keksiukams gaminti egzistuoja keletas būdų:
pirmas būdas. vienaragį pašeriame mėlynėmis; arba citrinomis bei aguonomis; arba kumpeliu; arba šokolado gabalėliais bei avietėmis. po vienaragio uodegėle pastatome kibirioką. laukiame.
antras būdas. žr. žemiau.

keksiukai su avietėmis ir šokolado gabalėliais
kokie 8 keksiukai
125 g miltų
3/4 a.š. kepimo miltelių
75 g cukraus
90 g sviesto
beveik 1/2 st. natūralaus jogurto
1/4 st. vandens
1 kiaušinis
50 g pieniško šokolado
75 g aviečių (šviežių arba šaldytų, bet atšildytų)
stambaus rudojo cukraus (pvz., demerara)

orkaitę įkaitiname ligi 190oC. pasiruošiame keksiukų formeles.
sumaišome miltus, kepimo miltelius ir cukrų; viduryje padarome šulinėlį.
ištirpiname sviestą. nukėlę nuo karščio, supilame jogurtą ir vandenį, galiausiai – kiaušinius ir gerai gerai išmaišome.
supilame skystąją masę į šulinėlį ir maišome. svarbu nepermaišyti — gali likti ir miltų gumulėlių, tešla neturi būti vientisa nelyg kokiam biskvitui! galiausiai atsargiai įmaišome kapotą šokoladą ir avietes. išdalijame tešlą į keksiukų formeles (tam davė, tam davė, o tam ir neliko..), apibarstome ruduoju cukrumi.
kepame kokių 18-22 minučių – tol, kol viršus taps švelniai auksinis, o spustelėtas regėsis tvirtas ir atšoks. galime tikrinti ir pagaliuku, bet turint omeny, kad esti nemenka tikimybė užtaikyti ant šokolado gabalėlio ar avietės – galime susiklaidinti!
leidžiame pravėsti skardoje. gardžiausi – dar šilti, kol šokoladas minkštutėlis ir dar ištirpęs; bet atvėsę irgi visai nieko.

adaptuota iš TheStoneSoup.

o tada mes užaugame, ir mokslo metams pasiruošti pakanka tik pakelio spalvotų tušinukų, ir tai — tik todėl, kad šiemet tikrai turėsiu tvarkingus užrašus, va.

dar, kol buvo Vasaros Vidurys, kepiau pyragą su slyvomis, ir visai nebeturiu ūpo fotkinti, todėl nuotraukas vagiu iš tėčio.

dubtelėjusių slyvų pyragas su meduoliais kvepiančia tešla

1,5 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
1/4 a.š. malto kardamono
70 g kambario temperatūros sviesto
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1/4 st. baltojo cukraus (arba vietoj šitų abiejų beriame 1/2 st. šviesiai rudo cukraus!)
2 dideli kiaušiniai
1/3 švelnaus skonio aliejaus
tarkuota apelsino žievelė
1,5 a.š. vanilės ekstrakto
slyvų — priklauso nuo dydžio! jei didziulės, pakaks 8

slyvas perpjauname pusiau, išimame kaulą.
įkaitiname orkaitę iki 180oC, pasiruošiame 20×20cm kepimo formą: ją ištepame sviestu, išbarstome miltais, o jų perteklių išpurtome.
sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską ir kardamoną.
išplakame (KA, aš tave myliu) sviestą, kol jis taps minkštas ir kreminis – teks plakti kokias 3 minutes. suberiame cukrų ir plakame dar porą minučių. po vieną įkuliame kiaušinius, po kiekvieno paplakame po minutę. vidutiniu greičiu įplakame aliejų, vanilę ir apelsino žievelę – masė turėtų atrodyti lengvutė ir vientisa. lėtai įmaišome sausąjį mišinį, nepermaišome!
tešlą supilame į kepimo formą, ant viršaus perpjautąja puse į viršų sudėliojame slyvukes. jas spustelime, kad įsipatogintų.
kepame apie 40 min, kol viršus taps medaus rudumo (taip taip, pripažįstų — perkepiau!), ir dantų krapštuko testas patvirtins: gatavas!. išimame iš orkaitės, tačiau paliekame skardoje 15 minučių; išimame ir leidžiame atvėsti.

pyragas elgiasi taip gana įdomiai: pirmąją dieną rodo dantukus ir trupa trupa nelyg koks be glitimo būtų (melagis!), o pernakvojęs sandariame maišelyje, tampa minkštesnis ir drėgnesnis.

valgėme, aišku, su liOdais, kuriuos dabar ruošiame kitaip: naudojame pusę skardinės sladinto ir pusę stiklinės nesaldinto kondensuoto. ir dar šliūkštelime degtinytės, kad nesustingtų į kaulą!

p.s. cukraus kiekį mažinau! originale siūloma naudoti 3/4 st. šviesiai rudo cukraus, tad, jei mėgstame saldžiau (mirkt mirkt), atkreipkime dėmesį!

Nusižiūrėta iš: Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.

tikra tiesa! – kepa sausaines ir tartus su voveraitėmis vakarienei; ir šiaip, kaitina virtuvę, kol pro langus ima veržtis dūmai, ant kurių užmetę skraidantį kilimą, bandytume nuskristi kur vėsiau, bet, pala, juk net sibire plius trisdešimt ir tirpsta ledynai, per televizorę rodė.

paskiau tie normalūs žmonės praktikuoja neigiamą pykčio reiškimą, neteisingą – mintimis spardo viską, ką tik išgali, keikiasi ir putoja, nes, ėmus ramiai kalbėti su plakta grietinėle – man nepatinka, kad tu, net neišsiplakusi, imi ir persiplaki, nors aš tavimi ir rūpinuosi, iš anksto laikau šaldiklyje – gali prireikti šmurkštelti žaliosna kelnėsna ir pasiprašyti atostogų antakalnio miškuose.

dar saujomis mėtausi mėlynėmis – taip, tarsi daugiau jų gyvenime nebeketinčiau ragauti. tokios tokelės, nieko nepadarysi.

p.s. šit’s tort’s pasigaminasi lengviau nei kad gali atrodyti, tikrai!
p.p.s. fotografavo vis dar tėtis.

mėlynių tortas su ramunėlėmis
18 cm tortas

mėlynių pyragui
100 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
47 g cukraus
1 (mažesnis) kiaušinis
30 g tirpinto ir ataušinto sviesto
87 g natūralaus jogurto
55 g mėlynių

mėlynių putėsiams
3 g želatinos
140 g mėlynių
22 g cukraus
112 g riebios grietinėlės

ramunėlių putėsiams
2 kiaušinių tryniai
2,5 g želatinos
29 g vandens (pastaba: naudojau daugiau, bo tokio kiekio ramunėlių man net nepavyko sudrėkinti šia trisdešimčia gramų; taigi vandens pyliau daug, verdant sirupą jis vis viena nugaruoja)
33 g cukraus
140 g riebios grietinėlės
9 g džiovintų ramunėlių

ramunėlių sirupui
85 g vandens
1 v.š. džiovintų ramunėlių
1 v.š. cukraus

pagrindui 20×20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. miltus persijojame su kepimo milteliais, įmaišome cukrų. atskirai sumaišome kiaušinius, jogurtą ir sviestą. įmaišome šią masę į miltus, kol nebesimatys sausų miltų. atsargiai įmaišome mėlynes, stengiamės jų nesutraiškyti. tešlą supilame į paruoštą skardą, išlyginame paviršių ir kepame iki 175° C įkaitintoje orkaitėje apie 20 min – patikriname dantų krapštuku. atvėsiname.

ramunėlių putėsiams ramunėles užplikome verdančiu vandeniu ir paleikame kokioms 15 minučių, kad pritrauktų. nukošiame ir išspaudžiame žoleles. į puodą supilame ramunėlių nuovirą ir cukrų. uždengiame ir užverdame ant vidutinės ugnies. sirupui užvirus, atidengiame ir paverdame iki 114oC (jei neturime termometro, galime tikrinti taip: imame vielinę kilpelę (pėvėzė, pagamintą iš sąvaržėlės), pamirkome sirupe ir bandome papūsti – pasiekus tinkamą temperatūrą, turėtų pavykti išpūsti burbulioką, nesusprogdinus plėvelės.).
tuo metu želatiną užpilame 1 v.š. šalto vandens ir išbrinkiname. trynius išmaišome (KA, aš tave myliu ♥). išbrinkusią želatiną ištirpiname ant vandens garų vonelės ar mikrobangų krosnelėje. kai cukraus sirupas pasiekia 114oC, jį lėtai supilame į plakamus trynius. nenustodami plakti plona srovele supilame ištirpintą želatiną ir masę išplakame iki beveik-baltumo, kol jos tūris padidėja kelis kartus ir ji ataušta. įmaišome išplaktą grietinėlę.

mėlynių putėsiams želatiną užpilame 1,5 v.š. šalto vandens ir išbrinkiname. mėlynes sutriname, suberiame cukrų ir kaitiname ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirpsta. įmaišome želatiną. ataušiname masę iki kambario temperatūros ir įmaišome išplaktą grietinėlę.

sirupui ramunėles su cukrumi užpilame verdančiu vandeniu, uždengiame ir palaikome 15 minučių, kad pritrauktų. nukošiame.

iš mėlynių pyrago išpjauname 18 cm skersmens apskritimą ir įspaudžiame jį į torto formą. pagrindą gausiai sulaistome ramunėlių sirupu. sukrėčiame ramunėlių putėsius, išlyginame paviršių ir bent 30 minučių pašaldome, kad sustingtų (ar nors apstingtų).

supilame mėlynių putėsius, išlyginame paviršių ir pašaldome per naktį – aš kišau šaldymo kameron, o kitą dieną, likus kokioms šešioms valandoms ligi skanavimo, ištraukiau ir palikau šaldytvue atšilti. nuimame torto formos kraštelį, papuošiame šviežiomis mėlynėmis ir plakta grietinėle.

žavimės savo darbu ir plojame katučių.

receptą užmačiau pas sonatiną, tik pritaikiau savo mažesnei formai – ei, mes tik trys valgytojai!

et, bent po kol kas pakentėkime atostogas!

tartas su migdoliniu kremu ir serbentais
20 cm tartas
pagrindui
95 g sviesto (kambario temperatūros)
1/2 a.š. druskos
25 ml vandens ar pieno
125 g miltų
įdarui
50 g kambario temperatūros sviesto
50 g cukraus pudros
50 g maltų migdolų
1/2 a.š. krakmolo
1 kiaušinis
šlakelis migdolų esencijos (geriausia – karčiųjų migdolų)
62,5 g plikyto kremo
serbentų!! (tiktų ir su, pėvėzė, mėlynėmis)

kremui sviestą supjaustome mažučiais gabalėliais ir medine mentele dubenyje sutriname ligi vientisos masės – bet neplakime tiek, kad pasidarytų purus!! paeiliui supilame cukrų, maltus migdolus, krakmolą, kiaušinį ir esenciją, lėtai maišydami. įmaišome iš anksto pasiruoštą plikytą kremą. jei kaipmat nenaudojame, uždengiame maistine plėvele ir kyštelim šaldytuvan.
pagrindui sviestą supjaustome mažesniais gabalėliais ir medine mentele sutriname ligi vientisos masės. mažame indelyje piene irštirpdome druską, po truputį skystį supilame į sviestą, nuolat maišydami. miltus įsijojame ir staigiai sumaišome – atsargiai, nepermaišykime!! išverčiame tai, ką turime dubenyje, ant stalo ir greitai suminkome vientisą tešlą (vėlgi, geriau neperminkyti!). įvyniojame maistinėn plėvelėn ir leidžiame pailsėti šaldytuve porą valandų. iškočiojame nestoru sluoksniu (~2 mm), įklojame į tarto formą. supilame kremą, primėtome uogų, kepame 180-190 oC, kol kremas nebebus skystas – palei knygą, kokių 30 minučių. pravėsiname. skanaujame.

tešlos bei kremo receptai – iš p. hermé la larousse des desserts.

bet kadangi mano mama nemoka nei bandelės iškepti, tai juokiasi tas, kas yra agnė. todėl aš jai pažadėjau įdėti receptų bandelių, kurių galima pasidaryti iš anksto, užšaldyti ir kepti kas rytą savo vaikams į mokyklą, arba sekmadieniais, jei sužinai, kad greitai į svečius atvažiuos pusryčiauti severija. tiesa, man kol kas tik šiek tiek sekasi sugalvoti tikrai gerą būdą, kaip jas tobulai iškepti iš užšaldytų. galbūt taip yra dėl to, jog švieži produktai yra švieži produktai ir kai bandai ką nors užšaldyti ir vėl atšildyti po to, nieko gero nebus. na, bet žiūrėsim, gal ką dar sugalvosim…

bandelės su cinamonu (a.k.a. žievelės)
gana didelė gauja jų (pusę iškepi – pusę užšaldai)

570 g miltų (didelis glitimo kiekis, ty kokie A, angl. ’strong flour’ bus)
30 g gyvų/ 7 g instant mielių (aišku, galite su manim diskutuoti, kad ne tokią proporciją skaitėt ar pan: tiesiog man tai suveikė (sainsburio mielės,D), o jūs galite naudoti kokias norite mieles, kokias norite kiekiais,)
85 g cukraus
100 g margarino
290 g pieno
—–
pabarstymui
30 g margarino
50 g cukraus
6 g cinamono arba pagal skonį

1. jei darote su gyvom mielėm, pieną reikia vos vos pašildyti (optimali temperatūra – apie 30 C laipsnių), dalį jo įpilti į puodelį, įdėti šaukštą cukraus, ištirptinti mieles, palikti pastovėti kambario temperatūtoje kokias 15 min. turiu prisipažinti, kad nežinau, ką daryti su dried mielėm: ar jas reikia kildinti? nes aš naudojau instant mieles – jas tik suberi į miltus, užmaišai ir jos *pokšt* ir suveikia.

2. į miltus įdėti sausas mieles, cukrų, žiupsnelį druskos, pamaišyti, supilti  gyvas mieles, jei naudojat, ir ištirpintą margariną. pamaišyti ir pradėti pilti (likusį) pieną. beminkant bus matyti, ar reikia visą pieną supilti, ar ne, bet mielinė tešla pasidaro minšta ir tąsi ne dėl skysčio, o dėl ilgo minkymo, todėl nepatingėkite ir paminkykite ją, kol ji taps minkšta kaip pagalvėlė ir tąsi. tikriausiai sunaudosite visą pieną, o gal šlakelis liks, o gal reiks lašelio daugiau – bus matyti. uždenkite tešlos kauburėlį plėvele ir leiskite tešlai pailsėti kokias 15 – 20 min.

3. tuo tarpu išsilydikite dar margarino patepimui, sumaišykite cukrų su cinamonu, pasiruoškite skardą, pabarstytą miltais, bandelėmis. kepimo popierius irgi tiks,)

4. iškočiokite tešlą į 0,5 cm storio stačiakampį, patepkite jį ištirpusiu margarinu, pabarstykite cukrum ir cinamonu. suvyniokite tešlą į ritinį, vėl patepkite margarinu, vėl pabarstykite cukrais ir cinamonais. supjaustykite norimo dydžio bandelėmis, sudėkite ant skardos ir leiskite joms pakilti kokį pusvalandį. prieš kepant, pirštu įspauskite veritkalią duobutė bandelės viduryje, jos šonai dėl to šiek tiek išlįs į išorę. kepkite 190 – 200 laipsnių C temperatūroje, kol skaniai apskrus, kokias 15 min. vėlgi turiu įspėti, kad temperatūra ir laikas priklauso nuo individualios orkaitės, nepalikite bandelių be priežiūros.

——

5. likusias bandeles sudėkite ant miltais pabarstytos pjaustymo lentelės, kiškite į šaldiklį. užšalusias perkelkite nuo lenteles į plastikinį maišelį. kaip ir minėjau, dar neradau tobulo būdo jas iškepti, bandžiau taip: vakare ištraukite bandeles iš šaldiklio, sudėkite ant miltais pabarstytos skardos, palikite šaldytuve per naktį. ryte ištraukite iš šaldytuvo, leiskite joms pakilti šiltoje orkaitėje (30 laipsnių C) kokias 15 min. ištraukite, įkaitinkite orkaitę ir kepkite kaip paprastai.

tiesa, ką tik supratau, kad tokį įrašą jau esu dariusi ir aptikau jį receptų stalčiuje net, todėl dabar iš savęs juokiuosi, bet gal čia tik reiškia, kad šitos bandelės tikrai skanios ar kažką pan…

]]> http://kepyklapenki.lt/2010/06/29/i-still-sleep-with-the-lights-on-i-still-stay-up-late-alone/feed/ 7 http://kepyklapenki.lt/2010/06/11/but-i-just-have-to-tell-you-that-i-love-you-so-much-these-days/ http://kepyklapenki.lt/2010/06/11/but-i-just-have-to-tell-you-that-i-love-you-so-much-these-days/#comments Fri, 11 Jun 2010 13:05:24 +0000 matijas http://kepyklapenki.lt/?p=1598 aš buvau londone. daug kartų. ir kuo toliau, tuo sunkiau man iš ten išvažiuoti.
mes sėdėjom su rūta ir julyte parke, valgėm jogurtus ir scones, kalbėjom, vaikėm paukščius nuo savęs ir tepėm sainsburio humusą, o aš sakiau

KAi aš darau humusą, jis būna daug skanesnis

daug skanesnis humusas
250 g avižirnių, išmirkytų per naktį vandeny
1 didelis svogūnas
pusė saldžiosios raudonosios paprikos (galima ir visą, jei norit,)
kelios skiltelės česnako
alyvuogių ar sezamo aliejaus (aš maišau abu)
pipirų, druskos, citrinos sulčių (aš išspaudžiu visą citriną) – pagal skonį

avinžirnius paverdame dar valandą vandenyje, kol jie suminkštėja: kandi kaip išvirusias pupas. svogūną pakepiname ant sviesto, papriką smulkiau supjaustome, kad būtų lengviau blendinti. viską sumetame į indą, įpilam šaukštais aliejaus, blendinam. jei masė per tiršta (aš visada pasidarau tokią kaip dantų pasta, nes lengvai tepasi), pilame vandens ir blendinam toliau. galiausiai sudedam pipirus, druską ir citrinos sulčių, dar kartą permaišome.

žinoma, galima ir pačiam visko prisigalvoti, kokių ten prieskonių ar žolelių reikia,)

darome skanius sumuštinius ir pusryčiaujame pirmą valandą dienos.

]]> http://kepyklapenki.lt/2010/06/11/but-i-just-have-to-tell-you-that-i-love-you-so-much-these-days/feed/ 14 http://kepyklapenki.lt/2010/05/18/lyg-tie-medziai-vasario-serksna/ http://kepyklapenki.lt/2010/05/18/lyg-tie-medziai-vasario-serksna/#comments Tue, 18 May 2010 15:50:18 +0000 rusvaplaukė http://kepyklapenki.lt/?p=1573 kiek naktų aš tave sapnuose regėjau, o manasai prince, kiek naktų.
o dabar — stovi ant šaldytuvo, visas raudonas ir metalinis, murki į ausį.

mano didelis storas morkų pyragas
fotografavo vis dar tėtis

pyragui
2 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. sodos
2 a.š. malto cinamono
3/4 a.š. druskos
3 st. tarkuotų morkų (naudojome išspaudas, likusias nuo sulčių; vietoj jų tešlon šliūkštelėjau šiek tiek vandens)
1 st. stambiai kapotų graikinių riešutų
1 st. kokoso drožlių
1/2 st. razinų (pamirkiau jas juodoje arbatoje)
2 st. cukraus
1 st. saulėgrąžų aliejaus
4 dideli kiaušiniai

pertepimui - spjoviau į dorie greenspan siūlymą (cream cheese plius sviestas plius cukrus plius citrina plius, jei norisi, kokosas) ir gaminau “mėnulio” kremą, mat jis mums labai patikęs
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
stambiai kapotų graikinių riešutų
arba
didelių gražių kokoso drožlių – dailu būtų jas pakepinti

pasiruošiame: įkaitiname orkaitę iki 160oC, tris 22,5 cm pyrago formas ištepame sviestu ir pabarstome miltais; jei baisu, dugnan įklojame kepimo popieriaus.
pyragui sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. kitame dubenyje sumakaluojame morkas, riešutus, kokosą ir nusunktas razinas. aliejų išplakame su cukrumi ligi vientisos masės, po vieną sumušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. masė turi būti visiškai vientisa. lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), paskiau – morkų masę. išdalijame tešlą tarp trijų skardelių ir kepame 40-50 minučių; pačiame kepimo įkarštyje skardas sukeičiame vietomis ir apsukame, kad keptų tolygiai. kadangi mano orkaitė šiek tiek spyriojasi, vienu metu kepu tik vieną skardą; kita vertus, agnės orkaitė yra puiki, tad visus biskvitukus galima būtų kepti išsyk. ar pyragas iškepęs, tikriname peiliu – įsmeigtas centran, jis turėtų likti švarus. tuo pačiu metu pyragas ims magiškai atšokinėti nuo skardelės šonų. pyragus išimame, pravėsiname penketą minučių ir išimame iš skardelių. paliekame atvėsti.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

lipdome tortą. ant pirmojo pyrago aukšto negailėdami tėškiame kremo ligi pat šonų. dedame antrąjį sluoksnį (aukštyn kojomis) ir šiek tiek paspaudžiame, kad pertepimas kėsintųsi išlįsti pro kraštus. kartojame dar sykelį, galiausiai uždengiame trečiuoju pyrago lakštu. viršų gausiai aptepliojame kremu ir nubarstome riešutais. jei norisi, galima ir visus šonus paslėpti po kremu, tačiau tada veikiausiai reiktų jo pasigaminti kiek daugiau.

pyragą galima patiekti iškart – na, galbūt palaukus kokį pusvalanduką. mes gi jį transportavome šimtą-su-pliusu kilometrų ir kramsnojome po keleto valandų. gardumynas net Asmeniui, Tvirtinusiam, Kad Nemėgsta Morkų Pyragų. cha!

morkvinis biskvitas – palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours. kremo šaltiniai – žr. čia.

visi metai – vienas didelis riebus palindromas. koridoriumi tuktuk-tuktuk-tuktuk lagaminų ratukai ima bildėti neįprasčiausiomis dienomis, o rudenį vienas po kito apgyvendinti kambariai tuštėja atbuline tvarka (pradedant nuo nykštukų). nelyg koks vilis vonka apsisuku ant kulno, šoktelėjusi į orą tris kartus sukaukšiu iš burtininkės gingemos panosės nukniauktom kurpaitėm, ant sienos palieku kyboti tik vieną kalendorių — gegužės. iš jo išbraukiu économie monétaire (uff!), paraštėje žymiuosi parsivežtinukus.
entre le vingt-cinq et le vingt-sept, sakau tetai pirmame aukšte.

viskas tvarkoj.

—

kai buvau dar truputį maža (tikriau, labiau maža nei dabar), virtuvėje sugadinau tūkstančių tūkstančius skanumynų. na, gal ne visai tiek, tačiau kepiau ledinius takelius, kuriuos po antro bandymo pati viena ir turėjau sutriaukšti; tris valandas (vietoje kempenkių minučių) džiovinau varškės pyragą; prigaminau morkų pyragų (kuriuos tėtis mandagiai pasiūlė naudoti namams statyti), šaukštu kabinamo paukščių pieno bei sviestu kvepiančių plytų à la brioche.

o štai per Atostogas prikepusi tortų ir pyragų ir žiedų ir plikytų sausainių ir kitokio bieso, vieną džiaugsmąją dieną, įnirtingai besiknisdama tarp aibės receptų (aš pažadu, Asta, tikrai pagaminsiu tą programą, kuri visas šitas bėdas išspręs), išgirdau tylų balselį iš dešinio kambario kampo — o gal.. obuolių pyrago?

palindromas: mano pirmasai gyvenime obuolių pyragas, keptas prieš, nežinau, bent šešetą metų, kai dar laidiniu telefonu skambindavau į darbą mą ir klausdavau, o kaip reikia ištrinti sviestą?. nuostabiai kvepiančios sviestu, tirpstančios ant liežuvio galiuko ir neįmanomai šlykščiai kočiojamos tešlos. nes rudenį manęs nebuvo, bet rudenį nebuvo ir obuolių (ne tie metai), taigi viskas tvarkoj. į dvi savaites sukondensavome visas metų šventes.

obuolių pyragas, pas kurį sugrįžtama
tešlai:
100 g sviesto
100 g cukraus
1 kiaušinio
180 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilinio cukraus
geros saujos graikinių riešutų (nebūtinai)
įdarui:
prieskonių (cinamono, gvazdikėlių – na juk patys suprantate; obuoliai!)
2-3 didesnių obuolių

tešlai ištriname sviestą su cukrumi. įmaišome kiaušinį, galiausiai suberiame su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi sumaišytus miltus ir viską sumakaluojame į ypačiai lipnią ir minkštą tešlą. paliekame pašalti bent pusvalandžiui.
tuo tarpu obuolius nulupame, pašaliname sėklalizdžius ir smulkiai supjaustome. suberiame prieskonius.
įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
tešla pastingo ir atrodo tinkamesnė darbui? optinė apgaulė ,). 3/4 jos rankomis išspaudžiame į formą – aš naudoju universalią keptuvę be rankenos, kokių 20 cm skersmens. uždengiame folija ar kepimo popieriumi, priberiame pupelių ir kepame “aklai” 10-15 minučių, nuimame svorelius (atsargiai; gali būti, kad per tiek laiko tešla dar bus žalut žalutėlė – čia, regisi, nuo mėnulio fazės priklauso. tad jei po kepimo popieriumi pagrindas dar – matyti – žalias, paliekame tuos svorius ir leidžiame pakepti dar penketą minučių) ir pakepame 5 minutes. suberiame obuolius, o iš likusios tešlos…
a) iškočiojame juosteles ir iš jų suformuojame “tinklelį” – geriausia kočioti ant kokio nelipnaus paviršiaus, pvz., silikoninio kilimėlio; arba
b) pridėję pasmulkintų graikinių riešutų, prigaminame rutuliukų trupinukų ir juos atsitiktinai sumėtome ant obuolių.
kepame, kol.. iškepa, kokių 10 minučių.
valgome šiltą. arba ne. skanus visaip.

receptas seniai seniai rastas dansukker.com, bet dabar iš ten išnykęs; na, tik aš dar tų riešutukų primėčiau. kažkas panašaus į šitą, bet ne ligi galo.

kadangi aš tariau sau, jog esu Pakankamai Suaugusi, prie pyrago prigaminau ir ledų. menka čia paslaptis apie obuolių pyrago ir ledų santykius, šypt šypt.
o šiti – nuostabūs. visai tokie, kokie patinka mą – neriebūs ir pieniški – ne grietininiai. be to, be kiaušinių! paprasčiau ir būti negali. (gerai, gali.)

fleur de lait, arba tiesiog pieniški (pieniniai?) ledai
2 st. riebaus pieno
1/2 st. cukraus
žiupsnis druskos
3 v.š. krakmolo
1 st. riebios grietinėlės

cukrų ir pieną kaitiname ant vidutinės ugnies. grietinėlę maišome su krakmolu ligi vientisos masės. supilame į pieno-cukraus tirpalą ir maišome maišome maišome, kol užvirs. nukeliame nuo ugnies, maišome dar keletą minučių; masė turėtų pastebimai sutirštėti (jei ne – pakaitiname dar, nuolat maišydami). perpilame į kitą indą (geriausia – per sietelį), leidžiame atvėsti ir pašaldome šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop, tik šiek tiek sumažinau cukraus.

norisi ledų be aparato?

p.s. per atostogas aplankėme berniukus radijoje (taip, aparate). pyragėlį dedikuoju tomiui. PAPILDYTA: mantui irgi.
p.p.s. fotografavo tai tėtis.

fraîcheur chocolat
agenda:
dieną (d-1) paruošiame biskvitą
biskvitui vėstant, paruošiame kremą
dieną (d) keleta vlandų prieš tiekiant glazūruojame pyragą

brownie biskvitui
115 g sviesto
70 g juodojo šokolado (bent 70% kakavos)
2 kiaušiniai
100 g cukraus
60 g miltų
100 g karijų riešutų (naudojau graikinius)

riešutus pasmulkiname. vandens vonelėje ištirpiname šokoladą, o kitame dubenėlyje – sviestą. kiaušinius gerai išmaišome su cukrumi, įmaišome šokoladą, paskiau – sviestą. galiausiai suberiame miltus ir riešutus, viską gerai išmaišome ir supilame į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą (naudojau 24 cm, nors recepte siūlo naudoti 20 cm; ir, manau, puikiai padariau, bo plonesni sluoksneliai, nors jų čia ir nesimato, man dailiau žiūrisi). kepame 180oC kokių 10 ar daugiau minučių – patikriname dantų krapštuku, kuris turėtų būti neapsivėlęs tešla. atvėsiname.

šokoladiniam kremui
125 g juodojo šokolado (regisi, naudojau 52%)
160 g pieno
160 g riebios grietinėlės
2 kiaušinio tryniai
50 g cukraus
2 g želatinos (nevegetariška!!) arba agaro

naudojantiems želatiną: ją užpilame vandeniu (kad apsemtų ir dar šiek tiek) ir paliekame išbrinkti. naudojantiems agarą: suberiame į pieną.
toliau gaminame kartu: šokoladą ištirpiname vandens vonelėje. dubenyje išplakame trynius su cukrumi, kol šiek tiek pabąla. pieną ir grietinėlę drauge kaitiname iki lengvo virimo ir po truputį nuolatos maišydami supilame į trynių masę. viską supilame atgal į kaitinimo dubenį ( ,) ) ir nepaliaudami maišyti kaitiname ant silpnos ugnies, kol kremas sutirštėja tiek, kad, perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę, takelis nebesubėga (tarsi verdant crème anglaise). supilame masę į šokoladą ir gerai išmaišome. naudojantiems želatiną: ją išleidžiame vandens vonelėje arba mikrobangėje ir supilame į šiek tiek pravėsusį kremą.
pasiruošiame formą: nuo biskvito nulupame popierių ir įtupdome jį į tą pačią pyrago formą – tiap elgiamės tik jei forma nuimamais kraštais. teoriškai jos kraščiukus būtų galima iškloti acetato plėvele arba silikoniniu popieriumi, bet aš nepabūgau rizikos ir neklojau niekuo ,). paruoštą šokoladinę masę supilame ant pado ir paliekame šaltai pernakt.

glazūrai (pierre pateikia dvigubai didesnius kiekius, bet aš gaminau iš toliau nurodytųjų)
115 g juodojo šokolado (62-70%)
45 g cukraus
125 ml vandens
60 ml grietinės
40 ml riebios grietinėlės
10 g sviesto

65 g šokolado ištirpiname kartu su vandeniu, grietine ir cukrumi. lengvai užverdame ir maišome, kol masė taps vientisa. užverdame grietinėlę ir į ją sumetame likusį šokoladą; nukeliame nuo ugnies. pamažu išmaišome. leidžiame pravėsti ir sudedame gabaliukais pjaustytą sviestą bei šokolado-vandens-grietinės-cukraus mišinį.
ideali glazūros temperatūra – 35-45oC.
iš šaldytuvo (ar šaldiklio) išimame pyragą, statome ant grotelių, nuimame kraščiukus. padengiame glazūra, išlyginame.

valgome gerai atšalusį (būtinai!), o beprotiškai fantastiškai skanu – su kardamoniniu crème anglaise(būtinai!). prideda dar keletą matavimų.

receptas iš pierre hermé – plaisirs sucrés

kardamoninis crème anglaise
1/2 st. riebaus pieno
1/2 st. plakamosios grietinėlės
3 dideli tryniai
1/3 st. cukraus
kelios kardamono ankštys

pieną ir grietinėlę užverdame prikaistuvėlyje, į jį sumetame sutraiškytas kardamono ankštis. uždengiame ir paliekame, kad pritrauktų bent pusvalandžiui.
nukošiame; vėl pakaitiname iki tik-tik virimo.
dubenėlyje ištriname cukrų su tryniais. pamažu, nuolat maišydami, supilame pieną-grietinėlę. perpilame atgal į prikaistuvėlį ir nepaliaudami maišyti kaitiname ant silpnos ugnies, kol masė sutirštėja (kartojuosi: tiek, kad, perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę, takelis nebesubėga).
atvėsiname ir tiekiame šaltą (geriausia palikti šaldytuve per naktį, bet, na, mums pakako ir trejeto valandų)

Palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.