got milk?
Gruodis 4, 2008 parašėtai labiau nei bet kas kitas per šiuos tris mėnesius verčia susimąstyti,ar noriu būti konditerė.visą likusį gyvenimą,i mean.
strawberry swing
Lapkritis 5, 2008 parašėkiekvienos merginos gyvenime būna tris įvykiai, tobulai suplanuoti, bet ne visuomet taip įvykstantys: vestuvės, bbb ir pirmoji kritinė masė.
pastaroji pagaliau atsitiko ir man – visa vasarą kažkur užtrukusi juokingai.ir tik tada, kai šį šaltą penktadienį aš pagaliau pasiryžau, įvyko visa, kas buvo neplanuota, bet galiausiai pasibaigė gerai.
išties vien dėl to, kad darbščių rankų vaikinas, taisantis mano-justino dviratį kažkur tarp vilniaus ir berlyno prapuolė, manasis sidabras vis dar stovėjo be rato, kai aš išvažiavau ryte iš namų. jau tada gerai žinojau, kad į km teks važiuoti su dailiuoju mamos dviračiu. po pamokų su severija grįžau į vilnių, į tėvų namus, šerti katino ir visaip pasimėgauti pietumis.laiko buvo likę nedaug, bet aš pagalvojau, kad juk man tereikia iš rūsio išsitraukti dviratį ir išvažiuoti. galiausiai net severija išbėgo į 11 autobusą, o aš vis dar rengiausi kuo šilčiau ir galvojau apie narbučio tamsią dviratininko striukę,et..galų gale aš pamačiau, jog mama yra atsinešusi namo labai gražių gėlių ir prisiminiau, kad jas galiu užsikišti užu krepšelio dviračio, ir kelias pasiėmiau su savimi.iki km liko 20 min,kai nusileidau į rūsį pasiimti dviračio only to find out, kad mama jį yra prirakinusi prie brolio dviračio, o brolio dviratį prie kaži kokių gulinčių strypų. ir visa tai užrakintame sandėliuke.why. galiausiai atsirakinau dviratį, ištempiau į viršų ir sugrūdau savo rankinuką krepšelin kartu su gėlėm. rankinukas užstojo priekinę lempą; aš vis dar stengiausi išlaikyti šventinę nuotaiką.iki km liko 10 min, o man dar reikėjo nuvažiuoti iki katedros,todėl aš myniau labai greitai, ignoruodama tai, kad esu su pačiais šūdiniausiais sportbačiais ir kad man jau kelis kartus sutraukė kairę ir dėšinę pėdą pakaitomis.visai pirmą kartą važiuodama mamos dviračiu visaip svyravau į šonus, nes tas begal didelis rankinukas priekyje kraipė visą pusiausvyrą;gėles pamečiau ties pušų gatve ir ant žvėryno tilto.jos buvo baisiai gražios!be to,mam vėliau klausė,kur jos dingo.
galiausiai aš spėjau atvažiuoti pakankamai laiku, denis man prisuko galinę lemputę, monika parašė kęstui žinutę, kad jis pussy; kęstas šiltai sėdėjo namuos.
mes išvažiavome ir viskas buvo puiku. aš visą kelią kalbėjausi su darium ir pasakojau jam apie tai, ką aš veikiau po licėjaus. taip pat mačiau vieną gražų berniuką ir rūtą, kuri ne tik pati buvo graži bet ir turėjo nuostabų dviratį.buvau pilna šypsenos kaip iš kokių filmų ir galvojau mindama, kad pagaliau pagaliau.
kai būna baisu ir šalta ,daromės kavą iš mistinių tablečių
Lapkritis 2, 2008 parašėnuo severiu
PART 1. IŠVYKIMAS:
ketvirtadienį atėjau prie mamos ir pasakiau: ‘mieloji. rytoj varau pas agnę i profkę.and nobody’s gonna stop me.’ taigi. ankstyvas rytas ,7valanda. atsikeliu visai be akių ir ne todėl ,kad naktį gėriau. o lauke gražiai rudeniška ,nors ir lašnoja. viskas labai gerai. nutipenam iki stoties ,sulaukiame traukinio ir keturiasdešimt minučių važiuojame kalbėdamos apie profkės dėstytojus, apie tikybos dėstytoją ,apie agnės kursiokus,gyvenimiškus dalykus ir garsiai skaitome kasoje gautą knygelę ‘privalomi parašyti tekstai’ ,apie tai ,kaip moteris rašo tekstus.. aš nukeliu kojas nuo sėdynės ir mes išlipame. susiduriame su darbininkais ,prie traukinio pasitinkančiais savo mylimąsias, bet tuo metu tai visai neatrodo miela, nes tiesiog yra baisu suprasti ,kad tuoj tuoj ,štai už kelių kilometrų ,mes įžengsime į mokyklą ,kurioje mane turbūt supyzdins ,nes apsivyniojau aplink kaklą megztinį ,kai pūtė stiprus vėjas. anyways.
pakeliui nusiperkame plikytų pyragaičių su kremu ir mum taaaaip skanuuu!.. pasirodo nežymi saulė ir aš jau matau raudonas čerpias ,tvieskiančias iš lietuviškų laukų. matau kelias mašinas ir degančių lapų laužą. mes jau.
PART 2.VIDUS IR MAISTAS
atidarome duris ir įžengiame į vidų. nieko nėra ,nė vieno vaiko. prieš mus – stalo tenisas ,mini biliardas ir šešios kabančios lempos. nueiname į tualetą ,kuriame nėra veidrodžių. ten NIEKUR nėra veidrodžių. i couldn’t help but wonder – maybe they are all vampires and we are going to die soon. bet agnė mane nuramino. sakė ,kad ,nors jie atrodys baisiai ,kraujo negers. sakiau ,kad gerai. tai va. nusprendėme pasidaryti kavos iš aparato , kur reikia tabletę įsprausti į aparato vidurius. kava buvo skani.
ėjome į pirmąją paskaitą – piešimą. galėčiau užtrukti tris valandas ,aprašinėdama kiekvieną vaiką ,kuris sėdėjo klasėje, bet lets not.pasakysiu ,kad mergaitės visai normalios ,nors ir nemažai prisidažiusios savo septyniolikinius veidus (panelėms visuomet kažkaip geriau pavyksta savimi pasirūpinti ,pasirodo) , o į vaikinus aš tiesiog nežiūrėjau ,nes bijojau užmegzti akių kontaktą. later that day ,po beveik dviejų valandų rašymo laiškų paskutiniajame suole ir susirašinėjimo tarpusavyje ,nes dailės pamokos mums jau neįdomios, nusprendėme ‘paskaičiuoti’ už tvoros. tai daro visi tos mokyklos mokiniai: kažkas skaičiuoja mallborkę ,kažkas skaičiuoja camelį ,o mes suskaičiavome wintstoną. šalome , bet tai buvo vienintelė galimybė pabendrauti su žmonėmis ,kurių nepamatysi jokioj kitoj mokykloj vilniuje.
valgėme pietus. mano lėkštėje puikavosi keturi ,riebaluose permirkę bulviniai blynai, su labai keistu padazu on top. kita vertus ,jie buvo neblogi. gėrėme labai skanią ,nuo palangės pavogtų mėtų, arbatą. mm. agnė blyne rado plauką, but that’s ok. jis buvo neilgas ir šviesus ,todėl apsimetėme ,kad nieko nematėme.
dėja, diena buvo niūri ,o prancūzai išvažiavę , todėl ketinu nuvykti ten dar kartą tikrai. God bless me.
ir šiaip. viskas ten gerai. po dvyikos metų normalioje mokykloje ,normalūs kursiokai nėra taip svarbu. svarbiausia turėti muziką, pieštukų, popieriaus ir knygų. kernagis sako ,kad nėra to blogo ,kas neišeitų į gerą. ir juk tikrai. perskaitysi daug knygų , agnyt ,ir kepsi pačias skaniausias bandeles pasaulyje. arba prancūzijoje”D
you put on quite a show
Spalis 29, 2008 parašėŠiandien buvo viena pamoka – tikyba. Tikyba mums veda vienas iš juanitų vienuolių (jų vienuolynas yra antakalny už antakalnio vid nugaros) – brolis Thomas. Kai jis ateina į klasę, visos mergaitės daro mirkt mirkt ir joms tįsta seilės iš burnos, kai jis kalba prancūziškai apie tikrą meilę; o aš žiūriu iš šono iš šypsau. Po to prisišypsojau iki to, kad pradėjau jo klausyti ir prisiklausiau visokių įdomių dalykų, dar man į galvą nešovusių. Brolis Thomas yra šiek tiek kaip jankauskas: jis kalba labai įtaigiai, tik jam neriekia spjaudytis ir gestikuliuot tavo dėmesiui palaikyti ,} Aš jau seniai įtariau, kad tikri vienuoliai ir tikri kunigai, kurie yra gerai paruošti, gali tave įtikinti bet kuo. Man niekad nepatiko sekmadienės mišios žvėryno bažnyčioje, į kurias tempdavo močiutė,- labai negražūs buvo pamokslai ir nuobodūs too. Tikras vargas, bet reikėdavo kęsti iki pabaigos, nes po to galėdau eiti pirkti angliarūgštės saldainių iš cukraus, kuriuos pardavinėjo vietinės bobutės. Kas ant tokių saldainių neužaugo ,)
Beje, buvo verta laukti iš šios pamokos pabaigos, nes po jos mes visi konditeriai susėdome į autobusiuką ir išvažiavome į eskursiją,weee ,) Buvo visai kaip iš amrikietiškų filmų – kai visa klasė (tai čia 7 žmonės) važiuoja ir dainuoja kelio dainą. Tik kelio dainą buvo rihanna ‘take a bow’ iš kažkurios merginų telefono. Kai muziką leidžia iš telefono, man po kelių minučių pradeda skaudėti kaktą ties nosimi. Labai. Mes taip važinėjom nuo 11 iki 16. How ’bout a round of applause?
Iš esmės mus nuvežė į keturias skirtingas vietas, kur dirba konditeriai. Gerai, pirma vieta buvo ne visai tai, nes išties mus išvežė į margarino fabriką. Kas buvo turiningiausia šios dienos išvyka, nes mums truly pasakojo ir rodė, kaip viskas gaminama bei davė ragauti sojų lecitino, kuris yra absoliučiai šlykštoko skonio. Maždaug tada ir susiginčijau su kęstu smsais apie tai, ar aliejuje yra baltymų ir ar sveika valgyti margariną. That was fun.
Po to važiavome į vieną įmonę, kuri turi mažą kavinukę, aišku išties gamina daug užsakomų tortų – maždaug tai didžioji dalis pelno. Visai jaukus ir mažas verslas, aišku pati kavinė nė trupučio nėra tiek graži kaip mano ir julės. Būsimoji ,)
Vėliau mus nutįso į Viloną – tiesa, jis dabar prabangiau vadinasi kažkaip, bet vidus nė kiek nepakitęs. Tas pastatas statytas maždaug 96 metais ir yra toks vou monumentalus, kaip pasakytų gerb.markeliūnas. Betonine – marmurine laiptine nusileidom į rūsį, kur yra kulinarų ir konditerių virtuvė. Ten darbo yra daug mažiau nei kokioj iki bandeles kepant ir daug malonesnio – ten gali lėtai dėlioti obuolius ant sluoksniutos tešlos ir apipilti karamele arba kepti gražiausius sausainukus. Ten daugiausia darbo rytais per pusryčius ir tuomet, kai reikia ruošti coffee breakus.
Labiausiai man patikusi vieta buvo žaliavų pardavimo įmonė, įsikūrusi vienam iš loftų gatvėje išvažiuojant link trakų. Tenai yra galybė visokių duonų ir tešlų mišinių milteliais, papuošimų pavyzdžių, šokolado tablečių ir geriausios kakavos, bet svarbiausia – toje erdvioje šviesioje patalpoje dirba technologai – žmonės, kurie kuria naujus receptus iš kokių nors neseniai atrastų ir importuotų produktų ir po to pristatinėja klientams. Tiesa, dabar jie ruošėsi būsimai BaltShop.BaltHotel.BaltGastro parodai, kurioje bus konditerių ir kulinarų konkursas.lookin forward.
Kai grįžau namo, kokius penkis kartus vos nesudeginau šitų bandelių:
500g miltų (stipraus glitumo – tai ne D, o geriau A B ar bent C;dar būna ant pačių miltų užrašyta ‘ė,blė,čia mieliniams gaminiams’ – tai šitie)
250g pieno
30g mielių
2 kiaušinių tryniai
120g riebalų (margarinas kepimui)
1.mielės + keli šaukštai cukraus + šiltas (tik nenužudykite mielių per šiltu pienu) pienas>> išsukti,palikti pastovėti šiltai.
2.ištirpinti sviestą, supilti trynius>>pamaišyt.
3.sviestas su tryniais į mieles su pienu >> pamaišom ir beriam į tai miltus.
4.susirandam didesnį dubenį, patepam aliejum ir įdedam tešlos gumulėlį ten bei pridengiam maistine plėvele>> kildinam šiltoj vietoj apie 1 – 2 val (na kol padidės maždaug dvigubai).
TOBULAS ĮDARAS:
¼ puodelio cukraus
¼ puodelio rudo cukraus
cinamono
¾ puodelio razinų, pakapotų
1 puodelis kapotų graikinių riešutų
½ puodelio abrikosų puselių, taip pat *chop chop chop*
aišku įdaras gali būti koks nori kitas;dabar dar kepa bandelės su obuoliais ir abrikosais,bet be riešutų.žodžiu,sugalvokit ką nors.
Galiausiai:
5.tešlą perpjauni pusiau (mano stalas mažas ,},iškočioji iki kokių 4mm storio, sudedi įdarą, susuki ir supjaustai žiedais kokio nori storio.
6.kildini bandeles nežinau nu gal kokias 20 – 30 min.patepi kiaušinio baltymas + keli šaukštai vandens plakiniu.
7.kepi maždaug 180 – 200 C temperatūroje.kai užauga,jos tampa rusvos.Valgai.
*band band*
Galų gale, tik po trijų dienų iš eilės, kai keliuosi 6tą ir einu miegoti apie 12, aš jaučiuosi labai pavargusi. Mano galva dūzgia, akys merkiasi prieš prancūzų kalbos konspektus, nes ryt atsiskaitymas, o dešinė ranka tvinksi, nes ką tik nuplikiau ja kakava.
je suis.
i miss you now i guess like i should have missed you then
Spalis 29, 2008 parašėkol neužmigau,tol galiu parašyti,kaip baigėsi penktadieniu darbo savaitė ir pirmadienį man vėl reikėjo eiti į mokyklą.
*kost kost*
ty profkę.
jei kam dar nepriminiau,mano mokykla stovi 77.6 km (pagooglinau!) nuo vilniaus,rūdiškėse;aš į ją patekau visai atsitiktinai ir aklai atmetinėdama kitas gyvenimo alternatyvas,kaip antai: baigti fiziką; gauti aukštąjį išsilavinimą;gyventi su tėvais;neturėti jaunesnių vaikinų;išvažiuoti į škotiją mokytis architektūros;have a life..i could go on.
mano mokykla yra labai maža,labai jauna,labai jauki,šviečia naujais pastatais iš tolio,kol nuo stoties 15 min eini iki jos per pievas, joje yra maždaug 50 žmonių (mokytojai ir mokiniai),ją įkūrė broliai juanitai ir ji iš esmės yra more socialinis projektas nei profkė,nes ten daug dėmesio skiria tiems vaikams,kurie po 10 klasės nusprendžia,kad jau pakaks mokytis.
man ten dėmesio skiria labai mažai.nežinau kodėl – aš tokia pati problematiška.
taip pat mano mokykloje yra:
*didelė ir šviesi patalpa su mediniais stalais, kurie sustumiami kartu ir tada mes visi prie jų pietaujame – dažniausiai aš ir mokytojai bei dar keli mokiniai; mano bendraklasės mėgsta sakyti ‘aš sriubos nevalgau – mes su svieta po pamokų eisim valgyt čeburėkų’.jos yra savotiškos.
*stalo teniso stalai, kas man primena, jog licėjuje labai retai žaisdavau tenisą, nes ten nuolat stovėdavo bernai non stop.
*kompiuterių klasė, kurioje sėdi 10 lcd monitorių ir kurios aš, tiesa, ilgai nebuvau atradusi.mus finansuoja europos sąjunga.
*miškas iš dviejų pusių ir pievą iš trečios.
*dailus juodaplaukis prancūzas stogdengių mokytojas iš godard’o filmų.love of my life.
numetusi žadintuvą ir 6.15 išlipusi iš lovos pakankamai pasijuokiau iš savęs, kad per miegus nusprendžiau, jog man užteks pusvalandžio išeiti iš namų, apsirengiau ir išbėgau į stotelę sėsti į mašiną, kuri mane veža į rūdiškes.kai važiuoju toje mašinoje maždaug valandą iki mokyklos, aš dažnai nulūžtu ir miegu užvertusi galvą ar kaip atrėmusi į langą, bet iš tikrųjų per miegus spėlioju, kad labai juokinga būtų, jei pradėčiau knarkti toje mokytojų pilnoje mašinoje, nes martynas man yra pasakojęs, kad aš labai juokingai miegu, kuomet mane kas veža.tačiau martynu gali tikėti tik labai naivūs žmonės, todėl aš šypsau ir miegu toliau.ir kai eilinį kartą po dviejų savaičių pertraukos (aš dvi savaites būnu mokykloje, dvi savaites praktikoje – tai yra dualus mokymasis.jį irgi remia es) ir fizinio mechaninio darbo, už kurį moka minimumą, aš prisiminiau, kaip pasiilgau mokyklos.
aišku mokykla manęs nelaukė, bet aš pakankamai pasidžiaugiau jos pasikeitimais, kaip pavyzdžiui, atvykusiais prancūzais ir tuo, jog nuo šiol mums kūno kultūrą ves naujas mokytojas.
prancūzai tai kaip prancūzai: atrodo daug labiau suaugę ir suvyriškėję nei mūsų bernai lietuviai (i mean,in general — ne tik mokykloje), be to, kas antras yra gražus ir kiekvienas kalba prancūziškai ,D
bet visa esmė — tas olandas 63 metų senukas, kuris yra profesionalus dviratininkų treneris. jis mus gainioja po kelią – pievą- lauką – upę valandą su puse ir nuolat kartoja ‘ok ok!’, bėgdamas priekyje. o kai randa kokį griovį pakelėj, tai liepia mums per jį persirist, droppinti ir givinti twenty. ir mes nesišypsodami darom atsispaudimus. bernai keikiasi ir rūko. esu tikra, kad po 20 pamokos minučių aš ausyse girdėjau rocky theme, o po to gabalą iš tų laikų, kai balčiūnas dar buvo sms’AS licėjaus scenoje.ir kai tariu, kad kūno kultūrą darome visi, tai ir turiu minty, kad einame sportuoti ir bėgioti su mokyklos direktorium ir kitais mokytojais,ha!ak,čia net svajoti galima išdrįsti apie kūno kultūrą su sindaru ir mackevičiene,pvz.ir dievaž aš taip pat nemeluoju, kai sakau,kad čia buvo geriausia fizinio pamoka eva.legend has it,kad kai kūno kultūra buvo praeitą savaitę, jie visi lygiai taip pat bėgiojo per lietų ir buvo šlaput šlaputėliai bei skaudančiais raumenimis visą savaitgalį.
tingiu ieškoti nuotraukos receptui;labai laukiu,kol gausiu savo fotografuojančią nokia ir galėsiu nufotkinti visas savo fainas bedraklases.turint minty,kad iš mūsų 13 grupėj liko tik 10, nes 3 jau išėjo iš mokyklos
*ty profkės*
tai aš turiu nedaug laiko rankose.
svarbiausi
Kulinarinis žurnalas oC
