Kepykla nr. 5

1 s: Saulėtos dienos.             Mano pirštai permirko šviesoj. aš sėdėjau mokyklos suole ir rašiau laišką tb; priėjęs brolis

2 s:

thomas pasilenkė:

- agne, yra dar vienas kelias link dievo, bet tu turėsi dabar nustoti rašyti ir pasiklausyt manęs. pasakė jis prancūziškai.

neįtikėtina. tikrai atėjau į etikos pamoką vien dėl to, kad man patinka, kai vienuoliai kalba apie dievą vaikams, kuriems nuoširdžiai yra tas pac. man patinka stebėti, kaip thomas niekad nesutrinka, net kai di užmiega ant suolo padėjusi galvą. šviesiaplaukė ji. tačiau labiausiai mėgstu išvengti kalbėjimo su juo, nes jis mane trikdo kartais, o labiausiai – jaukia mano galvoj mintis. man tik kai vaikas buvau patiktdavo kalbėti su kitais, o dabar man visai nesinori, kad kas prievartautų iš manęs nuomones. jau buvau jam viską pasakiusi tikrai. kad netikiu dievu, o tik atsitiktinumais, leidusiais atsirasti žmogui; o kartais man nuoširdžiai net nerūpi, iš kur mes atsiradom, o tik nuo to ataskaitos taško mąstau, kad ‘mes čia, o kas iš to?’ ir tada kodėl jis man dabar sako, kad padės man atrasti kelią pas dievą, jei aš juk net nenoriu pas jį į svečius. tikrai sakau nepiktai – jis tiesiog velniškai stengėsi mane įtikinti, kad dievo man reikia.

Aš tikrai nustojau rašyti, bet kol jis kalbėjo apie meilę ir ,,jeigu tu ką nors myli, tai reiškia, kad tu radai to žmogaus pažeidžiamumą”,

3 s:

mane po truputį visą prarijo šviesa, plyštanti po plačius mokyklos langus ir aš atsimerkiau į thomas rimvydo žvilgsniu; mes stovėjom prie akropolio maximos ir valgėm bandeles, o rimvydas man pasakė, kad meilė neegzistuoja: tikrai tvirtu balsu ir taip įtikinamai, kad pats tuo tikėjo dar kokius 9 mėnesius, o po to

4 s:

brolis thomas man sako:

-ar būna taip, kad kažką labai mylite,

bet norite jį mylėti dar labiau?

..norėčiau dabar jam pasakyti ką nors stipraus ar net išrėkti, kad tikrai nėra nei dievo, nei meilės, bet man kažkas vis spigina į akis ir atsimerkusi sušunku:

5 s: - mantai, gal gali panešti mano kuprinę?

iš tikrųjų vienas draugas man šiandien pasakė, kad žodžiai neturi prasmės:,,Baisiausia tai, kad žmonės net patys niekad nėra tikri dėl to, ką sako, o kiti priima jų žodžius už gryną pinigą.”

šiandien aš buvau aplankyti jo – savo draugo m.morisono.

jis gyvena dideliame bute aukštom lubom, klotam prašmatniais tapetais, dengtam plokščiais televizoriais ir netikrų merginų paveikslais, iliuzijom apie saugų seksą, piešiniais ir eskizais. jo plaukai juodi, o vaikšto jis nuogas, nešioja rankose viskio butelį ir sako.

einam pirkti mineralinio,a.

o aš norėčiau niekur neiti dabar, su juo visą dieną sėdėti tame alkoholiu ir narkotikais dvokiančiam pritemdytame bute, būti šviesių plaukų ilgakojė mergina, kurios gyvenimas labiausiai pačiai jai atrodo amžinas ir maitinti jį iš savo rankų.

sumuštiniais.

juos valgiau tąryt pusryčiams ir pietums.tikrai ar verta juos aprašyti – nežinau. bet grikių su sūriu dėlei pasakysiu greit : trys riekelės duonos, vidurinėje išpjauta skylė;keptuvėje apkepti svogūnus su cinamonu ir kai jie dar neiškepę, įdėti duonos riekutę, supilti į ją kiaušinį, ant viršaus sudėti pakepusius svogūnus; druska; pipirai; apversti pakepti iš kitos pusės – iš esmės visas tas skanumas ir yra kuomet trynys ne iki galo iškepa ir pjaunant sumuštinį teeeeka – ant kitų dviejų riekučių tepti martyno parvežta vegan paštetą iš švedijos, dėti mėsos (būtinai!), salotų ir svarbiausia galop sudėti sūrio taip, kad jis apsilydytų kuomet tą karštą riekę iš keptuvės suvoži iš abiejų pusių.

pjauti ir valgyti.

negerti be saiko alkoholio.

nebijot tamsos ir nebijoti mirti.

vaikystėje man patikdavo žiūrėti Tour de France ir galvoti, kaip smagu būtų

sėsti ir minti minti minti.

tiesa, tada dar nemokėjau važiuoti dviračiu – mat išmokau tik kokių dvylikos, o gal ir vėliau. tuo metu nebežiūrėjau eurosport’o.
dabar mano meilė dviračiams neatgimsta, kol šalta, o reikia vežiotis dvi dideles rankines, pilnas knygų ar, veikiau, konspektų. nes šį semestrą pasižadėjau vaikščioti į visas paskaitas ar bent daugiau nei tą keturiasdešimtį praėjusio semestro procentų, kol kas, ačiū, laikausi beveik puikiai. after all, mes turime maldeikienę ir bloznelį ir pipinytę ir visokio kitokio gėrio. todėl rytais pro troleibusų langus tik [mintimis] mosuoju žmonėms su žibintais prie vairo.

kitos naujienos universitete: kiekvieną antradienį ir kas antrą trečiadienį vis giliau suprantame, kokia įdomi šalis yra lietuva. mokomės dar dviejų programavimo kalbų. su monika valgykloje praleidžiame statistiškai reikšmingai daugiau laiko nei auditorijose, kadangi mifas be maisto – kaip konclageris be.. kaip konclageris. tikimybių dėstytojas pasakoja pokštus apie vyrus, kurie klauso moterų. tada merginos kvatoja, vaikinai ne. žavimės antrąja grupe, nes jie nė neapsidairę neria į džiungles bei atveria pandoros skrynias, kai netaisyklingai deda lygybės ženklus ar rašo dvigubą-vė. dar jie įgyvendina socializmą ir turi žmonių, norinčių pakeisti pasaulį ir dar – kad niekas nebalsuotų už populistus.

svarbiausia įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose,- sakė dėdė džeromas. [prasukdavau tą juostelės vietą, kur pasakodavo apie burtininkę gingemą ir aguonų laukus]

morkų plokštainis
600 g morkų
300 g cukraus (beje, pakaktų ir dar mažiau)
3 kiaušiniai
200 g sviesto arba aliejaus
2 a.š. kepimo miltelių
1 1/2 a. š. cinamono ir šiaip visokių meduolinių prieskonių:}
miltų, kad tešla būtų tokio tirštumo kaip bulviniams blynams

morkas sutarkuojame ir suberiame pusę cukraus, palaukiame, pamaišome, kol jis ištirps. supilame ištirpintą sveistą arba aliejų, prieskonius, miltus, kepimo miltelius ir su likusiu cukrumi iki baltumo išplaktus kiaušinius. gerai gerai išmaišome ir kepame 40 min. kokių 180 laipsnių orkaitėje. tikriname, ar iškepė, mediniu pagaliuku. tiesa, pyragas ir atšalęs būna labai labai LABAI drėgnas – man tai begal’ patinka – tad gali dar šiek tiek atrodyti, jog jis žalokas – tačiau lai neapgauna mūsų tokie melai (taip liudija mano liūdna patirtis, kai pirmąjį varškės pyragą kepiau *kost* ketvertą valandų, mat prie dugno jis vis atrodė drėgnas)!
atšalęs pyragas dar gardesnis. o būna jis toks šlapias šlapias, prieskoningas, kvepiantis ir saldus it meduolis. be to, su daržovėmis.
mums patinka daržovės.

receptu gražiai paprašyta pasidalino Nolita iš foodday.

kažkas seno, kažkas artimo.radau kompe šiąnakt.

aš myliu tave kaip kaži kokį avižinį sausainį, po šaltenio delnu rastą, žieminio palto kišenėje likusį,-sužievėjusį, sutrūkusia oda, apgraužtą vabzdžių ir nuostabų it elenos melsvai smulkios kojos. ištraukiu tave su visu tavo akademiniu žavesiu į naują gyvenimą ir tu nesišypsai, tik rusvą galvą palenki man prie peties. ir aš tavęs kandu.

aš myliu tave kaip neramų veltų siūlų kamuoliuką, kuris, nuo [pjede]stalo paspirtas, įsižeidžia ir išeina, tylomis duris neuždaręs palieka – te peršalu aš perpūsta skandinaviškų vėjų. ir myliu tave kaip kainas mylėjo abelį – esi tu mano didelė ambicija.

aš myliu tave kaip kreminės spalvos beprotybę melsvam kambaryje. ir myliu tave taip tik viena aš – ir jau verčiau jus nuo titlo vandenin įstumsiu (kaip kad pavasarį praeitą įstūmiau ofeliją), nei leisiu kam kitam jūsų plaukus šukuoti.

aš myliu tave kaip rūke pasiglydusią atsainumo idėją: nieks nesvarbu jai ir nieks jos neliečia. visus ji išduoda, nes visų išduota būti bijosi. it kalėjime jauties uždaryta tu : čia Danija ribų nenurodo – aplink vien laisvės varžytojai ir tuos pačius tu ranka numoji.

Toks esi tu, mano mylimas. Mano vienintelis.

labai gražu yra mylėti žmones. karts nuo karto tai darau atidžiai.

mes miegame mano lovoje ir keliamės labai vėlai;pusryčiams valgome tortą.

yra labai daug mergaičių, kurias aš įsimyliu 10 autobuse ir all those beautiful boys, kuriuos myliu dėl jų gražių dviračių.

man patinka protingi mano draugai. su jais galiu juoktis ir giliai širdyje manyti, kad jie mane myli už tai, kokia aš juokinga. it’s my face.or my glasses.

mano draugai yra didžiausi išdavikai pasauly, bet tikrus draugus aš vis tiek myliu už tai, kad galių į jų šūdus žiūrėti pro pirštus. pirštas – povilas – pirštas – šypsosi – pirštas – geros širdies – pirštas – vaitukaitis.

aš visą laiką gerokai perdedu.

aš noriu tau iškepti cheesecake ir padėti prie durų, kad valgant jį tave užgraužtų sąžinė dėl to, kad vengi manęs gatvėse ir man nepaskambini.

aš mėgstu glostyti savo savimeilę.

sluoksniuota tešla

miltai 1,oo kg

vanduo o,5ookg

druska o,o20 kg

margarino sluoksniavimui o,5oo kg

2kg tešlos.

1. iš miltų, vandens ir druskos užmaišoma tešla:druska patirpdome vandenyje ir jungiam su miltais;suminkome ir suformuojame kalnelį/rutulį,paliekame tešlą pakvėpuoti grynu oru 20 min.
2. tuo metu suminkštinamas margarinas (galima padaužyt ar pakočiot ,}), iš jo padaromas kokio 1-2 cm storio STAČIAKampis.
3. tešla iškočiojama taip:

tešlos kalnelis įpjaunamas

atlenkiami jo sparneliai

tada tie sparneliai kočiojami taip,kad iš jų susidraytų kvadratėliai, keturiskart plonesni nei tešlos centras

tada ant viršaus dedame margariną ir jį paslėpiame užlankstydami tešlos šonus

voila.turim savo tešloje paslėptą margariną ir pradedame kočioti tešlą taip, kad susidarytų kuo taisyklingesnis stačiakampis. svarbu kočiojant nespausti tešlos, kočioti palengva vis ploninant ją, nes kitaip margarinas bus ne tarp sluoksnių, o tiesiog įsispaus į tešlą. dėl tos pačios priežasties nereikia tešlos iškočioti per plonai: kad būtų ji storio kaip geras centimetras.tada lenkiami tokį savo stačiakampį į tris dalis ir dedame prieš save taip, kad viršutinio sluoksnio laisvasis kraštas būtų dešinėje. dabar vėl kočiojame stačiakampį ir vėl jį lenkiame į tris dalis.tešlą įvynioję į kokią plastmasę, dedame ją į šaldytuvą geram psuvalandžiui.

ištraukiame ir vėl kočiojame ir vėl lenkiame. tada vėl kočiojame ir vėl lenkiame į tris dalis. dedame į šaldytuvą. laukiame mažiausiai pusvalandį ar net pernakt, jei sluoksniuotus gaminius kepsit, tarkim, ryt.

dabar jau antrą kartą tešlą ištraukiame iš šaldytuvo ir vėl kartojam du kartus : iškočiojam ir lenkiam į tris dalis. vėl įmetam į šaldytuvą.

esmė: kaip supratote, tokia tešla sluoksniuojama šešis kartus, kaskart lenkiant ją į tris dalis. kas du sluoksniavimus jį palaikoma šaldytuve mažiausiai pusvalandį. tai yra viskas, ką reikia žinoti.

ir jau trečią kartą ištraukus tešlą, ją galima kočioti į reikiamus lakštus ir formuoti gaminius.

apie sluoksniuotos tešlos gaminius sužinosite vėliau.sekite spaudą.man metas miegoti.

xoxo,kaip sako jurGis.