Kepykla nr. 5

O dabar aš noriu pasidalinti tokiais dalykais, kuriais dalintis I. žadėjau jau prieš kokį pusmetį. Paskiau vieną dailų šeštadienį apie tokius rimtus dalykus kalbėjome ir su A. Pripasakojau ir prirodžiau jai, kokie nuostabūs būna kai kurie blynai, o tada kurį laiką (t.y., iki šiandien, kai lauke griaudžia žaibuoja, kaimynai stovi prie langų per visą sieną ir žiopso į tą lietų ir tą griaudimą), kurį laiką vis persekiojo mintis, kad pūkučiai juk labiau atitinką tą super purių blynų įvaizdį, kurį minėjo A – tiesa, amerikoniškai didelių tikrai neiškepsi (pūkUČiai), bet.. Bet negaliu nepas’dalint: jie juk kitaip purūs nei belenkas kitas, ką esu ragavusi. Nemeluoju.

Gal dėl to, kad juos kepdavo močiutė, o kartais dabar kepu aš; ir valgydavau tikriausiai arba su cinamonu ir cukrumi, arba su padažu (grietinė + baltas (!!) cukrus, ne kitaip, kai ištrini, grietinė paskystėja ir būna labai gerai), o pastaruosius sykius – su uogiene. Labai tinka mamos vyšnių uogienė, tokia skysta su sirupe besipliuškenančiom vyšniom.

Gal dėl to jie visiškai kitaip purūs, na, tirpsta burnoje ir pan.

Kai turėsiu pusrytinę (nieko bendro su žodžiu pusrytainiai), ten tikrai bus pūkučių, ir melejonas rūšių naminės uogienės. Tik reikia dar truputį palūkėt.

P.S. Kadangi pūkučių nuotraukų neturiu, tai įdėsiu katinėlių iš tevelizoriaus nuotrauką, ir dar nuotrauką katuko iš kačių kavinės. Nes katinėlių nuotraukos visada viską pataiso ir nukreipia dėmesį nuo to, kad pūkučių nuotraukos tai nėr.

Pūkučiai
2 porcijos

1 st. pieno
1 st. miltų (gali prireikti šiek tiek daugiau – pastarąjį kartą įberiau dar du kupinus šaukštus)
žiupsnis druskos
1 v.š. cukraus
2 kiaušiniai
aliejaus pūkučiams kepti
grietinės irgi uogienių pūkučiams pagardinti ir padažyti

Kiaušinių baltymus atskiriame nuo trynių. Trynius, miltus, druską, cukrų ir truputį pieno išplakame iki vientisos masės, supilame likusį pieną. Blendinys turi būti nei per skystas, nei per tirštas :) :), na, kaip paprastų sausų blynų maždaug, gal kiek tirštesnis. T.y., nuo šaukšto turėtų vis dar tekėti
(o ne dribti sausais gabalais), bet ne lietis nelyg liEtiniams (čia sukirčiavau, ‘škias).
Baltymus išplakti atskirai iki standžių putų ir palengva įmaišyti į masę.
Keptuvėje ant vidutinės kaitros įkaitiname aliejaus – daug. Kaip minimum 0,5-1 cm. Ir NE, SAUSOJ KEPTUVĖJ AR VOS VOS ALIEJUM PATEPTOJ KEPTUVĖJ NIEKO NEIŠEIS, kai keptuvėn pridedame blynelių, jie turi plaukioti. Pastebėsiu tik, kad anie aliejaus gausiai neprisigeria, jei šis gerai įkaitęs. T.y., kai baigiu kept, keptuvėj vis dar aliejaus būna.
Po šitos litanijos apie aliejų (NE, TIKRAI ANT SAUSOS JIE TOKIE PURŪS NEBUS, NE NE NE, graužkit kopūstų lapus pietums, jei nepatinka), pasakoju toliau. Šaukštu (geriausia desertiniu) dedame tešlą į keptuvę ir leidžiame kepti. Apkepa gana greitai (per minutę?) – kai šoniukai pasidaro apysausiai ir matyti burbuliukai, apverčiam. Apkepam iš kitos pusės. Išimam iš keptuvės, dedame dubenin ir laikome šiltai, kol iškepsim visus visus.
Viskas. Lapnojam.

Gyvenu maždaug taip, tik vienatoniškiau. Ir fotkinti nemoku.

Su apatijoms gyvenu. Su tuštumom, kurių neužpildo žodžiai, ir mintys kurių neužpildo. Tik baimės — įlenda pro vieną ausį, kai miegu, o tada pučiasi-pučiasi-pučiasi, kramsnodamos belenką ką užmačiusios, kol galop galvon nebesutelpa, ir bėga lauk per akis ar pirštų galiukus (vat taip kaip dabar), arba traukias žemyn, link šonkaulių – tarp antro ir trečio, jei gerai pamenu.

Kartais geriau – kartais pasiimam už parankės Džastiną ir ko ar Britnę ir gąsdinam naujus kaimynus. Tada dalykai visai tvarkoj.

Kitais kartais pykstu už blogą orą (žinau, kad nebūna blogo oro, būna tik netinkama apranga, bet šlapdribalietis Velykų popietę tikrai <> džiaugsmas) ir už tai, kad reikia anksti keltis darbo dienomis ir neišeina keltis vėlai savaitgaliais. Pykstu už pamestus čekiukus ir iššvaistytas dienas. Pykstu už pervirtą custard ledams (šššššššš, paslaptis, bet jie tokio gudraus skonio. Bent jau aš taip manau.), už kauliukus šaldytose vyšniose ir aplinkui pribarstytus prieskonius, kai dalinu – tam davė, tam davė, o ant spintelės liko dar du maišeliai kmynų.

Kitąsyk užsisakyčiau vėjo plaukuose ir kabrioletą (nes dažniausiai nebepainioju pikapų ir kabrioletų, kaip kad dažniausiai nebepainioju kairės ir dešinės. Tiesa, tik tada, kai pagalvoju, kuria ranka rašau.), ir roudtripinčiau į Edimbrę per Roterdamą. Nes kai kaimynai klauso Lietuvos Balso finalo, aš manausi irgi turinti teisę apsibliaut. Bet klipas iš dvidešimties metų perspektyvos labai juokingas (kaip kad ir mokyklos nuotraukos iš penkiolikos metų perspektyvos), o Frusciante labai gražus, todėl bliaut nebūtina.

Grikių lietiniai iš Bretanės – galettes
1 kiaušinis
60 ml grikių miltų
90 ml kvietinių miltų
1 st. pieno
žiupsnis druskos
1 a.š. cukraus
15 g sviesto
vandens

Miltus sumaišome su druska ir cukrumi. Įkuliame kiaušinį ir šliūkštelime šiek tiek pieno. Išmaišome iki vientisos masės. Po truputį pilame pieną ir maišome, kad nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai įmaišome ištirpintą sviestą ir paliekame porai valandų pastovėti, kad miltai išbrinktų ir surištų blendinį.

Jei masė pernelyg sutirštėjo, įpilame šiek tiek vandens – blendinys turėtų būti tokio tirštumo kaip ir paprastiems lietiniams. Kepame įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių, jei valgysime su kokiom uogienėm ar bananais. Jei norime pusrytiško galette complete, apkepame lietinį iš vienos pusės, įmušame ant jo kiaušinį, pabarstome druska ir pipirais, užtarkuojame sūrio. Užlankstome lietinio kraštus, uždengiame keptuvę dangčiu ir kepame tol, kol trynys sutirštėja tiek, kiek patinka.

Valgome su žaliom salotom. O jei norisi saldžiai – su sūdyta karamele. Arba uogiene (vyyyyšniųųųųų) ir varške. Ar tradiciškai – su sviestu ir ruduoju cukrumi. Arba dar belenkokiu kitu variantu.

Šitą ruošėme su Viktorija pavasariniam oC numeriui. Nuotraukos irgi jos!

n-tąjį kartą iškeliavus visi viešbučių kambariai jau atrodo vienodi, tik pro langus vienur matyti krūmais apaugęs stogas, kitur senamiestis, trečiur pušys ir rami kurortmiesčio gatvė. Kažkoks Lost in translation, kažkoks Up in the air, ir truputį, dėl nepaaiškinamų priežasčių,- Netikrumas (iš tiesų nebeatsimenu, apie ką ši knyga, tik kelios citatos galvoje sukasi sukasi).

Dar čia šimtas metrų iki jūros. Tik šįsyk – iš tiesų.

Lietinių blynų tortas su maskarpone

Lietiniams
3 kiaušiniai
6 v. š. miltų
1 v. š. aliejaus
2 v. š. cukraus
žiupsnelis druskos
1 st. pieno
3 a.š. tirpios kavos granulių

Pertepimas
300 g maskarponės sūrio
3 kiaušinio tryniai
50 ml balto vyno
4 v. š. cukraus
1 a. š. vanilės ekstrakto

Papuošimui
200 ml grietinėlės
20 g šokolado
sauja uogų

Dideliame dubenyje šluotele iki vientisos masės sumaišome visus produktus lietiniams, išskyrus pieną ir kavą. Po truputį maišydami pilame pieną, kad mišinyje nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai supilame kavos granules ir išmaišome, kad ištirptų. Ruošinį paliekame bent valandai (o dar geriau – pernakt) išbrinkti.

Jei blendinys pernelyg sutirštėjo, įpilame dar šiek tiek pieno (turi būti ne itin tirštas, lengvai lietis, maždaug ištirpusių ledų ar riebios grietinėlės konsistencijos). Gerai įkaitiname nedidelę nelimpančio paviršiaus keptuvę. Pilame šiek tiek blendinio ir jį greitai paskirstome plonu sluoksniu. Kepame, kol viršus kiek apdžiūva, o pakraščiai tampa sausi (apie 1 minutę). Apverčiame, vos vos pakepame kitą pusę (apie pusę minutės). Paliekame lietinius atvėsti.

Kremui iki vientisos masės išplakame maskarponės sūrį. Metaliniame dubenyje sumaišome visus likusius produktus ir nuolat plakdami šluotele maišome virš garų vonelės, kol tūris padvigubės, masė pabals, o paviršiuje šluotelė paliks šiokias tokias žymes. Pravėsusią masę įmaišome į maskarponės sūrį. Į didesnę lėkštę dedame vieną lietinį, ant jo nestoru sluoksniu paskleidžiame dalį kremo. Užklojame kitu lietiniu ir taip sluoksniuojame, kol baigiasi arba lietiniai, arba kremas. Viršuje turėtų būti lietinis, neužteptas kremu.

Puošiame šonus ir viršų: jei liko kremo, aptepame juo; jei neliko, puošiame gerai išplakta grietinėle. Pabarstome šokolado drožlėmis bei uogomis ir paliekame pastovėti nors porą valandų.

Receptą jau skelbiau oC, bet jis toks smagus ir paprastas, kad – bala nematė – paskelbsiu vėl!

londone žmonės eina į parduotuves ir supranta, kad pamiršo piniginę, todėl viską pasiima neužmokėję, o edinburghe jau antra para lyja be sustojimo. man rodos, edinburghas verkia, nes jam gaila londono. ir man liūdna taip pat: kamuoja visokie vaiduokliai ir egzistenciniai klausimai.

girdėjau, kai kuriuos žmones irgi kankina klausimai apie mane. pvz, būna, kad žmonės klausia, kodėl aš negyvenu londone, jei rašiau, kad turiu ten darbą. kodėl aš edinburghe? ar aš tikrai dėviu akinius? koks mano vidurinis vardas? pasistengsiu į viską atsakyti (mano antras vardas yra emilija), bet pirmiausiai noriu pasidalinti senu pancakes receptu, kurį radau mūsų bloge ir nusprendžiau pakeisti jo nuotrauką. bet begamindama naują nuotrauką išbandžiau kelis skirtingus pieno produktus ir pasidariau tris skirtingas tešlas.

blynai pusryčiams arba pancakes

1 puodelis miltų
2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių
žiupsnelis druskos
2 valgomieji šaukštai cukraus
1 didelis kiaušinis
1 puodelis pieno ARBA 1 puodelis pasukų ARBA 1 puodelis jogurto
50 gramų išlydyto sviesto. galite naudoti ir ghee.

1. kiaušinį įmušti į aukštą indą (stiklinę), sumaišyti sumaišyti su  2 valgomaisiais šaukštais sviesto (likusio sviesto reikės kepimui ir vėliau aplieti blynus prieš valgant) ir pienu. arba jogurtu, jei naudojate jogurtą, arba pasukomis. įmaišyti druską.

2. dideliame dubenyje sumaišyti miltus su kepimo milteliais ir cukrumi. ant jų užpilti pieno mišinį ir išmaišyti. gali matytis miltų gumuliukų, tačiau dėl jų neisjaudinkite ir nepermaišykite tešlos.

3. keptuvę gerai įkaitinti. į keptuvę įpilti mažą šaukštelį sviesto ir servetėle paskleisti po visą dugną. įpilti kaušą tešlos (maždaug 1/4 puodelio)  į keptuvės centrą ir kepti ant vienos pusės apie dvi minutes, kol tešlos paviršiuje pradeda vertis akutės ir sproginėti burbuliukai. tada reikia apversti blyną ir kepti maždaug 30 sekundžių, kol kita pusė gražiai apskrunda. dėti į lėkštę ir kepti naują blyną. sukrovus kokius tris ar keturis blynus pilti sviesto ar klevų sulos sirupo ir valgyti.

 štai ką pastebėjau kepdama skirtingas tešlas: blynai su pasukom buvo labai tiršti, bet gražiai iškilo ir buvo labai skanūs. blynai su jogurtu buvo skystesni, bet irgi labai gardūs ir turėjo tokį prieskonį, kokio skonio buvo jogurtas. blynai su pienu buvo labai skysti, bet dėl to kilo mintis iškepti pancake – lietinį: blyną, į kurį galima suvynioti vaisių, bet kuris, skirtingai nei traškus ir plonas lietinis, yra storas ir purus ir minkštas. šita mintis man patiko, nes tuomet greitai iškepi visą tešlą ir nešvaistai keptuvėje vietos,)

siūlau pasigaminti tokių blynų, kai būna liūdna, arba pagaminti kitam žmogui, kai nori jį paguosti.

ps.

visa tiesa apie londoną: taip, aš buvau gavusi commis pastry chef darbą ŠALIA londono esančiame mieste Surrey. taip, aš jo labai laukiau, nes per bandomąsias dienas man pradėjo labai patikti ta virtuvė, tačiau head pastry chef turbūt nebuvo visko normaliai aptaręs su vadybininku ir vadybininkas labai ilgai nedavė man pasirašyti kontrakto (akivaizdžiai trūksta pinigų samdyti žmones), todėl niekaip negalėjau pradėti darbo ir teko grįžti į edinburghą ir ieškoti darbo jame.

visa tiesa apie edinburghą: kai pagaliau man parašė iš londono (laukiau kokius 4 mėnesius), aš jau turėjau darbą kepykloje ir net buvau gavusi paaukštinimą, kadangi vyriausia kepėja išėjo iš darbo ir paliko mane vieną. man pasirodė, kad būti atsakingai už kepyklėlę ir nurodinėti žmonėms yra mano pašaukimas, todėl aš likau edinburghe.

visa tiesa apie vilnių: aš jo labai pasiilgau ir tuoj jį aplankysiu. sunkiausia yra ištverti vasarą, kai esi toli nuo vilniaus ir draugų bei šeimos. bet aš nesiskundžiu gyvenimu edyje, nes čia irgi SAVAIP smagu. tačiau kai nuvažiuosiu į vilnių, reikės per dvi savaites išgyventi visą vasarą: noriu nueiti į jaltą (labai įdomu, kas ten dirba virtuvėje dabar), pasižvalgyti mint vinetu, paieškoti naujų vietų, kuriuos parduoda maistą (kaip kad labai įtartina kitchen, kurią seku fB), susitikti su draugais ir girdyti juos vynu (kuri vyninė dabar geriausia?), pažiūrėti į rene, ragauti ir gerėtis. noriu suvalgyti vilnių visą, kad tik truputis liktų kitiems ir iškvėpuoti visą nakties orą žvėryne.

taip. nemeluokime sau. mėgstu pirkti daiktus ebay’juje.

mėgstų shiny objects.

bet labiausiai mėgstu  IŠBANDYTI. net jei tai kainuoja 20 svarų, o atrodo kaip sumuštinių kepyklė. kai gytis ją pamatė, labai juokėsi, jog jos firma dažniausiai gamina rūbus. o aš jam pasakiau, kad čia nėra nieko juokingo ir kad aš sugalvosiu ką nors įdomaus, ką galima iškepti joje.

iš tikrųjų yorkshire puddings yra dažniausiai patiekiami su kepsniais ir skirti išdažyti mėsos padažą lėkšteje. jie yra kepami labai kaitrioje orkaitėje, prieš tai įkaitinus kepimo formą. į formą įpilama aliejaus arba skarda yra padedama po kepama mėsa, kad privarvėtų riebalų. aš kažkada nugirdau kalbant, kad labai skanu yra išsikepti jų ir valgyti su klevų sulos sirupu kaip blynus, ir visuomet norėjau tai išbandyti. ir dabar, kai gavau keksiukų kepyklėlę, pamaniau, kad čia ir bus toji proga. pliusas tokio kepimo buvo tas, kad viskas vyksta labai švariai: tiesiog įjungi kepyklėlę, ji įkaista, pripili aliejaus, įpili tešlos ir užvoži dangtį. pyragai greitai iškepa, o po kepimo viskas lengvai išsivalo popieriniu rankšluosčiu. tačiau visgi manau, kad orkaitėje jie dar labiau pakiltų, jei jiems netrukdytų tas dangtis.

jorkšyro pudingai

140 g miltų
4 kiaušiniai
200 g pieno

1. pirmiausiai suberiame miltus į dubenį ir įmušame visus kiaušinius. gerai išmaišome šią tirštą masę, tik tada pradedame skiesti pienu: tokiu būdu tešloje neturėtų atsirasti miltų gumuliukų. aš viską dariau kokteilių mikseryje su peiliuku, tik įdėjau kiaušinius prieš dedama miltus, kad mitai neblokuotų geležtės. daugelis receptų rašo, jog tešlai reikia pastovėti, todėl aš nusprendžiau nepraleisti šito žingsnio ir palikau ją 6 valandom šaldytuve, kol buvau darbe.
2. jei kepate orkaitėje, įkaitinkite ją iki 200 – 230 C laipsnių kartu su skarda, kurioje kepsite. galite naudoti formą, kurioje kepate keksiukus, nes tuomet kiekvienas pudingas turės savo duobutę. taip pat galima kepti didelėje skardoje, tiesiog išeis vientisas pyragas.
3. atsargiai ištraukite įkaitusią skardą ir į kiekvieną duobutę įpilkite po gerą šaukštą aliejaus. įdėkite skardą atgal į orkaitę.
4. po kokių 5 minučių, kai aliejus įkaista, ATSARGIAI ištraukite skardą ir pastatykite ant viryklės. galite netgi uždegti viryklę, nes labai svarbu, kad aliejus neprarastų savo kaitrumo. įpilkite tešlos į kiekvieną duobutę, pripildydami ją iki pusės. tikrai nedaugiau, nes pudingai labai iškils kepdami. pašaukite į orkaitę ir kepkite kokias 20 – 30 min. šioje keksiukų kepykloje jie iškepė per 15 minučių, todėl, jog buvo labai maži.
5. kai pudingai iškils ir parus, galite juos traukti iš orkaitės ir iškart išimti iš skardos, kad jie vėdami nepersigertų aliejumi, kuriame kepėte.

pabadykite kada nors, kai kepsite mėsą, manau, kad patiks. vis tiek lietuviai dažnai padažus laižo duonos rieke ar bulvėmis užsikąsti mėgsta,) bus kitaip, bet bus tikrai gardu!

ps. labai gerai, kad man viską nufotkino aistė – mano LIETUVĖ draugė. man tereikėjo sėdėti ir kepti!