Kepykla nr. 5

nusprendžiau, kad mano emigracinės duonos metas paragauti ir blogo lankytojams. literally. todėl pradėjau mintyse naują temą ‘ką valgo škotuos’?’. galbūt visi ir žino, kad škotai vaikšto su kiltais (tikra tiesa;ypač penktadienio/šeštadienio vakarais centre galima matyti sijonuotus škotus, einančius su gražiom damom į kokį iškilmingą priėmimą), po kuriais nedėvi apatinių (nežinau, ar tiesa – kažkaip nepatogu tikrinti), tačiau ar kuris žemaitis pasakys, kad pačių skaniausių kraujinių vėdarų galima gauti ne tik kretingoj, bet ir BET KURIAM škotų supermarkete (ir taip, jie tokie pat skanūs, kaip mūsiškiai – patikrinau). tiesa, gal aš kiaulių neskersiu ir žarnų nekimšiu, bet nors truputį jums parodysiu, kas man dar pasirodė skanu ir gardu čia, ediburgyje.edinburge,ty.

šitą receptą gavau bežiūrėdama alton’ą browną – man labai nepatinka jo būdas, bet jis visuomet kalba tiesą apie maistą.

scones arba pusryčių bandelės

su džemu ar sviestu ar abiem

Žinot tas dovanas, kurias vaikinai perka ‘merginom’, bet iš tikrųjų nusiperka sau. Gyčiui net nereikėjo apsimetinėti. Jis atsistojo prie indų ir įrankių lentynos parduotuvėje ir zyzė, kol jam leidau nusipirkti matavimo puodelius ir šaukštelius. Tiesa, aš niekad nesuprasiu ir nepritarsiu tam amerikietiškam būdui viską matuoti cups ir spoons, nes man tai atrodo labai netikslu. Bet kadangi jau turėjau visus įrankius, pasinaudojau jais ir iškepiau scones tiksliai pagal šitą receptą. Pažadu tačiau, kad kurį rytą juos kepsiu vėl ir pamatuosiu viską gramais.

10 oz (dauguma svarstyklių rodo ir gramus ir uncijas) miltų (nu paprasčiausių – svarbu, ne duonai kepti;galima tokius,kur pyragams,biskvitams,bandelėms kepti)

4 šaukšteliai kepimo miltelių

¼ šaukštelio sodos

1 šaukštelis druskos

2 valgomieji šaukštai cukraus

¾ puodelio grietinėlės

3 oz ir 2 valgomieji šaukštai sviesto (bandžiau ir su margarinu, nes pats receptas sako,kad reikia dėti 2oz margarino ir tada likusią dalį sviesto, kad jis suteiktų sviesto skonį. taip ir buvo: išėjo tokie patys skanūs, tik ne tokie riebūs).

1 kiaušinis

taip pat galima įdėti džiovintų razinų ar spanguolių.dar kartais jie prieš kepdami ant viršaus užtarkuoja sūrio – tada būna cheese scones,)

1. Dubenyje sumaišome miltus (galima persijoti, bet aš taip nedariau), kepimo miltelius, sodą ir druską.
2. Į miltus sumesti papjaustytą šaltą sviestą, pirštais jį sutrinti su miltais, kol tampa kaip kukurūzų kruopos (net nežinau,kaip apibūdinti). Gali matytis mažų sviesto gumuliukų – nieko tokio.
3. Kiaušinį sumaišyti su grietinėle ir supilti į miltus su sviestu. Maišyti ŠAUKŠTU KUO TRUMPIAU, tik kol nebesimato sausų miltų ir tešla yra daugmaž vienam gabale.
4. Išversti tešlą ant miltuoto paviršiaus ir RANKOMIS, ne kokiu kočėlu paspaudžioti ją, kol ji suplonės iki kokių 2 cm. Tada paimti apvalią formelę ir išpjauti apskritimus, bet pjaunant negalima sukti formelės, nes tada kraštai kepinio bus sulipę ir nepakils. Ją reikia spausti iki galo,) Tešlos likutį suminkyti atgal, bet taip pat stengiantis kuo mažiau minkyti tešlą, ir pakartoti pjaustymą. Tiesą sakant, tai kitą kartą aš planuoju tiesiog padalinti tešlą kvadratėliais, nes taip mažiau atliekų būna. Šį kartą norėjau labai tradicinių, ty apvalių scones,)
5. Dėti ant pariebaluotos ar nelimpančios skardos ar kepimo popieriaus, vieną šalia kito, nepaliekant tarpo, nes tai jiems padės kilti ne į plotį, o į aukštį.
6. Kepti 200 C temperatūroje, kol taps auksiniai. Priklausomai nuo orkaitės. Jurgos orkaitėje – gal 10 min tai truko,)
7. Leisti scones šiek tiek atvėsti, pjauti juos išilgai per pusiaują ir tempti sviestu ar džemu. Taip pat jie mėgsta tepti savo scones tokiu clotted cream: kaip paaiškino vienas škotas, tai yra nuo grietinėlės nugriebta grietinėlė. Dar pasiskaitysiu, ar taip iš tikrųjų yra, bet skamba labai įtikinamai, nes tai tikrai yra gal 40g pakutis su tokiu gelsvu, labai riebiu, bet tirpstančiu burnoj užtepu. Taip pat jie tiesiog suplaka grietinėlę ir, aptepę scone pjūvį džemu, tepa grietinėle.mmmm…labai skanūs pusryčiai tokie,)

juos mes ir valgėme vieną sekmadienį nuostabiam jurgos bute edinburgo centre. taip pat kirtome kiaušinienę su pievagrybiais, kurią aš beveik sudeginau ir bacon rolls su pašildytom pupelėm – irgi škotų/anglų sugalvota. pakeptą bekoną, kiši į badelę su sviestu ir užsidedi pupelių pomidorų padaže. gal naujokaitis ir juokėsi iš tokio maisto, bet man jie labai patinka…mmmm.

fotografas ir stilistas mindaugas.

2oo7 o5 18

aš nesijaučiu apgailėtina.
kai vis lūkuriuoju namuos ir bandau sumąstyti pretekstą aplankyti tave ar kaip nors pro šalį važiuojant užsukti ir tuomet švelniai priglusti ir paklausti mielas mielas kaip laikaisi mielas ar pasiilgai manęs aš tavęs ne,- šelmiškai nusišypsoti,- nors tu žinai tiesą ji pernelyg akivaizdi nors aš žinau tiesą mes abu vis tiek vaidinam tolimus atskirtus tarp mūsų būriai trečiokų būriai antrokų ir pirmokai būrai ir mes kartais priešingai mes vaidinam artimus nors tarp mūsų ištisa praraja skirtingo požiūrio skirtingos muzikos tu su savo nuodėmėm ir aš su savo prasižengimais tu su savo papeikimais ir nesąmonėm į kurias aš žiūriu atlaidžiai.
aš visai nesijaučiu silpna.
kai tave susitinku ir pasijuntu maža visame kame tavyje paskendusi ir nuo viso pasaulio paslėpta ir tokia saugi kad ojoj kas norit pabandykit mane nuskriausti gi ne ne jie net nebandys nes tu nuo viso ko mane apsaugosi ir dar po vieną akį jiems išdursi ir dėlto aš vis grįžtu kaip kokia kiaunė ar kitas švelniakailis gyvūnėlis pas tave kur visai negalioja iškrypusio pasaulio kreivos taisyklės kur gali pasijusti besėdįs ir geriantis arbatą ir vėlgi – globojamas apglėbtas.
aš neaukštinu mūsų meilės.
nerėkiu kad ji virš visko ir metafizinė nešūkalioju laukuose kad dėl tavęs nors iki žvėryno galo nueičiau ir kitaip nebandau įrodyti kad tarp mūs kažkas švento gi abu gerai žinom kad meilė tokia buitinio lygio kad nėra čia ko slėpti kad aš su tavim dėl vienų priežasčių o tu su manimi dėl to kad parneščiau dešros iš parduotuvės ir palikčiau šaldytuve ar kad padaryčiau arbatos ir palikčiau puodelį ant palangės neva nerūpestingai bet iš tikrųjų iš visų jėgų bandydama priminti apie savo egzistavimą.
aš neslepiu kad tave sapnuoju.
dienom naktim prabundu kur savo lovoj ar eidama per perėją ar troleibuse pro purviną langą žvelgdama ar važiuodama su tėčiu į parduotuvę ir vis kaži kokie prisiminimai išnyra iš bendro bendriausio mūsų gyvenimo išties ar galima dalykus tiek dalykų pamiršti net jei dažnai atrodo kad prisapnavai jų dieną naktį ar nėra neįmanoma pamiršti kiek man tu davęs kiek aš tau davusi net jei tas mano davimas tik nuolatinis pietų gaminimas ir stalo dengimas aš jau bijausi prisipažinti bet regis kad vis dažniau aš prabundu ir vis rečiau sapnuoju ir jau tik gyvenu prisiminimu viso to ką sapnavau ir ėj ėj ar nebus vieną rytą tokio prabudimo kai vargiai tavo veidą prisiminsiu.

VAkaR ar užvaKar

žiūrėjau į gabrielių per visus international pusryčius ir galvojau, ar jis bent mato išdavikiškame mano žvilgsnyje, kad jį pasikviečiau pusryčiauti vien tam, kad galėčiau dabar nužvelgti, ištirt,i išnarplioti veide ir rankų mostuose, kaip atrodo išeinantis licėistas (o gal feliksas man sakė, kad reikia jau sakyti licėjininkas,ką?), bet visas dar tikras ir gyvas priminimas apie tą vaiduoklišką pastatą kitapus zymenso. sekundėmis atrodo, visam tūkstanty žodžių kartais netelpa, kas yra licėjus. buvo. bus.

bandelės su cinamonu

o,285 kg miltų

o.o42 kg cukraus

o,o5o kg margarino

o,145 kg pienO

o,o15kg mielių

o,oo1 kg druskos

dar margarino kokių 30 g patepimui ir cinamono bei cukraus pabarstymui

1. mielinė tešla: mieles užpilame trupučiu pieno, ištirpiname. likusį pieną pilame į cukrų su druska.

margariną ištirpiname

į miltus pilame mieles, margariną, cukrų, užmaišome tešlą; paliekame kambaryje 20 min.

2. bandelės: iškočiojame iš tešlos maždaug 5 mm storio stačiakampį lankštą, jį patepame margarinu ir pabarstome cukrumi ir cinamonu. suvyniojame į ritinį ir darkart patepame margarinu ir apibarstome cukrumi ir cinamonu.pjaustom norimo dydžio bandelėmis, dedame ant skardos ir įspaudžiame nykčiu statmenai bandelės ilgiui ruoželius – tada jos geriau pakyla. kildinam gal 20 min kur nors šiltai, apdengę sufrėkintu rankšluosčiu, tada kepam

200 – 22o C temperatūroje apie 15 – 20 min.

tu kaip ledai karštą vasaros dieną, iš tiesų.

kruasanų gamyba vyksta lygiai taip kaip aš ją įsivaizdavau: kočioji, lauki, kočioji, lauki, kočioji, galvoji, kad jau nebeišeis, lauki, kočioji, įkiši šaldytuvan ir ten pamiršti, kitąryt randi trigubai išsipūtusią tešlą – tokią kaip pagalvė! – ir kočiojant ji leidžia visokiausius garsus net.

tada kaitini orkaitę taip ilgai it kaitintum duonai (nes žinia – jei per anksti orkaitėn įkiši, sviestas tik tirrrrrrrpt ir ištirps, ir bus tau po kruasanų), ir šauni raguolius orkaitėn. prisigalvoji visokių baisių dalykų – kad jie neiškils ar kad subliūkš ar kad apskrus, tačiau žali liks.

ištrauki iš orkaitės. pasukioji galvą. valgai karštus kruasanus. ‘nevalgyk karštų, skrandį skaudės,’- sako ma.

visi valgome šviežučius raguolius; keletą jų pasislepiu spintelėje.

iš likučių privynioju bandelių su šokoladu. kepėjų be stabdžių balandžio iššūkis (išsišūkimas?) – checked.

kruasanai
mielinei tešlai (détrempe)
1000g miltų
80g kambario temperatūros sviesto
2 v.š. sauso pieno *
150g cukraus
1 v.š. jūros druskos (paprastos druskos dėti mažiau)
450g vandens
25g šviežių mielių (naudojau pakutį sausų)

* jei neturime sauso, dalį vandens galima pakeisti pienu.

sviestas sluoksniavimui (beurre de tourrage )
180g kambario temperatūros sviesto.

raguoliams aptepti
1 išplakto kiaušinio

pirmiausia pasigaminame mielinę tešlą. sumaišome miltus, cukrų, druską, sviestą, mieles bei vandenį (arba pieną). suminkome minkštutį švelnų kamuoliuką ir leidžiame tešlai pailsėti – pakilti, kol padvigubės (kokias 2 valandas).
iškumščiuojame orą, iškočiojame tešlą į 60 x 20 centimetrų stačiakampį ir užtepame sviestą (beurre de tourrage, sako prancūzai) ant dviejų kairiųjų trečdalių tešlos.
dešinįjį trečdalį – tą, kuris neapteptas sviestu, užlenkiame ant vidurinė dalies. tada kairįjį kraštą užlenkiame ant viršaus: išeina tarsi “knyga” su “nugarėle” kairėje.
įvyniojame į plėvelę, šaldome valandą.
tada vėl iškočiojame į 60 x 20 cm stačiakampį (“nugarėlė” lieka kairėje). padarome dvigubą lenkimą, šaldome.
vėl padarome dvigubą lenkimą, šaldome.
padarome viengubą lenkimą. galiausiai tešlą iškočiojame maždaug 0,5 cm storio stačiakampin.

supjaustome tešlą trikampiais (pagrindo ilgis – 15 cm), kiekvienas trikampis turėtų sverti kokių 90 g (iš vienos porcijos, sako, išeina iki 20 raguolių). suformuojame kruasanus, išdėliojame ant kepimo skardos ir leidžiame pakilti apie valandą (vėlgi turėtų padvigubėti).
prieš kepdami aptepame kiaušiniu.
kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 30 minučių (kepiau 195oC orkaitėje kokių 15-20 min; kadangi per daug rudavo, uždengiau folija) arba kol tampa gražios aukso spalvos.

pasakojimas apie paprastą sluoksniuotą tešlą ir, svarbiausia, kaip ką lankstyti: čia.

šaltinis: foodbeam.

prisiraišiojau prie keisčiausių dalykų. to, kaip padma it sulėtintoj juostoj taria ‘helllllooooo, chefs’ ir net kaip tas naujas bičas visus suvarto (esu tikra: naktimis po pagalve jis laiko moleskine, kad susapnavęs kokį košmarišką palyginimą – šitas alus skonio kaip šulskaus kojinės – jį sparčiai pasižymėtų ir galėtų kitoje laidoje vat taip vat tėkštelti kokiai mergiotei iš teksaso provincijos veidan. ji sakytų, ‘bet aš dar neparodžiau visko, ką sugebu’. na, mieloji, jei tavęs prašo amuse bouche, nenešk ant stalo įdaryto arbūzo. [ilgainiui net mudvi pasidarome negailestingos, ar ne, a.?]).

ir viskas, kas lieka – tai tik stebėti, kaip ted allen šokčioja it koks vilis vonka. ir jo akiniai teisingi. kalbant apie akinius, šiandieną sodo reikmenų parduotuvėje (pirkome tiek sėklų, kad pakaktų cielam sodui, nors senelis pažadėjo išskirti tik vieną lysvę) už manęs stovėjo woody allen (ak tie allenai, ar ne.) su kažkokia moterimi ir pasakojo mums apie durpinius puodelius ir kaip jie tinka prieskoniams, bet pomidorams – nelabai.

aš prisišaukiu literatūrinių personažų: meni, monika, pasakojau, kad eurovaistinėje pirkau vitamino c (o gal valerijono?) iš tikro vaistininko. to, iš mononoke. vieną dieną tau jį parodysiu.

–

trumpai apie receptą. 52 savaitės tarė, metas valytis. liekanėlės mūsų šaldytuve — varškė nuo pusrytinio sūrelio gamybos, ir užsistovėjusi grietinėlė, per trejetą dienų patapusi nuostabia grietine.

grietiniečiai
tešlai
400 g miltų
100 g cukraus
100 g sviesto
1 didelis kiaušinis
75 g grietinės
žiupsnelis druskos
šaukštelis kepimo miltelių

įdarui
250 g varškės
2 šaukštai cukraus
1 kiaušinis
1 šaukštas miltų
vanilinio cukraus

sviestą išsukam su cukrumi. kiaušinį sumaišome su grietine ir druska. suplakame sviestą su kiaušinio-grietinės mase. atsargiai (geriausia – mentele) sumaišome su miltais bei kepimo milteliais. tešlą iškočiojame (0,5 cm) ir spaudžiame kokių 10 cm skersmens blynučius. arčiau vieno krašto dedame šaukštelį įdaro ir užklojame – gauname kone čeburėką. užspaudžiame kraščiukus, aptepame kiaušinio plakiniu ir pašauname 200oC krosnin kokioms 20 minučių.

receptas Elžbietos, užtikau jį dar supermamose.

Šiandien buvo viena pamoka – tikyba. Tikyba mums veda vienas iš juanitų vienuolių (jų vienuolynas yra antakalny už antakalnio vid nugaros) – brolis Thomas. Kai jis ateina į klasę, visos mergaitės daro mirkt mirkt ir joms tįsta seilės iš burnos, kai jis kalba prancūziškai apie tikrą meilę; o aš žiūriu iš šono iš šypsau. Po to prisišypsojau iki to, kad pradėjau jo klausyti ir prisiklausiau visokių įdomių dalykų, dar man į galvą nešovusių. Brolis Thomas yra šiek tiek kaip jankauskas: jis kalba labai įtaigiai, tik jam neriekia spjaudytis ir gestikuliuot tavo dėmesiui palaikyti ,} Aš jau seniai įtariau, kad tikri vienuoliai ir tikri kunigai, kurie yra gerai paruošti, gali tave įtikinti bet kuo. Man niekad nepatiko sekmadienės mišios žvėryno bažnyčioje, į kurias tempdavo močiutė,- labai negražūs buvo pamokslai ir nuobodūs too. Tikras vargas, bet reikėdavo kęsti iki pabaigos, nes po to galėdau eiti pirkti angliarūgštės saldainių iš cukraus, kuriuos pardavinėjo vietinės bobutės. Kas ant tokių saldainių neužaugo ,)

Beje, buvo verta laukti iš šios pamokos pabaigos, nes po jos mes visi konditeriai susėdome į autobusiuką ir išvažiavome į eskursiją,weee ,) Buvo visai kaip iš amrikietiškų filmų – kai visa klasė (tai čia 7 žmonės) važiuoja ir dainuoja kelio dainą. Tik kelio dainą buvo rihanna ‘take a bow’ iš kažkurios merginų telefono. Kai muziką leidžia iš telefono, man po kelių minučių pradeda skaudėti kaktą ties nosimi. Labai. Mes taip važinėjom nuo 11 iki 16. How ’bout a round of applause?

Iš esmės mus nuvežė į keturias skirtingas vietas, kur dirba konditeriai. Gerai, pirma vieta buvo ne visai tai, nes išties mus išvežė į margarino fabriką. Kas buvo turiningiausia šios dienos išvyka, nes mums truly pasakojo ir rodė, kaip viskas gaminama bei davė ragauti sojų lecitino, kuris yra absoliučiai šlykštoko skonio. Maždaug tada ir susiginčijau su kęstu smsais apie tai, ar aliejuje yra baltymų ir ar sveika valgyti margariną. That was fun.

Po to važiavome į vieną įmonę, kuri turi mažą kavinukę, aišku išties gamina daug užsakomų tortų – maždaug tai didžioji dalis pelno. Visai jaukus ir mažas verslas, aišku pati kavinė nė trupučio nėra tiek graži kaip mano ir julės. Būsimoji ,)

Vėliau mus nutįso į Viloną – tiesa, jis dabar prabangiau vadinasi kažkaip, bet vidus nė kiek nepakitęs. Tas pastatas statytas maždaug 96 metais ir yra toks vou monumentalus, kaip pasakytų gerb.markeliūnas. Betonine – marmurine laiptine nusileidom į rūsį, kur yra kulinarų ir konditerių virtuvė. Ten darbo yra daug mažiau nei kokioj iki bandeles kepant ir daug malonesnio – ten gali lėtai dėlioti obuolius ant sluoksniutos tešlos ir apipilti karamele arba kepti gražiausius sausainukus. Ten daugiausia darbo rytais per pusryčius ir tuomet, kai reikia ruošti coffee breakus.

Labiausiai man patikusi vieta buvo žaliavų pardavimo įmonė, įsikūrusi vienam iš loftų gatvėje išvažiuojant link trakų. Tenai yra galybė visokių duonų ir tešlų mišinių milteliais, papuošimų pavyzdžių, šokolado tablečių ir geriausios kakavos, bet svarbiausia – toje erdvioje šviesioje patalpoje dirba technologai – žmonės, kurie kuria naujus receptus iš kokių nors neseniai atrastų ir importuotų produktų ir po to pristatinėja klientams. Tiesa, dabar jie ruošėsi būsimai BaltShop.BaltHotel.BaltGastro parodai, kurioje bus konditerių ir kulinarų konkursas.lookin forward.

Kai grįžau namo, kokius penkis kartus vos nesudeginau šitų bandelių:

500g miltų (stipraus glitumo – tai ne D, o geriau A B ar bent C;dar būna ant pačių miltų užrašyta ‘ė,blė,čia mieliniams gaminiams’ – tai šitie)

250g pieno

30g mielių

2 kiaušinių tryniai

120g riebalų (margarinas kepimui)

1.mielės + keli šaukštai cukraus + šiltas (tik nenužudykite mielių per šiltu pienu) pienas>> išsukti,palikti pastovėti šiltai.

2.ištirpinti sviestą, supilti trynius>>pamaišyt.

3.sviestas su tryniais į mieles su pienu >> pamaišom ir beriam į tai miltus.

4.susirandam didesnį dubenį, patepam aliejum ir įdedam tešlos gumulėlį ten bei pridengiam maistine plėvele>> kildinam šiltoj vietoj apie 1 – 2 val (na kol padidės maždaug dvigubai).

TOBULAS ĮDARAS:

¼ puodelio cukraus

¼ puodelio rudo cukraus

cinamono

¾ puodelio razinų, pakapotų

1 puodelis kapotų graikinių riešutų

½ puodelio abrikosų puselių, taip pat *chop chop chop*

aišku įdaras gali būti koks nori kitas;dabar dar kepa bandelės su obuoliais ir abrikosais,bet be riešutų.žodžiu,sugalvokit ką nors.

Galiausiai:

5.tešlą perpjauni pusiau (mano stalas mažas ,},iškočioji iki kokių 4mm storio, sudedi įdarą, susuki ir supjaustai žiedais kokio nori storio.

6.kildini bandeles nežinau nu gal kokias 20 – 30 min.patepi kiaušinio baltymas + keli šaukštai vandens plakiniu.

7.kepi maždaug 180 – 200 C temperatūroje.kai užauga,jos tampa rusvos.Valgai.

*band band*

Galų gale, tik po trijų dienų iš eilės, kai keliuosi 6tą ir einu miegoti apie 12, aš jaučiuosi labai pavargusi. Mano galva dūzgia, akys merkiasi prieš prancūzų kalbos konspektus, nes ryt atsiskaitymas, o dešinė ranka tvinksi, nes ką tik nuplikiau ja kakava.

je suis.