name game

Vasaris 23, 2009 parašė matijas temoje antresoliai | komentarų jau yra (7) »

kažkas seno, kažkas artimo.radau kompe šiąnakt.

aš myliu tave kaip kaži kokį avižinį sausainį, po šaltenio delnu rastą, žieminio palto kišenėje likusį,-sužievėjusį, sutrūkusia oda, apgraužtą vabzdžių ir nuostabų it elenos melsvai smulkios kojos. ištraukiu tave su visu tavo akademiniu žavesiu į naują gyvenimą ir tu nesišypsai, tik rusvą galvą palenki man prie peties. ir aš tavęs kandu.

aš myliu tave kaip neramų veltų siūlų kamuoliuką, kuris, nuo [pjede]stalo paspirtas, įsižeidžia ir išeina, tylomis duris neuždaręs palieka – te peršalu aš perpūsta skandinaviškų vėjų. ir myliu tave kaip kainas mylėjo abelį – esi tu mano didelė ambicija.

aš myliu tave kaip kreminės spalvos beprotybę melsvam kambaryje. ir myliu tave taip tik viena aš – ir jau verčiau jus nuo titlo vandenin įstumsiu (kaip kad pavasarį praeitą įstūmiau ofeliją), nei leisiu kam kitam jūsų plaukus šukuoti.

aš myliu tave kaip rūke pasiglydusią atsainumo idėją: nieks nesvarbu jai ir nieks jos neliečia. visus ji išduoda, nes visų išduota būti bijosi. it kalėjime jauties uždaryta tu : čia Danija ribų nenurodo – aplink vien laisvės varžytojai ir tuos pačius tu ranka numoji.

Toks esi tu, mano mylimas. Mano vienintelis.

labai gražu yra mylėti žmones. karts nuo karto tai darau atidžiai.

15022009869

where has all the good gone

Vasaris 21, 2009 parašė matijas temoje antresoliai, tešlos | komentarų jau yra (8) »

mes miegame mano lovoje ir keliamės labai vėlai;pusryčiams valgome tortą.

yra labai daug mergaičių, kurias aš įsimyliu 10 autobuse ir all those beautiful boys, kuriuos myliu dėl jų gražių dviračių.

man patinka protingi mano draugai. su jais galiu juoktis ir giliai širdyje manyti, kad jie mane myli už tai, kokia aš juokinga. it’s my face.or my glasses.

mano draugai yra didžiausi išdavikai pasauly, bet tikrus draugus aš vis tiek myliu už tai, kad galių į jų šūdus žiūrėti pro pirštus. pirštas – povilas – pirštas – šypsosi – pirštas – geros širdies – pirštas – vaitukaitis.

aš visą laiką gerokai perdedu.

aš noriu tau iškepti cheesecake ir padėti prie durų, kad valgant jį tave užgraužtų sąžinė dėl to, kad vengi manęs gatvėse ir man nepaskambini.

aš mėgstu glostyti savo savimeilę.

sluoksniuota tešla

miltai 1,oo kg

vanduo o,5ookg

druska o,o20 kg

margarino sluoksniavimui o,5oo kg

2kg tešlos.

  1. iš miltų, vandens ir druskos užmaišoma tešla:druska patirpdome vandenyje ir jungiam su miltais;suminkome ir suformuojame kalnelį/rutulį,paliekame tešlą pakvėpuoti grynu oru 20 min.
  2. tuo metu suminkštinamas margarinas (galima padaužyt ar pakočiot ,}), iš jo padaromas kokio 1-2 cm storio STAČIAKampis.
  3. tešla iškočiojama taip:

tešlos kalnelis įpjaunamas

gyva versija

atlenkiami jo sparneliai

atlenkiami sparneliai,)

tada tie sparneliai kočiojami taip,kad iš jų susidraytų kvadratėliai, keturiskart plonesni nei tešlos centras

rotate

tada ant viršaus dedame margariną ir jį paslėpiame užlankstydami tešlos šonus

sviestas

cache

voila.turim savo tešloje paslėptą margariną ir pradedame kočioti tešlą taip, kad susidarytų kuo taisyklingesnis stačiakampis. svarbu kočiojant nespausti tešlos, kočioti palengva vis ploninant ją, nes kitaip margarinas bus ne tarp sluoksnių, o tiesiog įsispaus į tešlą. dėl tos pačios priežasties nereikia tešlos iškočioti per plonai: kad būtų ji storio kaip geras centimetras.tada lenkiami tokį savo stačiakampį į tris dalis ir dedame prieš save taip, kad viršutinio sluoksnio laisvasis kraštas būtų dešinėje. dabar vėl kočiojame stačiakampį ir vėl jį lenkiame į tris dalis.tešlą įvynioję į kokią plastmasę, dedame ją į šaldytuvą geram psuvalandžiui.

ištraukiame ir vėl kočiojame ir vėl lenkiame. tada vėl kočiojame ir vėl lenkiame į tris dalis. dedame į šaldytuvą. laukiame mažiausiai pusvalandį ar net pernakt, jei sluoksniuotus gaminius kepsit, tarkim, ryt.

dabar jau antrą kartą tešlą ištraukiame iš šaldytuvo ir vėl kartojam du kartus : iškočiojam ir lenkiam į tris dalis. vėl įmetam į šaldytuvą.

esmė: kaip supratote, tokia tešla sluoksniuojama šešis kartus, kaskart lenkiant ją į tris dalis. kas du sluoksniavimus jį palaikoma šaldytuve mažiausiai pusvalandį. tai yra viskas, ką reikia žinoti.

ir jau trečią kartą ištraukus tešlą, ją galima kočioti į reikiamus lakštus ir formuoti gaminius.

apie sluoksniuotos tešlos gaminius sužinosite vėliau.sekite spaudą.man metas miegoti.

xoxo,kaip sako jurGis.

241120082601

got milk?

Gruodis 4, 2008 parašė matijas temoje antresoliai | komentarų jau yra (7) »

tai labiau nei bet kas kitas per šiuos tris mėnesius verčia susimąstyti,ar noriu būti konditerė.visą likusį gyvenimą,i mean.

strawberry swing

Lapkritis 5, 2008 parašė matijas temoje antresoliai | komentarų jau yra (5) »

kiekvienos merginos gyvenime būna tris įvykiai, tobulai suplanuoti, bet ne visuomet taip įvykstantys: vestuvės, bbb ir pirmoji kritinė masė.

pastaroji pagaliau atsitiko ir man – visa vasarą kažkur užtrukusi juokingai.ir tik tada, kai šį šaltą penktadienį aš pagaliau pasiryžau, įvyko visa, kas buvo neplanuota, bet galiausiai pasibaigė gerai.

išties vien dėl to, kad darbščių rankų vaikinas, taisantis mano-justino dviratį kažkur tarp vilniaus ir berlyno prapuolė, manasis sidabras vis dar stovėjo be rato, kai aš išvažiavau ryte iš namų. jau tada gerai žinojau, kad į km teks važiuoti su dailiuoju mamos dviračiu. po pamokų su severija grįžau į vilnių,  į tėvų namus, šerti katino ir visaip pasimėgauti pietumis.laiko buvo likę nedaug, bet aš pagalvojau, kad juk man tereikia iš rūsio išsitraukti dviratį ir išvažiuoti. galiausiai net severija išbėgo į 11 autobusą, o aš vis dar rengiausi kuo šilčiau ir galvojau apie narbučio tamsią dviratininko striukę,et..galų gale aš pamačiau, jog mama yra atsinešusi namo labai gražių gėlių ir prisiminiau, kad jas galiu užsikišti užu krepšelio dviračio, ir kelias pasiėmiau su savimi.iki km liko 20 min,kai nusileidau į rūsį pasiimti dviračio only to find out, kad mama jį yra prirakinusi prie brolio dviračio, o brolio dviratį prie kaži kokių gulinčių strypų. ir visa tai užrakintame sandėliuke.why. galiausiai atsirakinau dviratį, ištempiau į viršų ir sugrūdau savo rankinuką krepšelin kartu su gėlėm. rankinukas užstojo priekinę lempą; aš vis dar stengiausi išlaikyti šventinę nuotaiką.iki km liko 10 min, o man dar reikėjo nuvažiuoti iki katedros,todėl aš myniau labai greitai, ignoruodama tai, kad esu su pačiais šūdiniausiais sportbačiais ir kad man jau kelis kartus sutraukė kairę ir dėšinę pėdą pakaitomis.visai pirmą kartą važiuodama mamos dviračiu visaip svyravau į šonus, nes tas begal didelis rankinukas priekyje kraipė visą pusiausvyrą;gėles pamečiau ties pušų gatve ir ant žvėryno tilto.jos buvo baisiai gražios!be to,mam vėliau klausė,kur jos dingo.

galiausiai aš spėjau atvažiuoti pakankamai laiku, denis man prisuko galinę lemputę, monika parašė kęstui žinutę, kad jis pussy; kęstas šiltai sėdėjo namuos.

mes išvažiavome ir viskas buvo puiku. aš visą kelią kalbėjausi su darium ir pasakojau jam apie tai, ką aš veikiau po licėjaus. taip pat mačiau vieną gražų berniuką ir rūtą, kuri ne tik pati buvo graži bet ir turėjo nuostabų dviratį.buvau pilna šypsenos kaip iš kokių filmų ir galvojau mindama, kad pagaliau pagaliau.

kai būna baisu ir šalta ,daromės kavą iš mistinių tablečių

Lapkritis 2, 2008 parašė matijas temoje antresoliai | komentarų jau yra (2) »

nuo severiu

PART 1. IŠVYKIMAS:
ketvirtadienį atėjau prie mamos ir pasakiau: ‘mieloji. rytoj varau pas agnę i profkę.and nobody’s gonna stop me.’ taigi. ankstyvas rytas ,7valanda.  atsikeliu visai be akių ir ne todėl ,kad naktį gėriau.   o lauke gražiai rudeniška ,nors ir lašnoja. viskas labai gerai.  nutipenam iki stoties ,sulaukiame traukinio ir keturiasdešimt minučių važiuojame kalbėdamos apie profkės dėstytojus, apie tikybos dėstytoją ,apie agnės kursiokus,gyvenimiškus dalykus ir garsiai skaitome kasoje gautą knygelę ‘privalomi parašyti tekstai’ ,apie tai ,kaip moteris rašo tekstus.. aš nukeliu kojas nuo sėdynės ir mes išlipame. susiduriame su darbininkais ,prie traukinio pasitinkančiais savo mylimąsias, bet tuo metu tai visai neatrodo miela, nes tiesiog yra baisu suprasti ,kad tuoj tuoj ,štai už kelių kilometrų ,mes įžengsime į mokyklą ,kurioje mane turbūt supyzdins ,nes apsivyniojau aplink kaklą megztinį ,kai pūtė stiprus vėjas. anyways.
pakeliui nusiperkame plikytų pyragaičių su kremu ir mum taaaaip skanuuu!.. pasirodo nežymi saulė ir aš jau matau raudonas čerpias ,tvieskiančias iš lietuviškų laukų. matau kelias mašinas ir degančių lapų laužą. mes jau.

PART 2.VIDUS IR MAISTAS
atidarome duris ir įžengiame į vidų. nieko nėra ,nė vieno vaiko. prieš mus – stalo tenisas ,mini biliardas ir šešios kabančios lempos. nueiname į tualetą ,kuriame nėra veidrodžių. ten NIEKUR nėra veidrodžių. i couldn’t help but wonder – maybe they are all vampires and we are going to die soon. bet agnė mane nuramino. sakė ,kad ,nors jie atrodys baisiai ,kraujo negers. sakiau ,kad gerai.  tai va. nusprendėme pasidaryti kavos iš aparato , kur reikia tabletę įsprausti į aparato vidurius. kava buvo skani.
ėjome į pirmąją paskaitą – piešimą. galėčiau užtrukti tris valandas ,aprašinėdama kiekvieną vaiką ,kuris sėdėjo klasėje, bet lets not.pasakysiu ,kad mergaitės visai normalios ,nors ir nemažai prisidažiusios savo septyniolikinius veidus (panelėms visuomet kažkaip geriau pavyksta savimi pasirūpinti ,pasirodo) , o į vaikinus aš tiesiog nežiūrėjau ,nes bijojau užmegzti akių kontaktą.  later that day ,po beveik dviejų valandų rašymo laiškų paskutiniajame suole ir susirašinėjimo tarpusavyje ,nes dailės pamokos mums jau neįdomios, nusprendėme ‘paskaičiuoti’ už tvoros. tai daro visi tos mokyklos mokiniai: kažkas skaičiuoja mallborkę ,kažkas skaičiuoja camelį ,o mes suskaičiavome wintstoną. šalome , bet tai buvo vienintelė galimybė pabendrauti su žmonėmis ,kurių nepamatysi jokioj kitoj mokykloj vilniuje.

valgėme pietus. mano lėkštėje puikavosi keturi ,riebaluose permirkę bulviniai blynai, su labai keistu padazu on top. kita vertus ,jie buvo neblogi. gėrėme labai skanią ,nuo palangės pavogtų mėtų, arbatą. mm. agnė blyne rado plauką, but that’s ok. jis buvo neilgas ir šviesus ,todėl apsimetėme ,kad nieko nematėme.
dėja, diena buvo niūri ,o prancūzai išvažiavę , todėl ketinu nuvykti ten dar kartą tikrai. God bless me.
ir šiaip. viskas ten gerai. po dvyikos metų normalioje mokykloje ,normalūs kursiokai nėra taip svarbu. svarbiausia turėti muziką, pieštukų, popieriaus ir knygų. kernagis sako ,kad nėra to blogo ,kas neišeitų į gerą. ir juk tikrai. perskaitysi daug knygų , agnyt ,ir kepsi pačias skaniausias bandeles pasaulyje. arba prancūzijoje”D