tie skausmingi murkimai į savąsias auseles, tie dar skausmingesni pažadai, suglamžyti ir išmesti kartu su visais déchets. bet mes faisons le bon tri, kaip prašo visos pakuotės, mes išrūšiuojame kartonines šokolado dėželes atskirai nuo murzinų jogurto indelių; tokia čia mada.

ta proga,
spjovusi į veidą šitam putain de samedi
– nes nuo dabar j’adore les dimanches, šypt –
išeinu savaitei atostogų.
grįšiu puikiai pailsėjusi, žaviai nusiteikusi ir su pluoštu į(si)kvėpimo!.
ir jėgų, i guess.
pavasariai visgi.

aštrus pomidorų-lęšių troškinys nuo etiopijos krantų
6-8 porcijos

1 st. rudųjų lęšių
1 didelis svogūnas (smulkiai supjaustyti)
2 morkos (nulupti, supjaustyti kubeliais)
4 skiltelės česnako (susmulkinti)
2 v.š. šviežio imbiero (sutarkuoti)
1/4 st. aliejaus (geriausia – žemės riešutų)
10 vidutinių pomidorų (supjaustyti gabalėliais; žiemą, jei neturime Kvapnių Tikrų pomidorų, galime vatoti iš skardinės)
1 v.š. koncentruotos pomidorų pastos
1 st. daržovių sultinio
1 st. šaldytų žaliųjų žirnelių

prieskonių mišinys
2 a.š. malto kmyninio kumino
2 a.š. maltos saldžiosios paprikos
1 a.š. maltos ožragės
1/2 a.š. džiovinto čiobrelio
1/4 a.š. malto kardamono
1/4 a.š. maltos kalendros
1/8 a.š. maltų kvapiųjų pipirų
1/8 a.š. maltų gvazdikėlių
1/8 a.š. malto cinamono
1/8 a.š. malto kajeno
1/2 a.š. druskos (arba — pagal skonį)

lęšius verdame, kol suminkštėja – apie 45 minutes. jei iš vakaro užmerkiame, išvirs ir greičiau.
dideliame puode ant vidutinės ugnies aliejuje pakepiname svogūnus ir morkas kokią dešimtį minučių. sumetame česnaką, imbierą ir prieskonių mišinį, makaluodami pakepiname dar penketą minučių. sudedame kapotus pomidorus (jei naudojame skardinintus, neišpilame skysčio! supilame jį paskiau.), paverdame penkias minutes. galiausiai supilame pomidorų pastą, ir, ją gerai išmaišę,- sultinį. padidiname ugnį ir kaitiname, kol ims burbuliuoti. suberiame virtus lęšius ir žirnelius, paverdame ant mažos ugnies dar 15 minučių.
valgome su plokščiosiomis duonelėmis, ryžiais, kukurūzų koše (polenta) ar.. bulvėmis.

iš theppk.com

keptas sūrio pyragas

labai juokingai skamba lietuviškai

23 cm torto forma, nors aš turėjau 22,5 cm ,D geriausia būtų, jei išmestumėt visas tas ‘užrakinamas’ formas su išsiimančiu dugnu ir nuspirktumėt vieną gerą kepimo žiedą, kuris neturi dugno, todėl jį po to lengva nuimti ir kadangi jis sunkus, tai, padėjus jį ant skardos, nepaliekama jokių tarpų tarp dugno ir skardos, sudaromas 90 laipsnių kampas tarp pyrago sienelių ir dugno.

375 g paprastų sausainių kaip gaidelis (leituvoje) ar digestive (uk). Lietuvoje m&s tikrai tokių būtų galimą rasti pigiai.

175 g sviesto

500 g grietinėlės sūrio (mascarponės ar philadelphia)

200g cukraus

4 kiaušiniai

300 ml grietinėlės (riebios)

2 šaukštai paprastų miltų

1 šaukštelis cinamono

1/4 šaukštelio muskato

1 šaukštas citrinos sulčių

2 šaukšteliai vanilės ekstrakto

dariau pirmą kartą,tai viską dariau pagal knygą, kurią man kažkada paštu iš anglijos atsiuntė rūtelė.

1. maisto procesoriumi sutrinti sausainius į mažus gabaliukus, sausainių kruopas, tarkim,) aš manau,kad tai galima ir rankomis padaryti. užpilti sausainius išlydytu sviestu, pamaišyti. gautą masę įspausti į lengvai pariebaluotą formą, tolygiai padengiant jos dugną ir kraštus. tai bus pyrago pagrindas, kurį įdedame į šaldytuvą 1 valandai. nebandykit sukčiauti,D

2. Mikseriu išplakti sūrį ir cukrų, kad cukrus ištirptų. Tada supilti kiaušinius ir grietinėlę, plakti dar 4min, rašo jie, bet aš tai plakiau plakiau, kol kiek galima sutirštėjo masė, o kitą kartą iš viso viską atskirai plaksiu,) tada lengvai įmaišyti cinamoną, muskatą, citrinos sultis, vanilę, miltus. supilti į atšalusį pyrago pagrindą ir kepti 1 valandą 180 C temperatūroje arba kol pyragas pasidarys skaniai apskrudęs. išjungti orkaitę ir leisti jam ten pastovėti 3 valandas. tada dėti į šaldytuvą ir šaldyti per naktį.

tik ryte galima ištraukti pyragą iš šaldytuvo, pjaustyti ir vaišinti draugus juo. labai tinka su šviežiomis braškėmis, bet ne tada, kai jos vidury žiemos pirktos tesco ir jų kilmės šalis – egiptas.skanaus.

]]> http://kepyklapenki.lt/2010/02/16/i-only-wanna-be-your-one-life-stand/feed/ 8 http://kepyklapenki.lt/2010/02/13/mr-perfect/ http://kepyklapenki.lt/2010/02/13/mr-perfect/#comments Sat, 13 Feb 2010 15:45:03 +0000 rusvaplaukė http://kepyklapenki.lt/?p=1403

aš pabėgsiu į rytojų, nes jis niekados nuo manęs nepasprunka. net tada, kai mėginu jį vyti lauk pikčiausiais grasinimais; kai šiepiu dantis ir urzgiu nelyg prastai sušukuotas meškutis ; kai eilinįkart jį išduodu su kitais – gražesniais, jaunesniais, Gyvenimo nesužalotais ir woodoo lėlėm nepaverstais.

ši savaitė mane totaliai išdūrė: paerzinusi lietuviškas mergaites savo mėnesio senumo pavasariais, ketvirtadienio rytą už žaliuzių aptikau minkštais kąsniais besileidžiantį sniegą. taip taip – vidur’ vasario! čionais! –> le réchauffement de la planète s’est perdu, tariau. ta proga apsimečiau mergaite: apsirengiau gražiausią miniaką, lengvus suvarstomus bačiukus ir dailų pusvilnės švarkelį; klaikiai sustirusi, mažutes kietas gniūžtes paverčiau taškeliais ant i — taip dailu nė per kalėdas nebuvo.

nes juk sniegas gurgždėjo po kojom.
lietuva lietuvėle, balta pieno puta atplauk(siu).

prancūziškas citrinų pyragas
pyragui
240 g sojos jogurto (natūralaus arba vanilinio; jei dedame saldintą, galime kiek sumažinti cukraus kiekį)
120 g cukraus pudros
120 ml nestipraus skonio aliejaus (pėvėzė, rafinuoto saulėgrąžų)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 a.š. citrinų ekstrakto
1 citrinos žievelė (tarkuota)
185 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
keleto šaukštų aguonų

paprastam glajui
90 g cukraus pudros
15 ml citrinos sulčių

iškepame pyragą:
orkaitę įkaitiname iki 180oC.
kepimo formą ištepame aliejumi, pabarstome miltais.
dubenyje sumaišome jogurtą, aliejų, cukrų, ekstraktus, aguonas ir citrinos žievelę. kitame dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. suberiame ant aliejaus-jogurto mišinio ir išmaišome. atsargiai – nepermaišome: viskas turi tik tik išsimaišyti, nesistengiame suplakti vientisos lietinių tešlos (blendinio)!
kepame, kol į pyrago vidurį įsmeigtas medinis pagalėlis tampa švarus – gali užtrukti tarp 35-50 minučių: tai priklauso ir nuo formos, ir nuo orkaitės.
leidžiame pyragui atvėsti prieš išimdami iš formos.
valgome – kaip keista! – jau ‘pastovėjusį’, geriausia – kitą dieną. jei norisi, aptepame

paprastu glajumi.
cukraus pudrą sumaišome su citrinos sultimi: sultis lašiname po keletą lašelių ir vis maišome. glajus turi būti tokio tirštumo, kad padengtų šaukšto nugarėlę.
glajų patartina ruošti prieš pat juo tepant pyragą, kad nesustingtų.

iš 500 vegan recipes, tik — pribėriau aguonų.

šitą receptą gavau bežiūrėdama alton’ą browną – man labai nepatinka jo būdas, bet jis visuomet kalba tiesą apie maistą.

scones arba pusryčių bandelės

su džemu ar sviestu ar abiem

Žinot tas dovanas, kurias vaikinai perka ‘merginom’, bet iš tikrųjų nusiperka sau. Gyčiui net nereikėjo apsimetinėti. Jis atsistojo prie indų ir įrankių lentynos parduotuvėje ir zyzė, kol jam leidau nusipirkti matavimo puodelius ir šaukštelius. Tiesa, aš niekad nesuprasiu ir nepritarsiu tam amerikietiškam būdui viską matuoti cups ir spoons, nes man tai atrodo labai netikslu. Bet kadangi jau turėjau visus įrankius, pasinaudojau jais ir iškepiau scones tiksliai pagal šitą receptą. Pažadu tačiau, kad kurį rytą juos kepsiu vėl ir pamatuosiu viską gramais.

10 oz (dauguma svarstyklių rodo ir gramus ir uncijas) miltų (nu paprasčiausių – svarbu, ne duonai kepti;galima tokius,kur pyragams,biskvitams,bandelėms kepti)

4 šaukšteliai kepimo miltelių

¼ šaukštelio sodos

1 šaukštelis druskos

2 valgomieji šaukštai cukraus

¾ puodelio grietinėlės

3 oz ir 2 valgomieji šaukštai sviesto (bandžiau ir su margarinu, nes pats receptas sako,kad reikia dėti 2oz margarino ir tada likusią dalį sviesto, kad jis suteiktų sviesto skonį. taip ir buvo: išėjo tokie patys skanūs, tik ne tokie riebūs).

1 kiaušinis

taip pat galima įdėti džiovintų razinų ar spanguolių.dar kartais jie prieš kepdami ant viršaus užtarkuoja sūrio – tada būna cheese scones,)

1. Dubenyje sumaišome miltus (galima persijoti, bet aš taip nedariau), kepimo miltelius, sodą ir druską.
2. Į miltus sumesti papjaustytą šaltą sviestą, pirštais jį sutrinti su miltais, kol tampa kaip kukurūzų kruopos (net nežinau,kaip apibūdinti). Gali matytis mažų sviesto gumuliukų – nieko tokio.
3. Kiaušinį sumaišyti su grietinėle ir supilti į miltus su sviestu. Maišyti ŠAUKŠTU KUO TRUMPIAU, tik kol nebesimato sausų miltų ir tešla yra daugmaž vienam gabale.
4. Išversti tešlą ant miltuoto paviršiaus ir RANKOMIS, ne kokiu kočėlu paspaudžioti ją, kol ji suplonės iki kokių 2 cm. Tada paimti apvalią formelę ir išpjauti apskritimus, bet pjaunant negalima sukti formelės, nes tada kraštai kepinio bus sulipę ir nepakils. Ją reikia spausti iki galo,) Tešlos likutį suminkyti atgal, bet taip pat stengiantis kuo mažiau minkyti tešlą, ir pakartoti pjaustymą. Tiesą sakant, tai kitą kartą aš planuoju tiesiog padalinti tešlą kvadratėliais, nes taip mažiau atliekų būna. Šį kartą norėjau labai tradicinių, ty apvalių scones,)
5. Dėti ant pariebaluotos ar nelimpančios skardos ar kepimo popieriaus, vieną šalia kito, nepaliekant tarpo, nes tai jiems padės kilti ne į plotį, o į aukštį.
6. Kepti 200 C temperatūroje, kol taps auksiniai. Priklausomai nuo orkaitės. Jurgos orkaitėje – gal 10 min tai truko,)
7. Leisti scones šiek tiek atvėsti, pjauti juos išilgai per pusiaują ir tempti sviestu ar džemu. Taip pat jie mėgsta tepti savo scones tokiu clotted cream: kaip paaiškino vienas škotas, tai yra nuo grietinėlės nugriebta grietinėlė. Dar pasiskaitysiu, ar taip iš tikrųjų yra, bet skamba labai įtikinamai, nes tai tikrai yra gal 40g pakutis su tokiu gelsvu, labai riebiu, bet tirpstančiu burnoj užtepu. Taip pat jie tiesiog suplaka grietinėlę ir, aptepę scone pjūvį džemu, tepa grietinėle.mmmm…labai skanūs pusryčiai tokie,)

juos mes ir valgėme vieną sekmadienį nuostabiam jurgos bute edinburgo centre. taip pat kirtome kiaušinienę su pievagrybiais, kurią aš beveik sudeginau ir bacon rolls su pašildytom pupelėm – irgi škotų/anglų sugalvota. pakeptą bekoną, kiši į badelę su sviestu ir užsidedi pupelių pomidorų padaže. gal naujokaitis ir juokėsi iš tokio maisto, bet man jie labai patinka…mmmm.

fotografas ir stilistas mindaugas.

]]> http://kepyklapenki.lt/2010/02/08/happiness-is-what-we-all-want/feed/ 4 http://kepyklapenki.lt/2010/02/07/i-left-your-blueberries-in-the-fridge/ http://kepyklapenki.lt/2010/02/07/i-left-your-blueberries-in-the-fridge/#comments Sun, 07 Feb 2010 15:57:30 +0000 rusvaplaukė http://kepyklapenki.lt/?p=1359 chez nous pavasaris. oficialiai! – patyliukais mintijau šią savaitę.
patyliukais, stengdamasi nežiūrėti į gismeteo, vėl grasantį minusinėmis naktimis.
taip negalima, taip tikrai negalima. juk saulė,

saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo nelyg netaupi elektros lempelė. ir dar — minant norisi nusispirti pirštines, įgrūsti jas giliausiuosna kišenių kampuosna (tik atsargiai – nepameskim). užsimerkti (juk taip plieskia į akis!), šypsotis vėjui.
šypsenos užkuria Pozityvumo varikliuką, o tada mašinėlė rieda iš inercijos. vakarais jos mechanizmą-organizmą stipriname bananiniu karštu šokoladu. įsivaizduojame, kad mylime visa aplinkui.

iš neįsivaizduojamų tolybių skrynios (du tūkstančiai septintieji!) traukiame lauk pyragėlius.
mama, pasiilgau virtuvės.

p.s. sapnavau lebovitz’o book-signing‘ą kažin kokioj kaimo turizmo stovykloj. deivis buvo labai malonus.

citrininės tartletės su morengu
pagrindui
200 g sausainių (selga, pėvėzė)
70 g tirpdyto sviesto
2 v.š. vandens

aguonų sluoksniui
1/2 st. aguonų (maltų)
1/4 st. cukraus
1 v.š. sviesto

citrininiam sluoksniui
3/4 st. cukraus
3 tryniai
1 kiaušinis
2 citrinų žievelės
3/4 st. citrinų suličių (iš maždaug 2-3 didelių citrinų)
3 v.š. sviesto

morengui
3 baltymų
1/2 st. cukraus
1/2 v.š. аguonų

pagrindui sumalame sausainius ligi miltų, įmaišome tirpintą sviestą. po truputėlį maišome vandenį. padaliname tarp tartlečių formelių ir gerai suspaudžiame.
aguonų sluoksniui puode sumaišome aguonas, cukrų ir 1/4 st. vandens. užverdame ir leidžiame pavirti 1-2 minutes, kol masė ims blizgėti. nukelti nuo ugnies, įmaišyti sviestą. aguoninį sluoksnį išdalinti tarp pyragėlių.
įkaitiname orkaitę iki 190oC. kepame tartletes 10 minučių.
tuo metu pasiruošiame citrininį įdarą: išplakame trynius, kiaušinį, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. įmaišome citrinos sultis. supilame į puodą ir kaitiname ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja – pirštu perbraukus per mentele, ‘takelis’ turi nebesubėgti. ypač atidžiai maišome pakraščiuose! atvėsiname kremą penketą minučių. plakdami elektriniu maišytuvu, sudedame sviestą. paruoštą kremą išpilstome ant pravėsusių tartlečių ir pastatome šaldytuvan, kad apstingtų.
įkaitiname orkaitės grilį.
morengui baltymus išplakame iki minkštų ragelių. tuo metu verdame cukraus sirupą: cukrų sumaišome su 1/4 st. vandens ir kaitiname, kol pasieks 113oC temperatūrą, maždaug 5-6 minutes. nuolat plakdami supilame sirupą į baltymus – pilti reikėtų tarp šluotelių ir dubens krašto. baigiame plakti baltymus, kol jie atvėsta. atsargiai įmaišome aguonas. išdaliname morenginį viršų tarp tartlečių ir pakišame keletui sekundžių (ar, jei orkaitė nepaklusni kaip mūsiškė, kiek ilgiau), kol viršus paskrunda.
skanaujame atvėsusias.

receptas buvęs iš šito tinklaraščio, tik.. jo nebegalima pasiekti.

dar kartais laukimu:

pieštukais a4 lapuose brėžiant Būsimo Kalendoriaus linijas, viskas atrodo taip greitai! – žiū, vasaris jau visai ant nosies, trys savaitės betmeno peržiūrų, strykt, o dabar ir balandis, rožinėm-violetinėm-rausvom kreidukėm spalviname pasirinktus kvadračiukus, o kas tada telieka, ogi nieko, tik sesija per savaitę, ir vasa–

žemės kvapas, žemės kvapas. vasarą skaitysime kokį nors granauską, skaitysime jį iš vilnijančių lietuviškų rugių palei kelią, iš lietuviškų debesų, užvertus galvą sodo pievoje, iš lietuviškos jūros bangavimo ir smilčių, pribyrančių į batus; nuraškysime su pirmaisiais pomidorais, drauge su mėlynėmis gainiosime po saldų pieną.

nes reikia tiek nedaug, kad imtų blizgėti akys ir iš toli toli, ant pilko lauko, užuostum donelaičio girios alsavimą. ir tada –
žiupsnis tikrumo,
žingsnis pa(si)tikėjimo,
pakylėjimo trupiniai.

kepto baklažano salotos su ožkos sūriu
salotos (smagiausia – kelių spalvų!)
pusės šviežio pomidoro
kelių riekelių baklažano
gabalioko ožkos sūrio (naudojau šį)
aliejaus
džiovintų bazilikų, raudonėlių, čiobrelių

salotas nuplauname, nusausiname ir sudedame lėkštėn. pomidorą nuplauname, supjaustome ir sudedame ant salotų. truputukyje aliejaus apkepiname baklažano riekutes ir dar šiltas išdėliojame greta. užbarstome smulkinto ožkų sūrio, apibarstome prieskoninėmis žolelėmis ir apšlakstome aliejumi. nusigriebiame gabalioką traškios duonos, valgome sparčiai (kol baklažanas neatšalo!), bet baisiai mėgaudamiesi (mat nežmoniškai skanu). mintyse dėkojame bri.

pagal tastyart receptą.

Praėjo jau nemažai dienų nuo tada, kai dovilė buvo atvykusi. Iki šiol dar nebuvo tokios šaltos dienos, kaip tada, kai mudvi išėjom pasivaikščioti po miestą. Dangus buvo giedras, baltais debesėliais ir jame švietė mėnulis. Dovilė pakaitomis naudodamasi savo telefonu ar fotiku, fotografavo viską aplinkui – kaip tikra turistė,) O ir išties – edinburgas buvo nepaprastai gražus tą dieną. Vyko St.Andrews festivalis ir, jei neklystu, visą savaitgalį įėjimas į pilį buvo nemokamas. Užlipus ant jos bokštų, edinburgas prieš mūsų akis leidosi kalva pro nacionalinę galeriją ir tolo gatvėmis nuostabiais stogais su kaminėliais į priekį, iki jūros. TAIP, už valandos kelio nuo pilies matėsi jūra. Koks nuostabus tas edinburgas vis dėlto yra, pagalvojau aš. Bet dar lig šiol jis man negali pakeisti buvusio mylimojo – kasdien aš Vilniaus ilgiuosi, net jei jis vietoj pilies turi tik bokštą.

,, Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, su meile perpus mašinų smalkėm atskiesta…”

čia yra senas ofisų pastatas priešais mano darbą, kuris man primena dailės akademiją ir sandrutės salotinį švarkelį, akademijos stogą.

Kai dovilė buvo čia, mes darėme fish’n'chips vakarienę, kurios metu aš susipažinau mindaugu. Mindaugas dar to nežino, bet jis yra būsimas mano geriausias draugas. Bet apie jį vėliau. Deja, nei žuvies, nei bulvyčių nufotkinti nepavyko, nes juos mes suvalgėme ir panašiai,) Dėl to aš čia jų dabar neaprašinėsiu, bet tikriausiai apie žuvies voliojimą miltuose, kaip ir apie Mindaugą, papasakosiu vėliau.

O šiam kartui parašysiu, kiap kepiau avižinius sausainius. Man jie visuomet labai patikdavo, bet aš parduotuvėje niekad labai skanių nerasdavau. Prisimenu, kartą net liepiau draugei susikrauti savo sausainius į kokią lėkštę ir atiduoti man sausainių pakelį su pavadinimu, nes ji buvo nusipirkusi visai neblogų jųjų.Vėliau užaugau ir supratau, kad avižinius sausainius gi taip lengva išsikepti, ir kartą, kai mūsų butuky nebuvo nieko skanaus, o tik likučiai cukraus ir panašiai, aš radau ‘poridge oats’ spintelėj (čia britijoj/škotijoj populiarus dalykas – aš manau,tai tik smulkiai sumaltos avižėlės, nieko stebuklingiau). Tai čia toks labiau ne receptas, o padrąsinimas, kad kartais galima pasikliauti savo kulinarine galva ir iš nieko sukurti ką nors kramtomo.

avižiniai sausainiai iš edinburgo

60 g avižėlių (aš naudojau smulkintas, ne tokias stambias, kaip kad lt perku)

260 g miltų

160 g rudojo cukraus

1 kiaušinis

60 g pieno

šaukštas sviesto

sauja migdolų ar kokių riešutukų ar net kokių džiovintų spanguolių, pasmulkintų

1 arbatinis š. kepimo miltelių

kadangi šitie sausainiai ne kokie makaronai (nu ką, čia toks lietuviškas vertimas,D), t.y. ne kaprizingi, tai aš tiesiog viską taip ir suverčiau į dubenį: avižėles, miltus, cukrų, riešutėlius, kepimo miltelius, pamaišiau. Puodely pašildžiau sviesto, įplakiau į jį kiaušinį, užpyliau pieno ir viską pamaišiusi supyliau ant sausų produktų. Viskas,) tada padariau rutuliukų ant skardos ir juos šiek tiek paspaudžiau, kad labiau išsiplotų ir būtų panašesni į sausainius,) ŧiesa, mano skarda tai tokia nelimpanti, o jei kas ant paprastos skardos daro, tai geriau pakloti kepimo popieriaus, nes kai tas cukrus pradės lydytis, tai po to sausainių niekaip neatkabinsit nuo skardos. Pašoviau į 180 C orkaitę 20 minučių.man užteko,)

                                                                                                                                                                                                    iki*

tereikia amazon.com paieškoti kitrošmų veidrodžio – kad išvestų iš prakeiktų smegeninių-širdinių-rankinių labirintų.

jogurto-dribsnių sluoksniuotis (atseit parfait) su karamelizuotais obuoliais
indelio natūralaus jogurto (125 g)
cukraus, jei mėgstame saldžiau
3-4 v.š. mėgstamų dribsnių (granola) – smagiausia, kai jie dar šilti*
vidutinio obuolio
šaukšto sviesto

paruošiame obuolį: supjaustome skiltelėmis, išimame sėklalizdžius. keptuvėje išlydome sviesta ir apkepame obuolio riekeles iš abiejų pusių.
o toliau – taip paprasta, kad net gėda rašyti. sluoksniuojame: jogurtas (smaišytas su cukrumi, jei mėgstame saldžiau), dribsniai, obuoliai. arba — dribsniai, jogurtas, obuoliai. arba – arba belenkaip.
* kai namuose granolos nėra, darau taip: išlydau keptuvėje šaukštą sviesto, suberiu 3-4 šaukštus avižų dribsnių, šaukščioką sėlenų, arbatinį šaukštelį rudojo cukraus, žiupsnį cinamono ir porą šaukštų kepintų riešutų. maišydama kepinu, kol dailiai paruduoja.
šilti dribsniai smagiai kontrastuoja su iš šaldytuvo ištrauktu jogurtu.

papasakosiu, kaip čia vyksta sesija.
viskas paprasta – nuo 13.00 liaudis ima rinktis litexpo rūmuose (litexpo rūmuose, esančiuose grigiškėse, mind you. ar *bent jau* lazdynėliuose.) ir būriuotis prie vienintelės lentos. alkūnėmis, šypsenomis ir ‘pardon, excusez-moi’ prasiskynę kelią, susiranda savo pavardę (arba, *kai kuriais atvejais*, ne) sąraše. įsimena savo sėdimosios numerį. atvėrus duris, salėn veržiasi nelyg į išpardavimą harrods’e. grūdasi grūdasi viena ištisa srove ar, veikiau, kamščiu, kol galiausiai kažkoks smalsuolis suranda dar ir šonines duris – yay! free food!
atsisėdame, įsitaisome. lapai, žinia, koduoti – seniai prabėgusios tos dienos, kai matanalizės ar geometrijos Rytui išaušus sprendimus (ar atrajotą teoriją) rašydavome į plonus sąsiuvinius, ant viršelio dailyraščiu suraitę – vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto finansų ir draudimo matematikos 2 kurso 1 grupės studentės vardenės pavardenės tokio ir tokio dalyko egzaminas. čia gi – gauni lipnių lapelių puokštę ir savo Didžiai Slaptą Kodą, kuriuo štampuoji įdėtinius lapus. šiukštu – niekur niekur nevalia palikti savo inicialų ar kitos informacijos, leidžiančios atpažinti autorių.
vidur’ egzamino dėstytojas peržiūri visų asmens dokumentus. nesvarbu, kad visą semestrą lankei paskaitas, kur ne daugiau nei 15 žmonių, – o gal nuo pat rugsėjo už šokoladines saldaines įdarbinai kaimynų praną apsimesti tavimi? aišku, vieno dokumento negana – greta studento pažymėjimo guldome teises (ha, jie čia vis dar turi kažin kokias knygiūkštes, o ne modernias mūsiškas kortutes), asmens tapatybės korteles ar viešojo transporto nuolatinius bilietus.
saugumas ir nešališkumas – tarsi lietuviškuose valstybiniuose egzaminuose.
o gal ir kituose lietuvos universitetuose/fakultetuose taip vyksta? ieva, kaip pas jus?

dar. čia ypač monikai ar gal dar rūtuliukui.
aš supratau čionais, kad mane mifas yra juodai sutraumavęs – kai prieš egzą gerdavome valerijoną, kuris, aišku, nieko nepadeda; tik tiek, kad ima darytis nusispjauti. o rytą, rytą atsisėdęs prieš užduočių lapą, supranti, kad nieko nesupranti, kad tavo A4 pagalbos lapas išties bevertis, kad klausimai susukti siekiant ‘atsijoti’, t.y., tik little elephant geniuses gali į juos atsakyti. jokio ryšio su tuo, kas vyko per pratybas – o koks gi ir skirtumas, ir ten nieko nesuprasdavai, nes net nemokėdamas integruoti dalimis greitukais nurašinėdavai zeta funkcijų apibrėžimus ir išplėstais ausų radarais gaudydavai tarsi iš oro gimstančius teisingus atsakymus – 2-pi-iš-trijų. žavėdavaisi tais žmonėm, kurie juos taip nukabliuodavo, nus(i)vildavai savo matematiniai (ne)sugebėjimais.
o čia? čia mokaisi nuolat, nes pratybų daugiau nei teorijos (2 teorijos/sav, 3 pratybos/sav.), kur galų gale atkali ne tik naują žodyną, bet išsiugdai ir bent menkiausius įgūdžius ir net imi SUPRASTI, kas vyksta. ne ne ne, pažvelgęs į diflygtį nežinai, kaip ją spręsti, bet – bet pala, jų egzamine ir nėra, NORS per paskaitą ir teko regėti vieną vienintelį jos sprendimo pavyzdį.
kitaip tariant, egzaminas yra IŠ TO, ką mokėtės – ne ne, ne tie patys uždaviniai pakeistais skaičiukais, bet formuluotės žmogiškos ir tokios, jog aišku, ko iš tavęs nori, vien pažvelgus (’suraskite funkcijos x^2 furjė koeficientus. parodykite, kad ji lyginė. parodykite, kad konverguoja normaliai.’). ar sugebi įvykdyti misiją, priklauso tik nuo įdirbio. ir dar išsimiegojimo ir trupučiuko sėkmės, o ne nuo planetų išsidėstymo.

there, i said it.

kita vertus, tas išradimas ‘10 ryto baigiam egzą, 10 ryto turim paskaitą už 10 km, ai nespėjat, tai gerai, tada turim paskaitą tos pačios dienos 16H’ ar ‘egzas 14-15.30, o kitas – 16-17.30′ neskatina džiūgauti. ak tie prancūzai, šypt.

žaliųjų žirnelių sriuba
2-3 porcijos

1 v.š. sviesto
1 svogūno
1 skiltelė česnako
1/2 a.š. druskos
aitriosios paprikos pastos ar čili miltelių – pagal skonį
1 1/2 st. šaldytų žaliųjų žirnelių
3 stiklinės daržovių sultinio
80-100 ml grietinėlės
1/2 citrinos sulčių (jei norisi – aš nepyliau)
čiobrelių
grietinės/jogurto

svogūną sukapojame pusmėnuliais, o česnaką – šiaip smulkiai.
puode ištirpdome sviestą, suberiame svogūnus, česnakus, čili ir druską. pakepiname, kol svogūnai suminkštėja.
supilame žirnelius ir sultinį. užverdame, leidžiame pavirti kokias dešimt minučių.
sriubą pertriname trintuvuke, supilame grietinėlę, skanaujame, ar netrūksta druskos. jei sriuba per tiršta – pilame dar grietinėlės ar pieno ar sultinio.
valgome su grietine/jogurtu, traškia duona ar plokščiosiomis indiškomis duonelėmis.

receptas iš green kitchen stories.

kai jie sugrįžta, virtuvėje vėl įsiviešpatauja chaosas, nukirpti pusgaminių pakuočių kampeliai, svilėsių arba perkaitinto rapsų aliejaus kvapas.

o mes? ką mes – išsiplauname indus ir nuo rytojaus pradedame gyvenimą iš naujo.

avižiniai blynai

2 kiaušiniai
1 1/2 st. miltų
1/2 st. avižų dribsnių
3 v.š. rudojo cukraus
3 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. druskos
3/4 a.š. cinamono
žiupsnis imbiero
1/2 st. grietinės + 1 1/2 st vandens/pieno
4 v.š. tirpinto atvėsinto sviesto
1 a.š. vanilinio cukraus
1/2 st. razinų

paplakame kiaušinius, supilame praskiestą grietinę, sviestą, cukrų ir gerai išmaišome. supilame miltus, avižas kepimo miltelius, prieskonius ir druską. išmaišome, kol masė pasidaro *beveik* vientisa. atsargiai įmaišome razinas ir leidžiame pastovėti keletą minučių.
keptuvėje įkaitiname šiek tiek aliejaus arba sviesto. pradėję kepti, ugnį kiek sumažiname, kad blynai nedegtų. kiekvienam blynui skiriame po porą kupinų šaukštų tešlos. kepame, kol pakraščiukai atrodo sausoki, o iškilę burbuliukai nebesprogsta. apverčiam, pakepam dar minutėlę.
valgome kiek įmanoma karštesnius – mano atveju, su grietine ir ruduoju cukrumi ir karamelizuotais obuoliais. arba nuskandiname juos klevų sirupo baloj. arba arba.

iš JoyTheBaker.