The only risk is that you’ll go insane

Dėl prokrastinacijų kartais būna pikta.

Pavyzdžiui, tada, kai pagaminu ką nors itin skanaus, ir neprisiruošiame to ko nors skanaus nufotografuoti. Galbūt tai būtų atleidžiama – na, žinote, netikėtai skanu, nė nepastebėjome, kaip išnyko nuo stalo – tačiau tą patį ką nors skanaus pagaminau dusyk. Dvi dienas iš eilės. Na, sutikite, – tokiu atveju nei nustembi, nei spėji pamiršti, koks supergeras sūrpyragis ką tik stovėjo ant šaldytuvo (žemiau mūsų namuose laikyti saldumynus yra pavojinga).

Su paskutiniu minėto sūrpyragio kąsniu mąstau, jog bais’ šaunu būtų planuoti taip kaip Asta. Bet tada išsyk šoka kita mintis – eiiii, bet spontaniškumas liiiiiinksmaaaaaaaa!.
Įsivaizduokite, koks džiaugsmas su tokiom svyruojančiom lėkštelėm kiekvienam žingsny gyventi.

Kitas sprendimo būdas – griežtai pasižadėti. Geriausia ne sau. Kelis pastaruosius įrašus taip ir parašiau – pasakydavau I., kad jei neparašysiu, neleisk prekybcentriuose parduoti man šokolado ir šampės, ir tai veikdavo. O dabar I. galvoje visai kas kita, vakaras ateina anksčiau nei padoriai išaušta rytas, o galvoj pozityvios mintys apie šviežius vaisius, mėtymąsi jais, kuprines ir mėtų arbatą; ar bent aš taip manau.

Taigi šitą įrašą dedikuoju I. Iš tiesų tam yr’ kiek daugiau nei lemonas priežasčių – tinkamų viešam eteriui arba ne. Kadangi pakankamai stipriai įsispyriau būtent blynų dieną – lai tai būna už blynus (TUOS, be abejo, kuriais vaišinta per pirmą netikėtų maisto ir gėrimų derinių vakarą 23535) bei už draugiškus pendelius. Ir už briedį. Niekada negalima pamiršti briedžio.

- – -

Mano draugė A. turi DraUgĄ. Jo vardas Peppe, ir jis yr’ švedas.
A. pasakojo, jog jie neseniai kepė mandrus žagarėlius.
Aš manau, kad švedai turi labai smagių ritualų, tokių kaip fika.

O kol nespėjot paklausti – apie briedį jau papasakota (nepaisant to, kad techniškai tai veikiausiai elnias).

Toscakaka

Toscakaka (švediškas karamelės ir migdolų pyragas)
du 16 cm skersmens pyragai arba vienas 22 cm skersmens)

Pyragui
40-50 ml pieno
1 valg. š. grietinės
75 g sviesto
3 kiaušiniai
120 g cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
150 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Karameliniams migdolams
150 g migdolų plokštelių
125 g sviesto
100 g cukraus
100 ml pieno
riebus žiupsnis druskos
1/2 arb. š. tirpios kavos miltelių (nebūtinai – arba galima pakeisti vanile)

Orkaitę įkaitiname iki 160oC. Kepimo formą (arba formas) išklojame kepimo popieriumi. Beje, patogiausia naudoti formą išimamu dugnu.
Migdolų riekeles pakepiname sausoje keptuvėje arba orkaitėje, kol kiek paruduoja.
Pieną sumaišome su grietine.
Ruošiame pyragą. Ištirpiname tešlai skirtą sviestą ir paliekame jį pravėsti. Dubenyje plakame kiaušinius, cukrę ir vanilę tol, kol masė sutirštėja ir tampa šviesiai gelsva. Kitame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius ir druską. 1/3 miltų mišinio beriame į kiaušinius, atsargiai išmaišome. Supilame pusę pieno mišinio, palengva įmaišome jį į tešlą. Pakartojame: miltai – pienas – miltai. Per du sykius kruopščiai, bet atsargiai įmaišome sviestą.
Perpilame tešlą į formą (ar formas) ir kepame… Kol iškeps: patikriname pagaliuku ar peiliu. Man mažesni pyragai kepė apie 30 minučių (vidury kepimo uždengiau).
Kepimui įpusėjus, paruošiame karamelinius migdolus: į gilią keptuvę supilame migdolus, sviestą, cukrų, pieną, druską ir kavos miltelius. Maišydami kaitiname, kol sviestas ištirpsta. Kaitiname, kol masė ima burbuliuoti ir šiek tiek sutirštėja.
Padidiname orkaitės temperatūrą iki 200oC. Patikrinę, ar jau, išimame pyragą (ar pyragus) ir viršų kiek įmanoma lygiau aptepame karameliniais migdolais.
Šauname atgal į orkaitę ir kepame 8-10 minučių, kol karamelė tampa tamsiai ruda ir ima virti.
Išėmę paliekame kelioms minutėms pravėsti. Palei formos šoną perbraukiame peiliu, kad atkibtų. Galiausiai paliekame pyragą ramybėje ir leidžiame jam visiškai atvėsti.
Pyragas skaniausias kambario temperatūros, o jį suvalgyti reikėtų per 2-3 dienas.
Niam! (omnomnom)

Toscakaka

Šaltinis: Poires au chocolat.

Posted on Antradienis, Kovas 4th, 2014 at 17:16. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.

9 Responses to “The only risk is that you’ll go insane”

  1. Indrė rašo:

    kepiau kažkada rudenį, labai skanus, o dar į karamelę tirpios kavos įbėriau, tai buvo iš viso nuostabuu:)

  2. bizkimizki rašo:

    Jule daro gražus pyragai.

  3. Asta rašo:

    gerulis pyragėlis, švedai jį labai mėgsta

  4. Saulė rašo:

    Aaa! Šitą pyragą vaikystėj kepdavau – jis tobulas! Beje, tada parduotuvėse retai būdavo migdolų plokštelių, tai naudodavau kokoso drožles – irgi labai skanu, gal net skaniau su juo. ;)

Leave a Reply