the night’s not over we’re not getting older

August 22nd, 2012 Posted in desertai, tortai | 8 Comments »

Kartais, kai rašau oC, nuplaukiu per asmeniškai, tada tiesiog perkeliu penkton kepyklon, ir traukinys toliau važiuoja.

– – –

Sykiais gyvenimas iš tiesų labai nusibosta. Ypač rudenį – kai palapinės jau sudėtos, o grojaraščiai papildyti naujais atradimais, tik ir primenančiais nemiegotas naktis; kai uogienės tvarkingai surikiuotos sandėliukuose; kai priešaky – dar vieneri metai, dar vienas šildymo sezonas ir lapkričio klampynė. Smegenų vingiuose kyla voverių metaliniuose rateliuose vaizdiniai ir regisi, jog niekas nebedžiugina. NIE-KAS.
Vieną praėjusios vasaros naktį pasižadėjau, kad šįsyk bus kitaip – kad užpuolusio liūdesio ar nepaaiškinamo ilgesio nemaitinsiu skausmingais eilėraščiais ir graudžiomis melodijomis. Dekupažuotoj medinėj dėžutėj po trupinį kaupiu drąsą keisti, šokti aukščiau bambos ar net Mėnulio, įsispyrus į naujus batelius lėkti tiek, kad iš galvos spalvotais pliūpsniais lietųs skraidantys minčių kilimai. Ir vis primenu sau (tikras asmenybės susidvejinimas!) tokį vaikystės žaidimą. “Mama mama, kiek man metų,” – klausdavom. “Penki drambliai,” – atsakydavo. Arba – “Trylika blusų.” Mažesnio progreso matavimo vieneto, matyt, nebesugalvodavome.
Kai tariu, “viskas-arba-nieko”, šitas žaidimas atrodo klaikiai nesąžiningas.
Ir vis tiek – pirma po blusą, paskiau po pelę, galiausiai ir po dramblį. Dideli pokyčiai prasidės nuo mažojo pirštelio kyštelėjimo iš už komforto zonos, pažadu.

– – –

Būva daug, būva visko, šviesų ir stroboskopų, morkų ir sliurbentų, všį olimpinė komanda lietuvos atletės ir kitokių juokų, ir grįžti namon pakvėpavęs ir
su pilnu krepšiu
Džiaugsmo.

Didelis didelis kibiras džiaugsmo pavirto penkiais uogienių stiklainiais ir tortu.

Tortą dedekuoju I. mamai už viską viską. Ir dar dėkavojimai Agnieškai, kuri man receptą išvertė milijonąsyk geriau nei gūgl transleit.

Red currant cheesecake

Varškės ir raudonųjų serbentų tortas I. mamai – bent jau virtualiai
18 cm formai
Pagrindui
135 g arbatinių sausainių
60 g sviesto

Varškės masėms
335 g pertrintos varškės
300 g natūralaus jogurto
100 g balto šokolado
70 g cukraus pudros
270 g raudonųjų serbentų (be šakelių/lapelių)
2 1/2 v.š. želatinos

Viršutiniam sluoksniui
1 pakelis raudonos želė miltelių
135 g raudonųjų serbentų

Pagrindui kombainėlyje susmulkiname sausainius iki trupinių. Supilame tirpintą sviestą ir labai gerai išmaišome. Suberiame trupinius į kepimo popieriumi išklotą tortinę ir gerai suspaudžiame. Dedame į šaldiklį, kol paruošime įdarą.

Varškė masei sumaišome varškę su jogurtu. Atidedame 1/3 masės. Užmerkiame 1 v.š. želatinos poroje valgomųjų šaukštų vandens. Garų vonelėje ištirpiname baltąjį šokoladą (atsargiai, jis itin lengvai užsitraukia). Į tirpintą šokoladą po keletą šaukštų įmaišome varškės masę. Želatiną išleidžiame vandens vonelėje ar mikrobangėje. Po keletą šaukštų į ją įmaišome varškės-jogurto-šokolado masę. Gerai išmaišome ir supilame ant paruošto pado. Paadedame į šaldiklį pusvalandžiui.

Į atidėtą trečdalį tešlos įmaišome cukraus pudrą. Išbrinkiname 1 1/2 v.š. želatinos poroje šaukštų vandens. Perrinktus raudonuosius serbentus pertriname trintuvu (blenderiu), jei norisi – nukošiame sėklytes ir skūreles. Įmaišome į varškės masę. Želatiną ir varškės-serbentų masę sujungiame taip kaip ir balto šokolado masės atveju. Supilame paruoštą kremą ant pirmojo sluoksnio. Pašauname šaldiklin pusvalandžiui.

Viršutiniam sluoksniui paruošiame želė pagal gamintojo instrukciją, tik naudojame perpus mažiau vandens. Likusius serbentus sublenderiuojam ir įmaišome į išmaišytą želė masę. Paliekame atvėsti. Kai želė ima tirštėti, supilame ant torto. Paliekame tortą šaldytuve pernakt.

Puošiam kaip norisi – aš iš šaldytuvo traukiau plaktą grietinėlę ir paskutines I. sodo avietes.

Recepto idėja – čia.