Kepykla nr. 5

Kartais, kai rašau oC, nuplaukiu per asmeniškai, tada tiesiog perkeliu penkton kepyklon, ir traukinys toliau važiuoja.

- – -

Sykiais gyvenimas iš tiesų labai nusibosta. Ypač rudenį – kai palapinės jau sudėtos, o grojaraščiai papildyti naujais atradimais, tik ir primenančiais nemiegotas naktis; kai uogienės tvarkingai surikiuotos sandėliukuose; kai priešaky – dar vieneri metai, dar vienas šildymo sezonas ir lapkričio klampynė. Smegenų vingiuose kyla voverių metaliniuose rateliuose vaizdiniai ir regisi, jog niekas nebedžiugina. NIE-KAS.
Vieną praėjusios vasaros naktį pasižadėjau, kad šįsyk bus kitaip – kad užpuolusio liūdesio ar nepaaiškinamo ilgesio nemaitinsiu skausmingais eilėraščiais ir graudžiomis melodijomis. Dekupažuotoj medinėj dėžutėj po trupinį kaupiu drąsą keisti, šokti aukščiau bambos ar net Mėnulio, įsispyrus į naujus batelius lėkti tiek, kad iš galvos spalvotais pliūpsniais lietųs skraidantys minčių kilimai. Ir vis primenu sau (tikras asmenybės susidvejinimas!) tokį vaikystės žaidimą. “Mama mama, kiek man metų,” – klausdavom. “Penki drambliai,” – atsakydavo. Arba – “Trylika blusų.” Mažesnio progreso matavimo vieneto, matyt, nebesugalvodavome.
Kai tariu, “viskas-arba-nieko”, šitas žaidimas atrodo klaikiai nesąžiningas.
Ir vis tiek – pirma po blusą, paskiau po pelę, galiausiai ir po dramblį. Dideli pokyčiai prasidės nuo mažojo pirštelio kyštelėjimo iš už komforto zonos, pažadu.

- – -

Būva daug, būva visko, šviesų ir stroboskopų, morkų ir sliurbentų, všį olimpinė komanda lietuvos atletės ir kitokių juokų, ir grįžti namon pakvėpavęs ir
su pilnu krepšiu
Džiaugsmo.

Didelis didelis kibiras džiaugsmo pavirto penkiais uogienių stiklainiais ir tortu.

Tortą dedekuoju I. mamai už viską viską. Ir dar dėkavojimai Agnieškai, kuri man receptą išvertė milijonąsyk geriau nei gūgl transleit.

Varškės ir raudonųjų serbentų tortas I. mamai – bent jau virtualiai
18 cm formai
Pagrindui
135 g arbatinių sausainių
60 g sviesto

Varškės masėms
335 g pertrintos varškės
300 g natūralaus jogurto
100 g balto šokolado
70 g cukraus pudros
270 g raudonųjų serbentų (be šakelių/lapelių)
2 1/2 v.š. želatinos

Viršutiniam sluoksniui
1 pakelis raudonos želė miltelių
135 g raudonųjų serbentų

Pagrindui kombainėlyje susmulkiname sausainius iki trupinių. Supilame tirpintą sviestą ir labai gerai išmaišome. Suberiame trupinius į kepimo popieriumi išklotą tortinę ir gerai suspaudžiame. Dedame į šaldiklį, kol paruošime įdarą.

Varškė masei sumaišome varškę su jogurtu. Atidedame 1/3 masės. Užmerkiame 1 v.š. želatinos poroje valgomųjų šaukštų vandens. Garų vonelėje ištirpiname baltąjį šokoladą (atsargiai, jis itin lengvai užsitraukia). Į tirpintą šokoladą po keletą šaukštų įmaišome varškės masę. Želatiną išleidžiame vandens vonelėje ar mikrobangėje. Po keletą šaukštų į ją įmaišome varškės-jogurto-šokolado masę. Gerai išmaišome ir supilame ant paruošto pado. Paadedame į šaldiklį pusvalandžiui.

Į atidėtą trečdalį tešlos įmaišome cukraus pudrą. Išbrinkiname 1 1/2 v.š. želatinos poroje šaukštų vandens. Perrinktus raudonuosius serbentus pertriname trintuvu (blenderiu), jei norisi – nukošiame sėklytes ir skūreles. Įmaišome į varškės masę. Želatiną ir varškės-serbentų masę sujungiame taip kaip ir balto šokolado masės atveju. Supilame paruoštą kremą ant pirmojo sluoksnio. Pašauname šaldiklin pusvalandžiui.

Viršutiniam sluoksniui paruošiame želė pagal gamintojo instrukciją, tik naudojame perpus mažiau vandens. Likusius serbentus sublenderiuojam ir įmaišome į išmaišytą želė masę. Paliekame atvėsti. Kai želė ima tirštėti, supilame ant torto. Paliekame tortą šaldytuve pernakt.

Puošiam kaip norisi – aš iš šaldytuvo traukiau plaktą grietinėlę ir paskutines I. sodo avietes.

Recepto idėja – čia.

Manęs klausia, “kokiu judesiu išreikštum savo savijautą?”, aš nuo-iki apsuku galvą, kilsteliu pečius, pečius nuleidžiu, atsidūstu. Taip ir yra: visokie paklydimai, abejonės, perdaugperdaugperdaug, kuriuos išpurtau, keldama rankas aukštyn ir dėliodama kojas aplink su Bonobo, tik to negana, ir sykiais – nepatikėsite – nepadeda anei morkų kokletai nei fafliukai. Kyla milžiniškas noras kalbėti-kalbėti-kalbėti, garsiai mąstyt, tarytum tokiu metodu dalykai paaiškėtų, net jei šiandien saulėtekių nuo obuolių nebeatskiriam – o gal būtent dėl to, kažkokioj ketvirtoj dimensijoj, kur girdėti vienu balsu daugiau.

Įkvepiam-1-2-3-4-5-6-7-iškvepiam-1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11.

- – -
Priverstinis poilsis reiškia pora-savaičių-be-virtuvės, be kompo taip pat — žiū, ir Kepėjų dead line‘as praėjo!.

Man patiko, ypač tešla, – NUOSTABI, elastinga, tempiasi kiek-tik-tu-nori. Naudojau kreminę varškę, kurią palikau keletą valandų nusivarvėti. Tačiau man įdaras pasirodė per skystas – sukrautas ant tešlos, jis kėsinosi greit greit greit nuo jos pabėgti, todėl vyniodama skubėjau, giliai ir lėtai kvėpavau ir naudojau kitokias streso valdymo technikas; ir antra pora rankų būtų buvusi tikrai ne pro šalį! Kad ir kaip būtų, vyniotinis man pasirodė gausiai skanus (nors dėl skystoko įdaro ir plokštokas) – kaip ir dauguma kitų gaminusių, mielai išmėginčiau ir obuolinį, jei tik must bake sąrašas nebūtų toks… Neišbraukytas :) (o kur dar tie atspausdinti receptai ant palangės ar segtuvuose, ir nesibaigiantys e-lobynai). Bet tešla… Dievulėliau, fantastiška!!

Varškės štrudelis
1 kg kreminės varškės
100 g razinų
5-6 v.š. romo
50 g + 2 v.š. + 125 g sviesto
250 g + truputis miltų
žiupsnis druskos
1 v.š. aliejaus
vanilės ankštis
150 g cukraus
3 kiaušiniai
4-5 v.š. maltų džiūvėsių
cukraus pudros vyniotiniui apibarstyti

Į kiaurasamtį įdėti merlinį audinį, į jį sudėti varškę ir palikti nuvarvėti per naktį.
Razinas nuplauti ir pamerkti valandai į romą.
Išlydyti 50g sviesto. Pridėti miltus, 1/8 litro (1/2 st.) drungno vandens, žiupsnį druskos ir išminkyti viską, kol tešla bus elastinga. Tešlą rankom minkyti ir vis daužyti į stalą (5-10 min), kol ji pasidarys minkšta. Suformuoti rutulį, aptepti aliejumi. Tešlos rutulį įdėti į dubenį, nuplautą karštu vandeniu, uždengti ir palikti ilsėtis valandą.
Nuvarvinti razinas.
Išlydyti du šaukštus sviesto. Prapjauti vanilės ankštį ir nugramdyti viduj esančias vanilės sėklas. Nuvarvintą varškę sumaišyti su sviestu, vanile, cukrumi, kiaušiniais ir razinomis.
Stalą padengti švariu rankšluosčiu, jį apibarstyti miltais. Ant jo kiek įmanoma ploniau iškočioti tešlą. Stengtis iškočioti stačiakampę formą (30×40 cm). Iškočiojus tešlą, pakišti delnus po ja (delnai žiūri apačion) ir atsargiai tampyti tešlą išorine delnų dalimi.
Ištirpinti 125 g sviesto. Tešlą aptepti šiuo sviestu ir apibarstyti maltais džiūvėsėliais.
Varškės masę užtepti ant trumposios tešlos pusės paliekant 2 cm nuo krašto (nuotraukos). Tešlos kraštus užlenkti, kad jie uždengtų varškę ir aptepti sviestu. Tešlą suvynioti į štrudelį.
Įkaitinti orkaitę iki 200 oC (su ventiliatoriumi iki 175 oC). Į skardą įkloti kepimo popieriaus.
Štrudelį patiesti ant kepimo popieriaus, viršutinę jo pusę 5-6 kartus skersai įpjauti (tik tešlos sluoksnį). Aptepti išlydytu sviestu.
Štrudelį kepti 45-50 min.
Kepant retsykiais aptepti išlydytu sviestu.
Prieš patiekiant apibarstyti cukraus pudra. Valgyti dar šiltą.
Prie štrudelio labai tinka ledai arba plakta grietinėlė.

Receptas – kepėjų be stabdžių liepos mėnesio iššūkis.