame didelę kepimo formą, kuri bus tarsi vandens vonelė (panašiai kaip gaminant sūrio pyragą ar crème brulèe).
Gaminti patį crème caramel galime arba 20 cm skersmens pyrago formoje (atsidaranti netinka, mat pernelyg nesandari!), arba 7 suflė indeliuose. Toliau recepte aiškumo dėlei instrukcijos esti didžiajai formai, o laužtiniuose skliaustuose – suflė indeliams.
Jei naudojame didžiąją formą, ją pašauname orkaitėn, kad įkaistų. [Mažųjų indelių įkaitinti nereikia.]

Karamelei sumaišome cukrų, vandenį ir citrinos sultis nedideliame prikaistuvyje. Kaitiname jį ant vidutinės ugnies, kol cukrus taps gintaro spalvos – kokias 5 minutes. Jei cukraus sirupas *netyčiaŪ pradėtų rūkti, kaipmat traukiam nuo ugnies :)

Atsargiai iš orkaitės išimame kepimo formą [arba pasiimame suflė indelius]. Supilame karamelę į kepimo indą [-us] ir greitai pasukiojame į visas puses, kad ji tolygiai pasiskirstytų po visą dugną.

Kremui užverdame grietinėlę ir pieną. Tuo metu kitame inde sumaišome trynius, cukrų ir kiaušinius iki vientisos balsvos masės. Įmaišome vanilę, o tada pamažu, nuolatos maišydami supilame grietinėlės-pieno mišinį. Jei maišėme labai intensyviai, paviršiuje galėjo susidaryti burbuliukų – juos reikėtų nugrėbti.

Kepimo indą[-us] dedame į didžiąją kepimo formą (=”vandens vonelę”). Supilame į jį[-uos] kremą. Visą šitą statinį kišame orkaitėn. Į didžiąją kepimo formą pilame verdantį vandenį (atsimenate, užsikaitėme jo pačioje pradžioje? Jei atvėso, pašildome.) tiek, kad indą[-us] apsemtų iki vidurio. Kremą kepame/verdame maždaug 35 [15-20] minutes. Ar iškepę, patikriname taip: viršus turi būti kiek pasipūtęs, vietomis auksinis, o vidurį įsmeigtas peilis turėtų išlįsti švarus.

Labai atsargiai išimame didžiąją formą iš orkaitės. Palei formos kraštą iš vidinės pusės perbraukiame peiliu, kad kremas vėsdamas nepriliptų ir nesuskeldėtų. Leidžiame atvėsti kambario temperatūroje, tada uždengiame ir paliekame šaltai bent 4h.

Prieš patiekdami vėl perbraukiam kraštu palei kremo kraštą; išverčiame ant lėkštės nelyg smėlio bandutes.

Receptas iš Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.

Summary of findings:
Gerulis kremas – tiesa, man pernelyg kiaušininis, bet konsistencija puiki. Įsivaizduoju, kad šauniai pasiduotų visokioms stipresnio skonio variacijoms-pakreizėjimams kaip kavos ar kakavos kremas; su kokiomis levandomis/čiobreliais/.. tačiau jau sudėtingiau – bijau, kad arba kiaušiniai permuštų visus skoninius niuansus, arba turėtume levandų pagalvėlę kandims atbaidyti.

(Pre scriptum: čia užtat, kad visą praėjusią savaitę muzikų neklausiau, nebeturiu ko klausyti, problemikė nemenka; o šitoj citatoj ryškiai per daug kabučių, nors visos vietoj irgi pagrįstos.)

Ir vėl, kaip sakė viena mergaitė, buvau lost in translation, bet šįsyk netgi pažodžiui – kai suprantamiausia kalba prekių etiketėse – slovakų. O rasti lenkiškai, heck, išvis šventė. Igen, igen, kokia kalba.
Pirmąjį vakarą per langus girdėjau dub fx, nors mano rajonas visai kažkokie Baltupiai ar Naujininkai, su visa pagarba aniems. Kažin kaip plačios gatvės ir eiktusau kokių gražių balkonų mačiau – žalių! -, nors imk ir kišk kišenėn ir parsivežk į Vilnių.
Visai neblogą balkoną turėjau ir pati, jame galima net kėdę išsinuomot, tik septintą ryto ten per žvarbu kavai-ir-pyragėliams (kas visai įmanoma: bandelinė ant kampo, ir tikrą tiesą I. sakė, tortai ohoho kokie, atplėšt akių (ir dantų) negali!). O savaitei baigiantis dar paskelbė kažkokių baisių naujienų apie ant miesto nusileidusį smogą, ir tikrai, aukštėliau palypėjus nematyti nė greta stovinčio kaimyno su turistų vadovu ir muilinuku.
Dar turėjau dvi lovas, didelę spintą, sofkę su teliku ir netgi virtuvę. Toks padidintas dvylikos kvadratų bendrabutis, kokius du kartus padidintas, ir dar apgyvendintas indų plovimo fėjos. Ir gartraukio. Gartraukis man patinka, jame galima ir švieselę įjungti — virtuvinė svajonė, n-tąjį sykį vos pirštų nenusipjovus.

Ir dar – apie panna cottą.
Kai aš pirmą kartą pamačiau tave (ir ausyse skamba Mačernis, vienuolikta; Mačernio sonetų nemėgau, interpretacijų mūšyje Mačernis vs. Škėma, o gal tai buvo Mačernis vs. Radauskas, nebepamenu, laimėjo tas, kuris ne iš M.), žodžiu, kai pirmą kartą paragavau jos Vienoj Tokioj Itališkoj Valgykloj, šypt, atrodė, kad žemė (pufikas) slysta iš po kojų (sėdynės). Tikrai. Toks švelnumas, toks lengvas slydimas gomuriu, toks apvalus ir išbaigtas skonis, ir kvapas, ir konsistencija, ir tos vanilės kruopelės, pasiliekančios ant dugno. Ak ak, galvojau sau, matyt, labai jau sunku tokį gerumėlį namuose pas’gaminti.

Melas, šlykštus melas (ir net ne statistika!).

Tada prisirinkau šūsnelę šio deserto receptų, ir beveik burtų keliu išsirinkau — šį.
Sakysite, kas čia per išmislas – kukurūzų dribsnių skonio prigėręs pienas. Ogi toks — labai subtilus, vos jaučiamo gilių kavos ir sviesto kvapo. Jergutėliau, jei panna cotta būtų vienas žodis, tai būtų švelnu (o ne pannacotta, kaip galima pamanyti).

Ir dar šiek tiek prisipažinimų iš širdelės, susijusių su gaminimo eiga, su maisto nešvaistymu ir kitais skaniais dalykais:
Iš tiesų vaikystėje labai labai nemėgdavau sudribusių dribsnių, man patikdavę tik traškūs, todėl pieną ant jų pildavau paskutinę minutę, o tada greitai greitai darbuodavausi šaukštu, kol dubenėlis likdavo tuščias, tik pieno brūkšniais išterliotas.
Tai štai — kai nusunksite dribsnius, jų nenurašykite ir nemeskite lauk. Aš dar galvojau iš jų ką pagaminti, bet, et, ką čia slėpti, prigėrę pieno ir grietinėlės jie tokie gardūs, kad buvo sučiaumoti pakeliui, panna cottą begaminant. Tai štai.

Pieniška kukurūzų dribsnių panna cotta su karamelizuotais kukurūzų dribsniais
Panna cottai
6 st. nesaldžių kukurūzų dribsnių
3 st. riebaus pieno
2 st. grietinėlės (36%)
1/2 a.š. rupios druskos
1/4 st. rudojo cukraus
1 v.š. smulkios želatinos

Karamelizuotiems dribsniams
3/4 st. nesaldžių kukurūzų dribsnių
3 v.š. pieno miltelių
1 v.š. cukraus
1/2 a.š. druskos
3 1/2 v.š. sviesto

Panna cottai orkaitę įkaitiname iki 150oC. Ant kepimo skardos suberiame dribsnius ir kartkarčiais pamaišydami kepiname, kol jie vos paruduos ir ims gardžiai kvepėti – apie 12 minučių. Dar šiltus dribsnius supilame į didesnį dubenį ir užpilame pienu bei grietinėle. Išmaišome ir paliekame pastovėti 45 minutes (ne ilgiau – tada desertas taps pernelyg krakmolingas).
Perkošiame skystį į puodą ir gerai gerai išspaudžiame tai, kas liko, – būtent dribsniuose ir lieka labiausiai skonio įsigėręs pienas. Likusius dribsnius išmetame (NEEEEE!!!!) arba po truputėlį sužiaumojame. Arbe ne po truputėlį. 1/4 st. skysčio perpilame į mažesnį dubenėlį ir jame išbrinkiname želatiną. Į likusį mišinį suberiame druską ir rudąjį cukrų. Pakaitiname, kol cukrus ištirpsta. Pakaitiname mažąjį dubenėlį mikrobangėje arba garų vonelėje, kol želatina ištirpsta, ir supilame į kiek pravėsusį pieną. Jei skystis bus per karštas, želatina praras visas savo gerąsias savybes, ir teturėsime pusiauskystį kremą!
Išpilstome masę į indelius ar formeles. Atvėsiname, o tada šaldome bent dvi valandas.
Karamelizuotiems dribsniams orkaitę įkaitiname iki 135oC. Supilame dribsnius į didoką dubenį ir lengvai patraiškome rankomis. Kitame indelyje sumaišome cukrų, pieno miltelius ir druską. Suberiame į dribsnius, supilame tirpintą sviestą ir gerai gerai išmaišome. Suberiame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame kokių 10-15 minučių, kol dribsniai taps aukso spalvos. Atvėsiname.
Patiekiame panna cottą, pabarstę karamelizuotais dribsniais.

Receptą aptikau NYTimes, originaliai iš Momofuku.

Pakelkite rankas, kas gilioje vaikystėje nekrapštydavo centų iš skylėtų kišenių ir, pasistiebę ant pirštų galų ir pro langelį kyštelėję kietai suspaustą baltų monetų pilną kumštį, neprašydavo tetos kioskininkės centeršokų už dvidešimt kapeikų centų. Net baisu pagalvoti, kiek tų sunkiai iškaulytų pinigėlių, mėgindami kits kito kietumą, nesiraukydami iškramtėme ir išpūtėme burbulais. Po vieną nykstančių kioskų nė nepastebiu, tik nostalgiškai prisimenu jų pols už litą dvidešimt – ypač tada, kai bendradarbės Agnės klausiu, ar Latvijoje anų vis dar galima belenkur įsigyti. Galima,- sako.

O kioskuose dar būdavo tokios smagios kramtukės, kurios popierėlius norėjęsi rinkti. Vadinosi ana love is…, sakydavom, duokit dešimt lavizų, ir, na, turbūt daugiau apie ją nė žodžio nereikia, ir taip viskas aišku.

Bet iš tiesų love is nemiegoti naktimis ir kepti Monikai Kijevo tortą, bent jau aš taip manau.

Dar tikriausiai love is vežti Kiąstui alų šeštadieniais. Mat taip super šauniai nutiko, kad Kalnapilis mane pasigavo, ir sako, nori alaus, o aš sakau, noriu. Ir vieną žavų praėjusį penktadienį darban atvežė po porą butelaičių savo naujienos. Kas mane pažįstate, žinote, koks didis iš manęs alaus žinovas (Agnyt, atsimeni – dvokia kaip metus neplautos ** kojinės!), tad išsyk supratau, jog gudriau būtų pasidalinti su Išmanančiais. Tad truputį bijodama užsitraukti alkogoliko nešlovę, prigriebiau porą skimbčiojančių nol-trys-trys Monikos gimtadieniui. Mat žinojau – ten būsiąs Kiąstas, kuris mano akyse yra tikrų tikriausias alaus someljė.

Ką manome? Žiauriai gražūs butelaičiai (ir ypač – kamšteliai, omgz), aprašymai, veikiau primenantys prabangius Prancūzijos vynus nei karšto-vasaros-vakaro-ir-šašlykų gėrimą. Man – jaukiai lengvi (nulis-trys-trys ir keturi-kablelis-penki). K. ir aš balsuojame už oranžinį, švelniai pipiriškai kandantį liežuvį, Daiva – už mėlyną, ir visi sutariam, kad tikrai visai nieko. Turiu omeny, kmon, net man patiko! Must be something.

Ieškokite parduotuvėse. Vakar mačiau — Žirmūnų/Šnipiškių jaunimas jau randa.

Kijevo tortas

Lakštams
4 baltymai
3/4 st. cukraus
1 st. kepintų lazdyno riešutų
2 v.š. krakmolo

Kremui
3 tryniai
2/3 st. cukraus
1 st. pieno
300 g sviesto
2 v.š. geros kokybės kakavos

Riešutus stambiai sukapojame – nereikia labai labai smulkinti ligi miltų, pakaks.. Sukapoti :)
Visus lakštams skirtus produktus padalijame į tris dalis – kepsime tris atskirus lakštelius. Visko susimaišyti iš anksto negalime: baltymai subliukš, ir tiek to džiaugsmo.. Taigi, susidedame ant stalo pirmos normos produktus ir pradedame:
Baltymus išplakame iki standžių putų, pamažu berdami cukrų – įberiame kokį šaukštą, tada plakame, kol jis ištirpsta (patikriname taip: šiek tiek masės patriname tarp pirštų, neturi jaustis cukraus granulių), tada beriame dar šiek tiek.. Ir dar..). Per sietelį įsijojame krakmolą; suberiame kapotus riešutus; atsargiai išmaišome.
Masę dedame į 18 cm torto formą, išklotą kepimo popieriumi, ir išlyginame paviršių. Kišame į 170 oC orkaitę. Po 15 minučių kaitrą sumažiname iki 150 oC ir kepame dar kokią valandą. Jei viršus pradėtų ruduoti – uždengiame folija. Gali būti, kad reikės kepti ilgiau – aš paprastai išimu lakštelį, jį nuimu nuo formos ir nulupu popierių. Jei matau, jog dugnas dar žalokas – tokį apverstą kišu orkaitėn kokiom 10-15 minučių, kol išdžiūna galutinai.
Kai pirmojo lakšto kepimo laikas eina į pabaigą, išplakame antrą lakštą.. Ir kartojame tą patį. Taip pat ir su trečiuoju.
Lakštus visiškai atvėsiname.

Kremui trynius ištriname su cukrumi. Pieną užverdame ir po truuuuuputį pilame į trynius, nuolat maišydami, kad šie nesuvirtų. Masę supilame atgal į prikaistuvį ir kaitiname, kol sutirštės. Kadang kažin kur skaičiau (citation needed), jog kakava savo aromatą bei skonį geriausiai atskleidžia karštame skystyje, tai tuos porą šaukštų kakavos užpilu dalimi dar ne visai sutirštėjusio kremo, ištrinu, kad neliktų gumulėlių, ir supilu atgal į prikaistuvį. Na, panašiai kaip kad Agnė mane mokė virti kakavą.
Taigi, kai kremas sutirštėja, nukeliame jį nuo ugnies ir visiškai atvėsiname – pavyzdžiui, iki kambario temperatūros.
Sviestą gi iki kambario temperatūros pašildome. Jį išplakame iki purumo. Tada po šaukštą (LABAI SVARBU!!!) į jį pilame kiaušinių kremą ir plakame, kol kremas vėl tampa vientisas. Taip po truputį po truputį supilame visą kiaušinių masę.

Lakštus pertepame kremu, paliekame kiek pastovėti. Puošiame, valgome. Iškepame dar vieną tortą ir atiduodame jį Monikai.

Receptą radau SuperMamose. Gausiai patariu perskaityti tą įrašą – melejonas naudingų patarimų. Tiesa, mano keptas tortas buvo kiek kitoks – vos vos sumažinau cukraus, plonesni lakšteliai, be to, ir kremą kitaip ruošiau, bet esmė — būtent iš ten.

pradžios, pabaigos, išvažiavimai, grįžimai, rudenys, pavasariai, džiaugsmas džiaugsmas džiaugsmas, atradimai, ilgesiai, rapunzelės kasos ir kitos

pasakos.

morengai su cinamonu ir lazdyno riešutais

200 g kiaušinių baltymų (~6)
260 g baltojo cukraus
140 g tamsaus muscovado cukraus
1 a.š. malto cinamono
30 g stambiai kapotų lazdyno riešutų

orkaitę įkaitiname iki 110oC
vandens vonelėje virš vos vos virduliuojančio vandens pašildome baltymus ir cukrų (ir baltąjį, ir rudąjį!!), kol pasieks 40oC temperatūrą, o cukrus bus bene ištirpęs. aš šildau tiesiai maišytuvo dubenyje – anas metalinis, puikiai perima šilumą, o paskiau ir perpilti nereik.
plakame plakame plakame plakikliu (šiuo momentu dar sykį prisipažįstu meilėje savajam KA) kokias 8 minutes, kol masė visiškai atvėsta. morengas turėtų būti tvirtas, blizgantis ir laikyti formą.
įsijojame cinamoną ir atsargiai įmaišome.
kepimo skardą išklojame popieriumi; patogiausia jį prilipdyti prie skardos keletu šaukštelių morengo masės – tada popierius nejudės!
dviem dideliais valgomisiai šaukštais formuojame spygliuotus morengus, pasak knygos – obuolio dydžio (nenurodo – auksio ar jonagold). tarp jų reikėtų palikti šiokį tokį tarpą – kepdami dar pūūūsis!
viršų pabarstome lazdyno riešutais ir šauname orkaitėn… ilgam. sako, 1H15 – 2H. geriausia tiesiog patikrinti – šiek tiek pradurti dugnelį ir žvilgterėti vidun. pyragėlio dugnas turėtų būti sausas, o centras – dar kiek drėgnokas ir lipnus.
išimame morengus iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. pyragėlius sausoje patalpoje galima laikyti porą dienų!

pagal y. ottolenghi, s. tamimi – ottolenghi:the cookbook.

naktimis sapnuojame paryžiaus sodus stogus parkus dangų

p.s. per atostogas aplankėme berniukus radijoje (taip, aparate). pyragėlį dedikuoju tomiui. PAPILDYTA: mantui irgi.
p.p.s. fotografavo tai tėtis.

fraîcheur chocolat
agenda:
dieną (d-1) paruošiame biskvitą
biskvitui vėstant, paruošiame kremą
dieną (d) keleta vlandų prieš tiekiant glazūruojame pyragą

brownie biskvitui
115 g sviesto
70 g juodojo šokolado (bent 70% kakavos)
2 kiaušiniai
100 g cukraus
60 g miltų
100 g karijų riešutų (naudojau graikinius)

riešutus pasmulkiname. vandens vonelėje ištirpiname šokoladą, o kitame dubenėlyje – sviestą. kiaušinius gerai išmaišome su cukrumi, įmaišome šokoladą, paskiau – sviestą. galiausiai suberiame miltus ir riešutus, viską gerai išmaišome ir supilame į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą (naudojau 24 cm, nors recepte siūlo naudoti 20 cm; ir, manau, puikiai padariau, bo plonesni sluoksneliai, nors jų čia ir nesimato, man dailiau žiūrisi). kepame 180oC kokių 10 ar daugiau minučių – patikriname dantų krapštuku, kuris turėtų būti neapsivėlęs tešla. atvėsiname.

šokoladiniam kremui
125 g juodojo šokolado (regisi, naudojau 52%)
160 g pieno
160 g riebios grietinėlės
2 kiaušinio tryniai
50 g cukraus
2 g želatinos (nevegetariška!!) arba agaro

naudojantiems želatiną: ją užpilame vandeniu (kad apsemtų ir dar šiek tiek) ir paliekame išbrinkti. naudojantiems agarą: suberiame į pieną.
toliau gaminame kartu: šokoladą ištirpiname vandens vonelėje. dubenyje išplakame trynius su cukrumi, kol šiek tiek pabąla. pieną ir grietinėlę drauge kaitiname iki lengvo virimo ir po truputį nuolatos maišydami supilame į trynių masę. viską supilame atgal į kaitinimo dubenį ( ,) ) ir nepaliaudami maišyti kaitiname ant silpnos ugnies, kol kremas sutirštėja tiek, kad, perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę, takelis nebesubėga (tarsi verdant crème anglaise). supilame masę į šokoladą ir gerai išmaišome. naudojantiems želatiną: ją išleidžiame vandens vonelėje arba mikrobangėje ir supilame į šiek tiek pravėsusį kremą.
pasiruošiame formą: nuo biskvito nulupame popierių ir įtupdome jį į tą pačią pyrago formą – tiap elgiamės tik jei forma nuimamais kraštais. teoriškai jos kraščiukus būtų galima iškloti acetato plėvele arba silikoniniu popieriumi, bet aš nepabūgau rizikos ir neklojau niekuo ,). paruoštą šokoladinę masę supilame ant pado ir paliekame šaltai pernakt.

glazūrai (pierre pateikia dvigubai didesnius kiekius, bet aš gaminau iš toliau nurodytųjų)
115 g juodojo šokolado (62-70%)
45 g cukraus
125 ml vandens
60 ml grietinės
40 ml riebios grietinėlės
10 g sviesto

65 g šokolado ištirpiname kartu su vandeniu, grietine ir cukrumi. lengvai užverdame ir maišome, kol masė taps vientisa. užverdame grietinėlę ir į ją sumetame likusį šokoladą; nukeliame nuo ugnies. pamažu išmaišome. leidžiame pravėsti ir sudedame gabaliukais pjaustytą sviestą bei šokolado-vandens-grietinės-cukraus mišinį.
ideali glazūros temperatūra – 35-45oC.
iš šaldytuvo (ar šaldiklio) išimame pyragą, statome ant grotelių, nuimame kraščiukus. padengiame glazūra, išlyginame.

valgome gerai atšalusį (būtinai!), o beprotiškai fantastiškai skanu – su kardamoniniu crème anglaise(būtinai!). prideda dar keletą matavimų.

receptas iš pierre hermé – plaisirs sucrés

kardamoninis crème anglaise
1/2 st. riebaus pieno
1/2 st. plakamosios grietinėlės
3 dideli tryniai
1/3 st. cukraus
kelios kardamono ankštys

pieną ir grietinėlę užverdame prikaistuvėlyje, į jį sumetame sutraiškytas kardamono ankštis. uždengiame ir paliekame, kad pritrauktų bent pusvalandžiui.
nukošiame; vėl pakaitiname iki tik-tik virimo.
dubenėlyje ištriname cukrų su tryniais. pamažu, nuolat maišydami, supilame pieną-grietinėlę. perpilame atgal į prikaistuvėlį ir nepaliaudami maišyti kaitiname ant silpnos ugnies, kol masė sutirštėja (kartojuosi: tiek, kad, perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę, takelis nebesubėga).
atvėsiname ir tiekiame šaltą (geriausia palikti šaldytuve per naktį, bet, na, mums pakako ir trejeto valandų)

Palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.