- – -

Vieną savaitgalį, kai P. su I. šokinėjo aplink mašiniukus, aš buvau tikra namų moteris ir prikepiau kalną sausainių. Iš Skirmantės.

Dvigubai šokoladiniai sausainiai
12 sausainių

Sausainiams
200 ml miltų
žiupsnis druskos
1/3 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis sodos
70 g minkšto sviesto
175 ml cukraus
50 ml kakavos miltelių
2 dideli kiaušiniai
60 g juodo šokolado

Įdarui
60 g pieniško šokolado
2 valg. š. sviesto

Viename inde išmaišome miltus, druską, kepimo miltelius bei sodą. Kitame inde minkštą sviestą, cukrų bei kakavos miltelius plakame iki vientisos masės (apie 2 minutes). Vieną po kito įmušame kiaušinius ir gerai išplakame. Supilame ištirpintą ir pravėsusį šokoladą ir pusę minutės paplakame, kad tolygiai pasiskirstytų. Sudedame miltų mišinį ir išmaišome mentele.

Aliejumi pateptu ledų šaukšu arba dviem paprastais šaukštais dedame tešlos ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Paliekame didelius tarpus, nes kepdami sausainiai plečiasi.

Kepame 180 oC orkaitėje 11-15 minučių. Tik ištraukę iš orkaitės per vidurį įspaudžiame sausainius ritinio formos daiktu, kad susidarytų duobės įdarui (naudojau kamštelį nuo mineralinio vandens butelio). Tada leidžiame sausainiams dar penkias minutes pabūti skardoje ir perkeliame ant grotelių, kad visiškai atvėstų.

Įdarui ištirpiname šokoladą su sviestu. Užpildome sausainių duobeles ir leidžiame sustingti.

Šiandien virtuvėj šokoladiniai sausainiai, o kai buvau Vilniuj, pusryčiams iš tikrųjų kepiau Kepėjų be stabdžių spurgas.

Berlyno spurgos

500 g miltų
25 g šviežių mielių arba pakelio (7-11 g) džiovintų
80 g cukraus
250 ml pieno
80 g kambario temperatūros sviesto
2 kiaušiniai
žiupsnelis druskos
nutarkuotos ½ citrinos žievelės
2 valg. š. romo
200 g džemo (naudojau obuolienę)
riebalų spurgoms virti
cukraus pudros spurgoms apibarstyti

Miltus persijojame į dubenį, viduryje įspaudžiame duobutę. Į ją sutrupiname mieles ir apiberiame
šaukštu cukraus. Ant jų supilame pusę vos vos pašildyto pieno. Iš kraštų užžeriame šiek tiek miltų ir plakame tol, kol mielės išsileidžia.

Uždengtą įmaišalą kildiname 30 minučių.

Tada suberiame likusį cukrų su druska ir citrinos žievele, supilame pieną, romą, sudedame kiaušinius
ir susmulkintus riebalus. Rankinio plaktuvo maišikliu arba rankomis tešlą minkome tol, kol ši ima pūslėtis ir atšoka nuo dubens kraštų. Uždengtą ją dar kartą kildiname 30 minučių.

Ant truputį miltais pabarstytos lentos iškočiojame piršto storumo tešlos lakštą. Ant pusės
to lakšto maždaug 8 cm skersmens formele nesmarkiai įspaudžiame skritulius. Ant jų vidurio išdėliojame po vieną kupiną šaukštelį džemo. Užklojame kita puse tešlos lakšto. Aplink įdarą skrituliukus stipriai apspaudinėjame pirštų galais. Spurgas formele galutinai išpjauname ir sudedame ant miltais pabarstyto padėklo. Uždengiame ir dar 30 minučių laikome, kad pakiltų.

Riebalus įkaitiname aukštame puode. Jie būna reikiamo karštumo, kai ant panardinto
pagaliuko nesusidaro oro burbuliukų (čia man buvo labai sudėtinga nustatyti, todėl tiesiog bandymų ir klaidų metodu – verdam spurgą ar tešlos gabalėlį, kol paruduoja, išimam, žiūrim, ar vidus iškepęs – atsirinkau, kokia temperatūra tinka). Berlyno spurgas po kelias dedame į karštus riebalus, uždengiame, paverdame 2 ½ minutės, apverčiame ir neuždengtame puode verdame dar 3 minutes. Išvirusias
spurgas išgriebiame kiaurasamčiu, padedame nuvarvėti ant virtuvinio rankšluosčio ir gausiai apibarstome cukraus pudra.

Per radiją darbe groja Girl, you’ll be a woman soon ir Motorcycle emptiness, I shot him down, bang bang, he hit the ground, bang bang ir Moby. N. ryškiai teisingą raktažodį Spotify parinko.

- – -

Prieš keletą savaičių važiavau Vilniun šeimynos bei draugų atlankyti. Kadangi šitas Sonatinos tortas jau gerą saują laiko neduoda man ramybės, o mą mėgsta morengus, o P. nemėgsta aguonų kepiniuose, ir visa šeimyna mėgsta “Rududu” — atataikiau. Saldokokokas, bet labai maloniai nuteikia morengas, kuris net antrądien traškus lieka. Man norėtųs sluoksnelio kokios rūgštesnės uogienės (spanguolės!)… Ir turėti panašų į “Leleko” tortą skonių derinį.
Beje, net P. labai patiko. Gailėjaus, kad tik gabalėlį namo parvežiau.

Karamelinis aguonų ir morengų tortas
18 cm tortas

Aguoniniam biskvitui
100 g sviesto
60 g cukraus pudros
1/2 citrinos tarkuota žievelė
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 kiaušiniai + 1 trynys
66 g miltų
125 g aguonų
2 valg. š. pieno (gali prireikti kiek daugiau)

Sirupas
6 valg. š. vandens
4 valg. š. cukraus pudros
2 valg. š. brendžio

Morenginiai sluoksniai
3 kiaušinių baltymai
150 g cukraus
~60 g smulkintų pakepintų graikinių riešutų

Karamelinis kavos kremas
300 g sviesto
1 1/2 skardinės (po 397 g) “Rududu”
50 ml labai stiprios kavos

Aguoniniam biskvitui išplaktome minkštą kambario temperatūros sviestą su puse cukraus pudros. Įmaišome citrinos žievelę ir vanilinį cukrų. Po vieną įmaišome kiaušinių trynius. Miltus sumaišome su aguonomis (geriausia naudoti maltas, bet aš tokių neradau) ir atsargiai įmaišome į tešlą kartu su pienu. Jei tešla begaliniai sausa – įmaišome kiek daugiau pieno. Baltymus išplakame su likusia cukraus pudra iki standumo ir palengva įmaišome į tešlą. Ją sukrėsti į kepimo popieriumi išklotą 18 cm skersmens torto formą ir kepame iki 180oC įkaitintoje orkaitėje 30–40 minučių. Ataušiname ir perpjauname į du sluoksnius horizontaliai.

Sirupui cukraus pudrą užpilame šiltu virintu vandeniu. Nukeliame nuo viryklės, ataušinane ir įmaišome brendį.

Morengams baltymus išplakame, kol suputos, nenustodami plakti po šaukštą beriame cukrų. Padidiname mikserio greitį ir plakame, kol masė bus labai standi ir blizgi. Įmaišome riešutus. Ant kepimo popieriaus nusibrėžiame du 18 cm skersmens apskritimus (arba po popieriumi pakišame du 18 cm skersmens kepimo formų dugnus) ir juose lygiu sluoksniu paskleidžiame baltymų masę. Kepame iki 100oC įkaitintoje orkaitėje, kol morengai lengvai nusiims nuo kepimo popieriaus. Aš pakepiau porą valandų, o tada palikau orkaitėje pernakt.

Kremui visi produktai privalo būti kambario temperatūros, todėl geriausia dar iš vakaro sviestą ir Rududu išimti iš šaldytuvo bei išsivirti kavą. Sviestą išplakame iki purumo (mažiausiai 5 minutes), po šaukštą nenustodami plakti sudedane Rududu ir gerai išplakame, kol masė pašviesės. Po šaukštą nuolatos. labai. plakdami. įmaišome kavą. Kitą šaukštą pilame tik tada, kai prieš tai įpiltas jau bus visiškai įsimaišęs į kremą. Ir ne, negalima kavos tiesiog supilti plona srovele – beveik galiu užtikrinti, kad taip ruošiant, kremas sušoks gabalėliais.

Surenkame tortą. Vieną aguoninio biskvito sluoksnį sulaistome cukraus sirupu su brendžiu. Aptepame kremu. Dedame morengo sluoksnį, aptepame kremu. Vėl dedame aguoninį biskvitą, sulaistome, tepame kremu. Kiekvienam pertepimui sunaudojame maždaug 1/5-1/4 kremo. Galiausiai dedame morenginį sluoksnį. Visą tortą aptepame kremu, puošiame ir leidžiame tortui subręsti pernakt.

Šaltinis: Sonatina.

Džiaugsmas turėtų būti pagrindinis prieskonis, vartojamas pavasarį.

Ak, pavasari tu pavasari, kiek į tave vilčių (ir likimų) pridėta. Turbūt daugiau nei į Naujus metus iš tikrųjų. Turbūt — mat tikiuosi sugrįžti, tikiuosi pargrįžti, tikiuosi prašluoti galvą ir įgyvendinti naujus įsitikinimus, tikiuosi parsivežti į Kauną dviratį ir kokį vieną sykį net juo numinti iki darbo (gerai būtų ir atgal), tikiuosi skaityti įdomias knygas (REKOMENDACIJŲ?) ir dar tūkstančio neišsakytų, neišjaustų, neišmąstytų dalykų.

Labanakt, katinėliai.

Foto: Karolina. Gaminta “Debesų” pavasario numeriui.

Plikyti sūrio sausainėliai

40 g sviesto
½ st. vandens
žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų
žiupsnis maltų kajeno pipirų
¼ arb. š. druskos
½ st. miltų
2 kiaušiniai
½ st. tarkuoto kietojo sūrio
8 svogūnų laiškai
šiek tiek mažais gabalėliais pjaustyto sūrio

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C temperatūros.
Į puodą supilkite vandenį, sviestą, prieskonius ir druską. Užvirkite. Supilkite visus miltus ir maišykite, kol tešla sulips į vieną gumulą, o puodo dugnas pasidengs minkšta plėvele. Nuimkite nuo kaitros ir leiskite vos pravėsti.
Tešlą perdėkite į kitą dubenį. Sumuškite kiaušinius – po kiekvieno gerai išmaišykite tešlą, kad būtų vientisa. Supilkite tarkuotą sūrį bei smulkiai kapotus svogūnų laiškus ir gerai išmaišykite.
Konditeriniu švirkštu išspauskite maždaug 4 cm skersmens rožes (pilnavidurius žiedus). Vandenyje sudrėkintu pirštu jų centriukus įspauskite. Kepkite 20 minučių (skardas apsukite po 10 minučių). Išimkite sausainius iš orkaitės, į centriukus sudėkite po mažą gabalėlį sūrio ir dar kepkite 5-10 minučių, kol šis išsilydys ir apskrus.
Sausainėliai gardžiausi šilti, tačiau skanūs ir atvėsę.

Velykas atitinkamai sutikome kaip Grinčai. Jei ne I. ir L. atvežti Kinder’iai, nė margučių neturėtume. “Ilgasis savaitgalis, ir tiek,”- šventvagiškai taria ji.

- – -

O čia – Debesyse kokteilių vakarėliams siūlytas receptas. Perfekt – rudenį|žiemą kepdavome kone kasdien, su įvairiomis variacijomis, mat iškepus jų tik šmakšt! – ir nebelieka.
Foto: Martos.

Prieskoniuoti riešutai

2 st. mėgstamų riešutų
1 kiaušinio baltymas

saldiems
1/3 st. cukraus
1 arb. š. druskos
½ arb. š. cinamono
¼ arb. š. maltų kajeno pipirų
¼ arb. š. malto imbiero
½ arb. š. malto kmyninio kumino
½ arb. š. malto muskato

sūriems
2 valg. š. cukraus
1 arb. š. druskos
1 arb. š. džiovinto rozmarino
½ arb. š. maltų kajeno pipirų
1 arb. š. saldžiosios paprikos

Orkaitę įkaitiname iki 150oC. Dubenyje baltymą paplakame, kol suputos. Suberiame riešutus ir gerai išmaišome. Suberiame prieskonius ir cukrų ir dar sykį gerai išmaišome, kad visi riešutai pasidengtų šiuo mišiniu. Riešutus suberiame į kepimo popieriumi ar silikoniniu kilimėliu išklotą skardą vienu sluoksniu. Kepame, nuolat pamaišydami, kol riešutai bus rusvi ir sausi – apie 40-60 minučių. Tiekiame atšalusius.

Atprasti nuo kūno. Atprasti nuo rašymo, nuo dulkių šluostymo tinklarašty.
Priprasti prie ankstyvo kėlimosi rytais ir powerio vietoje ehr [vietoje pitchfork'o šimtukų].
Ir aš širdele nejaučiu, kad change is the only constant, nors tokie vardijimai(si) tai primena. Kartos praeina ir ateina kitos. Ir kentėjimas, ir beprotybė, ir nesuradimas.
Ir aš širdelėj vis labiau jaučiu Antaną lifte, ar ne lifte, vėl sugrįžtančias mėlynas Elenos kojas. Skeveldros liečia viena antrą. Negaliu jų sujungti, lyg vaikas, dėstąs kartonines iškarpas: kelias, upelis, kalnai, stirna. Vaikas pliaukšteri liežuviu, peizažas sudėstytas.

Jau žinau, kas kitas eilėje – ne iš sąrašo.

- – -

Ir dar atgal į praeitį. Seniai seniai, kai dar gyvenome Vilniuj, — sykį ėjom paklausyti, ką apie [Angosturos] romus pasakojo R. Janovskis. Man Angostura visąlaik asocijavosi tik su ta karčiąja, kurios reikia gardžiam Manhattan’ui, o čia gi, žiū, praplėčiau akis ir sužinojau, jog ne-ne-ne.
Ir vakaras buvo gerai, ragavom grynus, ragavom maišytus, šypsojomės, mintyse spaudėm like ar kaupėm idėjas vasarai (čia visi tie frozen daiquiri). Prisiminėm, kad visada reikia gerai gerai atšaldyti taurę (tarkim, pamakalavus joje ledukų iš, tarkim, McDo), nepersistengti su papuošimais ir saldumu.

P. ir man labiausiai patiko Culto a la vida.

Culto a la vida
50 ml romo ANGOSTURA 7 YEAR OLD
100 ml spanguolių sulčių
2 arbatiniai šaukšteliai rudojo cukraus
pusė laimo, supjaustyto į 4 dalis

Į stiklinę storu dugnu įmetame supjaustytą laimą ir įdedame cukrų. Grūstuvu maigome turinį taip, kad išspaustume laimo sultis, bet kuo mažiau pažeistume jo žievelę (kad kokteilis neapkrastų). Užpilame romu, pridedame pilną stiklinę ledo ir užpilame spanguolių sultimis. Įdedame maišiklį ar keletą
šiaudelių, kad begeriant galima būtu pasimaišyti dugne gulinčius laimą ir cukrų.
Puošiame laimo griežinėliu, užmautu ant stiklinės krašto.

O nuotrauką pagriebiau iš Jurgos:

- – -

Kažkada tame tarpe dar susidariau ir knygų sąrašą.
Šiemet jis, kaip ir pernai, didele dalimi ateina dar iš mokyklos laikų. Nors imk ir sužymėk jas atskirai! Teigi:

Michel Foucault – Seksualumo istorija. Pradėjau ar ne vienuoliktoj klasėj, pasiklausiusi apie ją per menų pamokas, bet tada strigau ties nežinotais žodžiais kaip perversija (šitas yapč įsiminė). Dabar jaučiuosi didelė ir protinga, tad musiau įveiksiu.
Arminas Lydeka – Etiketas kiekvienam. Žinau, kaip atsirinkti, kuriais įrankiais valgysiu, bet NEžinau, kaip teisingai susodinti svečius į automobilį.
Nicholas Carr – What the Internet Is Doing to Our Brains. Reikia patvirtinimo, kad mano smegenai skylėjasi.
Philip Kindred Dick – Ar androidai sapnuoja elektronines avis? Išlieku ištikima taisyklei “sąraše turi būti nors vienas sci-fi”.
Mitch Albom – Antradieniai su Moriu. Iš mokyklos, ir nežinau kodėl.
Nassim Nicholas Taleb – Black Swan. Kai žmonės klausia, ką skaitai, ir atsakau, Black Swan, jie galvoja, kad tai istorija, pagal kurią filmas pastatytas, bet taip nėr. Pamatyta knygyne Nantėj – neberasta – pamatyta knygyne BP ir gausiai rekomenduota.
Clarissa Pinkola Estes – Bėgančios su vilkais. Rekomendavo V. Apimtis gąsdina, bet man reikia priminimo, kad esu laukinė moteris’n'shit.
Joseph Heller – 22-oji išlyga. Sako, juoda? Iš mokyklos.
Winifred Rosen, Andrew T. Weil M.D. – From Chocolate to Morphine. Mano (šoko- ir kofeino) priklausomybėms paaiškinti ir smalsumo dėlei.
Marshall McLuhan – Kaip suprasti medijas. Įdomu. Įtariu, referuota iš kokios Spektaklio visuomenės.
Henry Miller – Vėžio atogrąža. Noriu tvirto žodžio ir aštraus vaizdo.
Kristina Sabaliauskaitė – Silva Rerum. Sako, populiariausia šių metų skaitytina knyga. Reikia, reikia.

2 alternatyvios knygos
Paul Hoffman – The Man Who Only Loved Numbers. Vien tai, kad nebežiūrau į matematiką, nereiškia, kad negaliu mylėti matematikų. Ypač tokių:A mathematician is a device for turning coffee into theorems.
William Golding – Musių valdovas. Iš mokyklos. Sako, alegorija?

- – -

Ir dar taip netikėtai sėkmingai išėjo, kad gavau dailutėlę saldutėlę [kvepiančią] knygą. Man ana išties patinka – jau vien dėl to, kad receptai suskirstyti pagal tai, kiek laiko praeis (praslinks, pralėks) nuo pirmo žingsnio virtuvėje iki pirmo kąsnio burnoj. Na nesakykit – šitas konceptas genialus (kiek kartų teko atidžiai neperskaityti recepto ir suprasti, jog teks pašaldyti pernakt ar, kepant pfeffernussen‘us, tešlą brandinti… Dvi savaites.) Be to, labai ne vieną dominantį recepčioką nusižiūrėjau – pirmą ir antrą vakarą tik sėdėjau, varčiau ir skaičiau, sėdėjau, varčiau ir skaičiau. Tada perdaviau knygą mamai į rankas, ir Žirmūnietiška šeimyna nusprendė, kad pirmas gaminys turėsiąs būti šitas:

Skrituliukai su cinamonu
Tešlai
150 g sviesto
70 g cukraus pudros
40 g krakmolo
1 arb. š. cinamono
1 trynys
200 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Aptepti
1-2 baltymai

Pabarstyti
3 valg. š. cukraus
2 arb. š. cinamono
75 g migdolų

Tešlai kambario temperatūros sviestą išsukame su cukraus pudra iki vientisos (ir kiek purios) masės. Suberiam krakmolą, cinamoną, trynį ir išmaišome. Įsijojame miltus ir kepimo miltelius. Paminkome, kol tešla taps graži ir glotni. Padaliname ją į 4 dalis ir iš kiekvienos suformuojame 2-3 cm skersmens dešrelę, kurią įvyniojame į maistinę plėvelę. Man tai lengviausia daryti taip: atskirtąją dalį tešlos dar gražiau paminkau, paformuoju link cilindro, dedu ant plėvelės. Dar pakočioju tarp delnų ir stalo paviršiaus. Tada kaip ir apsuku plėvele ir… Kočioju dar vos vos, kad susiglostytų. Niekas nenutrupa, nenubyra, neprilimpa. Tokias keturias dešreles pusvalandžiui metam šaldymo kameron.
Tuo tarpu pabarstukams gana smulkiai sukapojame migdolus, sumaišome juos su cukrumi ir cinamonu. Lengvai paplakame baltymą(-us: priklauso nuo dydžio, man reikėjo dviejų).
Išimame dešreles iš šaldiklio ir supjaustome maždaug 3 mm storio monetėlėmis (ne ne ne, čia tikrai ne klaida – tokiomis plonytėmis. Sausainėliai bus mažučiai dailučiai nelyg kokios sagutės). Geriausiai pjaustant vis kiek pasukti dešreles apie centrinę ašį, kad nesideformuotų skritulėliai. Sausainiukus aptepame (arba pamirkykite) kiaušinio baltymu, tada baltymuotąja puse merkiame į riešutų-cukraus mišinį. Dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Kepame 180oC 12-15 minučių. Na, patikrinkit ir po 10, bet turėtų dar būti šviesūs nelyg aš pajūry metro vairuotojai.

Iš: D. Trečiokaitė. Kvepiantys.

Knygose skaitau: “Kai iškeli šampūno prblemą iki filosofinių aukštumų, gali suprast, kad jau visiškai nugrimzdai į beprotybę.” Norisi išmokt suderinti go with the flow su visgi kažkokiu mąstymu irgi planavimu, o ne iš atsitiktinių gabalėlių puzlę klijuot – regisi, net iš kitų dėžių detalių prisirankiojau. Ypač jei tos dėžės – biblioterapija, ypač – jei ant miegamojo stalelio Prozako karta, Stiklo gaubtas ir Balta drobulė. Ir dar Pone Rouzvoteri bei Black Swan, nes aš esu eklektikos sinonimas, ir, be to, saują depresyvių puslapių saldainiais pagardinti labai ne pro šalį. Juoba kad smegenys įjungusios absorbcijos (o gal, viliuosi, tik adsorbcijos) režimą.

Pelėdos praėjo, mūsų eglutė buvo iš automobilinių prekių skyriaus – kvapni, graži (vienarūšiai pažyminiai sakinio gale).
Dvi savaites kankinusi smegenis, atkapsčiau tarp ausų skambėjusią dainą. Taip pat aptikau labai žavų kompaktą.

- – -

Kažin kurį šiek tiek nerimastingą rytą kepiau itin gardžius pyragėlius. Devintas vanduo nuo Deivio kisieliaus, pirmąsyk gamintas namie (ir nelabai mylėtas – per šokoladinis, per intensyvus), antrąsyk ragautas pas Ingą ir pamiltas ligi širdies gelmių.

Brownie su kreminiu sūriu
Šokoladiniam sluoksniui
75 g pieniško šokolado su kapotais riešutais (35 g + 40 g)
75 g juodojo šokolado (50 g + 25 g)
64 g sviesto
75 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 kiaušinis + 1 baltymas
1 valg. š. kakavos
50 g miltų
žiupsnis druskos

Kreminės varškės sluoksniui
250 g kreminės varškės
1 trynys
60 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus

Šokoladiniam sluoksniui mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname sviestą, 35 g pieniško ir 50 g juodo šokolado. Šiek tiek pravėsiname, supilame cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišome. Įplakame kiaušinį, tada baltymą (trynį paliekame varškės masei). Suberiame kakavą, miltus, druską, ir gerai išmaišome. Jei masė jau visiškai atvėsusi, įmaišome sukapotą likusį šokoladą (ir pienišką, ir juodą).

Varškės sluoksniui Trynį išplakame su cukrumi ir vanile. Sudedame varškę ir gerai išmaišome.

Kepame 180oC orkaitėje. Patikriname po maždaug 20 minučių – paviršius jau turėtų būti sutvirtėjęs, bet neišdžiūvęs (geriau nedakepti nei perkepti! – vėsdamas pyragas dar tvirtės ir liks toks drėėėgnas drėėėgnas). Paliekame pyragą šaltai (pvz., balkone ar šaldytuve), kad visai sustingtų. Tiesa, būtent toks – tiesiai iš šaltosios – jis ir gardžiausias.

Pirmiausia – žieminės Slapuko dovanos. Yay! Iš pašto parsinešiau Neringos siuntinėlį su ekaluogišku žemės riešutų sviestu (valio!) ir šiltai prieskoniuota vaisine arbata! Džiaugsmelis.

Ir dar per tą laikotarpį dusyk buvau apkrėsta 11′os virusu. Na, tikrai matėt aną per tinklaraščius siaučiant.
Tiesą sakant, grandininių laiškų vengiu nuo vaikystės, o, be to, veikiausiai visi suinteresuotieji jau pasiskelbė [ir kiti pasiteisinimai], tad mano šakoj žaidimas lai užsibaigia. Bet visgi:

Vienuolika atsitiktinių teiginių apie mane
1. Įkvėpimo [tolesniems] atsitiktiniams teiginiams ieškojau faile random, kurį ruošiau dar gyvendama Frankrikėj – gal ir tada kažkoks panašus žaidimas siautė?
2. Labai mėgstu plauti indus, ir dėl šios priežasties du sykius esu sulaukusi pasiūlymo tekėti už nepažįstamųjų.
3. Ant palangės turiu maistinių dažų, o stalčiuj – neblogą maišioką natrio gliutamato.
4. Šįmet mane pagavo (ar, veikiau, sugrįžo) knygų virusas. Visos kelionės autobusu, metro, lėktuvėliai, keltais – praskaitytos.
5. Nerealiai mėgstu Kalėdines dainūškes, nepaisant to, kad Kalėdų [nuo] šįmet nešvenčiam. Ei, net dabar skamba All I want for Christmas Is You, čia, matyt, dėl delfio traipsnio.
6. Technika prie manęs genda tol’ka tak. Visa. Maišytuvai nemaišo, orkaitės nekaista, mobilieji nebegaudo ryšio. Galbūt metas susirūpinti.
7. Vaikystėj pirmiausia norėjau būt policininke. Tada reklamščike. Po to mokytoja. Bankininke. Po to rašyti matematikos vadovėlius. Po to žurnaliste. Paskiau gerai rašiau rašinėlius. Ir skaičiavau trikampių plotus. Lemtingoj dvyliktoj klasėj galutinį sprendimą kur stoti? pakeičiau kokį septynetą kartų, ir vis dar niekuo nesu tikra, mat domina tiek eilėraščiai, tiek sinapsės.
8. Kalbant apie mokyklą — pabėgau iš istorijos egzamino.
9. Šįmet pirmąsyk gyvenime paragavau soft serve ledų. Na, tų, iš automato, kur Palangoj visi valgydavo…
10. Visą praėjusią žiemą (na, išskyrus tada, kai temperatūra nukrito žemiau nei -30oC) pravažinėjau dviračiu. Šįmet užaugau ir bandau prisijaukint VVT, nors ant jo periodiškai (kchem, kasdien) supykstu.
11. Self-proclaimed F19.25 – priklausomybė nuo kofeino. Ir kiti F’ai. Arba paprasčiausia hipochondrija.

Atsakymai į Ievos klausimus
1. Koks virtuvės šefas yra mėgstamiausias/idealas?
Sunku. Kadaise ant sienos kabėjo Blumenthal, Herme, Ripert ir Laiskonis. Prie maisto-mokslo gerokai stumtelėjo Alton Brown.
O dabar… Žaviuosi Christinos Tosi quirkiness (“pradėjau kepti sausainius, nes mama slėpdavo nuo manęs jų žalią tešlą, kad nesuvalgyčiau”), istorija ir šypsena; ir jos desertų naminikiškumu ir smagumo/staigmenos faktoriumi.
2. Kokios šalies maistas paliko didžiausią įspūdį?
Kol kas niekas NESUSPROGDINO.
3. Kada pradėjai gaminti? Kelių metų?
Nuo mažumės mažumės (penkerių kokių, ar dar mažesnė) kepdavau su močiute sausainius (ir slapčiom valgydavau tešlą, teip) – skaitosi?
4. Labai įdomus prograsas, todėl džiaugčiausi žinodama, kiek Tau/Jums metų yra dabar. Viliuosi nebus paslaptis.
24.
5. Koks pirmasis savarankiškai pagamintas patiekalas buvo?
Jei atmestume vsokius obuolių-cukraus-druskos maišymus diedukui, matyt, bus sausainiai “Lediniai takeliai”, kurie buvo tokie sėkmingi, kad visus teko suvalgyti vienai. Tada – dar pora nelaimių, ir prasidėjo laimės. Pirmoji – šitas pyragas. Gamintas, nepameluosiu, keliasdešimt kartų. Net ir šįmet bandytas.
6. Ką gaminti mėgsti labiausiai? Desertus, mėsą, visti uogienes ir pan.?
Desertus, pas de question. Nors, tiesą sakant, visada žiauriai vilioja džemai/uogienės/compotes/.., tik kad niekaip neprigaminu tiek kiek norėčiau.
7. Kokiame mieste gyveni?
Vilniuj.
8. Kokia dar veikla žavi (be gaminimo)?
Skaitau. Skaitau. Skaitau. Žvalgausi/klausausi courseros. Rankdarbiauti mėgstu, bet neprisiruošiu. Pafestivaliauti mėgstu kartais, ir padviračiauti – dažnai.
O žavi limonas dalykų, nuo dailiojo čiuožimo iki antro bakalauro, nuo grojipo fortipionu iki tranzavimo :)
9. Koks patiekalas arba produktas mėgtamiausias?
Didžiausi lepinimaisi – risotto ir panna cotta. Todėl stengiuosi dažnai nevalgyti – kad nedingtų magija.
10. Kokia šventė teikia daugiausiai džiaugsmo (patiekalų gaminimo prasme)?
Jau kelerius metus didžioji dalis Kūčių stalo guldavo ant mano pečių, ir tai būdavo super duper. Pasikeitus tradicijoms, matyt, liks dideli gražūs gimtadieniai :)
11. Drąsiausias poelgis Tavo gyvenime?
Visas pastarasis mano gyvenimo ketvirtis.

Atsakymai į Dalios klausimus
1.Ar dažnai kažkas nepavyksta virtuvėje?
Esu supainiojusi druską ir cukrų, kepdama morenginį vyniotinį. Esu išdžiovinusi varškės pyragą – užuot kepusi keturiasdešimt penkias minutes, laikiau jį orkaitėje penketą valandų.
Ilgainiui tragedijos konditerijoje ėmė nykti (retsykiais atsiskiria sviestas nuo kiaušinių, gaminant trapią tešlą ar kokį mandrą kremą, ar pyrago tešla būna per tiršta – bet nieko nepataisomo), tačiau su nesaldžia virtuvės puse kartkartėm pasipykstam.
2.Kokio patiekalo ar jo sudėtinės dalies nemėgsti? Gal būt yra kažkas ko valgyti (ragauti) niekuomet neišdrystumei?
Esmi vegetarė. Išskyrus tai, valgau viską, nors nemėgstu žalių svogūnų/česnakų.
3.Gal turi tave labiausiai sužavėjusį patiekalą?
Pirmasis risotto. Arba burokėlių-grūdėtos varškės-dar kažko salotos Rygoj.
4.Kur mėgsti apsipirkti maisto produktus ir ar daug laiko tam skiri? Gal būt eini prekintis pavalgęs (-iusi), kad tik mažiau visko, ko nereikia neatsidurtų tavo krepšyje?
Žiauriai mėgstu apsipirkinėti – bet tik maisto produktų! Galėčiau slampinėt ir slampinėt, ir užtat baltai pavydžiu Amerikoj tupinčiai Astai. Patinka ir didelės bičiuliškos parduotuvės, ir ekošopai ir turgeliai, bet dažniausiai apsiperku ten, kur arčiau namų (nors tinklas ir kitas) ar kur pakeliui.
5.Ar visada laikaisi nurodytos receptūros gamindamas (-a) pirmą kartą?
Nioup. Pratiškai niekada – visada mažinu cukraus kiekį, iš akies beriu prieskonių. Bet esmines proporcijas stengiuosi išlaikyt (nors teiginys apie cukrų šitai kaip ir paneigia).
6.Tavo virtuvės “guru”.
Tingėjimas ir alkis.
7.Ar turi pagalbininkų virtuvėje, gal būt vakarienę ruošiate dviese?
Kartais pietus pagamina maniškis, tada būna gausiai skanu :) Kai kepu pas tėvus, pagelbėja mama.
8.Tavo mėgstamiausias gėrimas.
Vanduo. Borjomis, tiksliau (jokios reklamos!).
9.Knyga (filmas) palikusi (-kęs) didžiausią įspūdį.
Pirma mintis – Balta drobulė su jo(s) up and down up and down ir rožinėm tablėtėm. Taip pat – Meistras ir Margarita ir gražiausia meilės istorija su geltonom gėlėm.
Ir tada galvoj viena po kitos ima piltis, piltis, piltis kitos ir kitos knygos. Tad sustoju.
10.Ar turi kokį naminį gyvūną, gal būt tik svajoji tokį turėti. O gal esi prieš juos namuose?
Turim katiną, nes gyvūnai, sako, turi turėti on/offknopkę. Aš mielai auginčiau porą šeškų, bo anie tokie žavūs-guguojantys-antidepresantai, kad… Nigaliu. Bet nepakenčiu gyvūnų (ar, veikiau, jų kailiukų liekanų) virtuvėj.
11.Ar vairuoji automobilį?
Teip.