Kepykla nr. 5

mudvi susipažinome Vilniaus licėjuje. kasdieną keisdavomės keksiukais: julė kepdavo agnei, o agnė perdovanodavo juos berniukams. ilgainiui radosi noras iš meduolių pasistatyti kepyklėlę, tačiau tam pritrūko verslo plano. be to, julė pradėjo studijuoti finansų ir draudimo matematiką, o agnė įstojo į fiziką; tiesa, ją metė ir metus amatų mokykloje mokėsi konditerijos.
o tada juodvi išsiskirstė abipus atlanto (ar bent jau lamanšo) laimės ieškoti. tuo tarpu kepyklėlės planus perkėlė į kitą dimensiją – tinklaraštį; čia rašo apie kasdieną ir kasdienį maistą – visa tai, kas dabar atrodo svarbu, tikra ir gražu. čia tik kol kas – kol dar neturi tikrosios kepyklėlės.

sekite spaudą.