Kepykla nr. 5

Kartais pamirštu, kokia savaitės diena,
koks mėnuo,
koks
metų
laikas,

dar dažniau pamirštu, kiek man metų. Tada paklausiu A., kiek jai.
Man tiek pat, bent jau iki liepos,

ir tik žinau, kad mieste su liūtais be liežuvių jau plius dvamaštuoni, pas mus irgi panašiai žada.
Ak ak.

Nes maždaug taip:
Student A:
nerandu
Student B:
ko nerandi
?
ai
smegenų?
ar batų?

- – -
Žiupsnis Graikijos. Graikija.
1/12
Man per saldu, per mažai susistovėjimo, vientisumo tokio ir tokio, nu ir ką aš jum. Daugiausia džiaugsmo, aišku, suteikė tas pirmasis išbraukimas. Ir viršutiniai filo lapai, traaaaškūs, plonuuuučiai. Žiauriai gardūs. Ta’sme…
Filo filo filo. Filo yra vau, man patinka, plius vienas, RT, etc etc etc.

Iš likučių gaminome filo sraigę su marcipaniniu įdaru ir filo traškučius (du lapai – sviestas – cukrus cinamonas – sulankstom į tris dalis nelyg laišką – kepam). Ak filo filo, jei nebūtum tokia nesvietiškai brangi, nebebūtų pasauly nieko nedoro, esu tuo mažne tikra.

Baklava
Sirupui
1 st. medaus (naudojau dirbtinį plius truputį tikro)
1 st. vandens
1 st. cukraus
cinamono lazdelė
viena juostukė citrinos žievelės

Įdarui ir pyragui
2 a.š. malto cinamono
1/4 a.š. maltų kvapiųjų pipirų
3/4 st. kepintų migdolų
3/4 st. kepintų graikinių riešutų
3/4 st. nesūdųtų kepintų pistacijų*
1/3 st. cukraus
apie pusę pakelio atšildytos filo tešlos
150 g tirpinto sviesto

Sirupui viską sumaišome ir kaitiname ant lėtos ugiens, kol ištirpsta cukrus. Paverdame dar 10 minučių, sykiais pamaišydami. Išimame cinamono lazdelę ir paliekame sirupą atvėsti.
Įkaitiname orkaitę iki 180oC.
Įdarui kombainėlyje pamalame riešutus su cukrumi ir prieskoniais, kol smulkiai susikapojasi. Tešlą apipjaustome, kad būtų skardelės dydžio (manoji buvo 20×20 cm). Skardos dugną patepame tirpintu sviestu. Dedame du lakštus filo tešlos, patepame sviestu, dedame dar du sluoksnius tešlos, patepame sviestu, dar du sluoksnius tešlos, vėl patepame. Ant viršaus užberiame apie 1/3 riešutų masės.
Du lakštai – sviestas – du lakštai – sviestas – 1/3 riešutų – du lakštai – sviestas – du lakštai – sviestas – likę riešutai – du lakštai – sviestas – du lakštai – sviestas – du lakštai – sviestassssssssssssssss. Viršutinį sluoksnį gražiai apkamšome. Papjaustome įstrižai (deimantėliais).
(Žo, esmė tokia:
6 sluoksniai tešlos
1/3 riešutų
4 sluoksniai tešlos
1/3 riešutų
4 sluoksniai tešlos
1/3 riešutų
6 sluoksniai tešlos)
Šauname orkaitėn pusvalandžiui. Išimame, dar kartą įpjauname ten, kur jau pjovėm prieš tai (užtvirtinam, t’sakant). Kepame dar apie 30 minučių. Aš viršų uždengiau folija, kad pernelyg neskrustų.
Ištraukiame baklavą ir gausiai suliejame pravėsusiu sirupu. Leidžiame pastovėti pernakt.

* Kadangi tokio gėrio jau saują metų nerandu, perku sūdytas kepintas pistacijas, jas išraškau ir gerai nuplaunu.

Kadaise dainų lyricsus sugaudydavau tušinuku ir popieriaus lapu, ir begaliniais pause/play/pause/play – čia tais laikais, kai gaudomosios būdavo spice girls ir bsb (žmonės, beje, vis dar netiki, kai sakau, jog lankiausi jų koncerte. Kaip kad netiki ir tuo, kad eisiu į tetaneką super 3d).
Dabar gi viskas daug paprasčiau.
Dabar gi net iš savo fotelio kėdės galiu būti užatlantėj ir einamuoju laiku, jei pakankamai anksti atsikeliu (o tai savaitgaliais visiškai ne problema), klausyt m83 ar – ir tam net anksti kelt nereikėjo – radiohead’ų. Nes ir po tų dviejų gyvų-gyvų koncertų, kuriuose mindžiukavom paskutinėse eilėse prie sienos; arba kažkur prie pat tvoros tarp susimokėjusių daugiau ir biednų lietuvių studentų; net ir po tų dviejų gyvų-gyvų koncertų, net žiūrint gyvą-bet-tik-pusiau-nes-per-kompjūterį — šiurpai bėgioja.
Tai būdavo vasaros, kai trypčiodavom ne tik palei tūkstantįsyk apdainuotus RHCP, bet ir belenką kitą, kai vėlavom ir bėgom į The Fashion (dėl tos vienos dainos) ar MGMT (dėl saujos), ar Beastie Boys, ar belenkur, kur galima numest užpakalį ant suolo ir pailsėti nuo saulės-arba-lietaus (nelygu metai).

Apie ką aš čia?
Turbūt apie tai, kad vasara arti ir metas rinktis festivalius beigi šaudyti bilietus pas M ir D ir M ir R (MDMR, ne juokas), mažų mažiausiai.

Dar labai noriu nuvažiuot čia. Labai labai, ir tuo metu net rajn’ieras siūlo skrist pirmynatgal už pemketuris. Va.

Vėžliški kakaviniai sausainiai su karamele ir riešutėliais
Sausainiams
1 st. miltų
1/3 st. nesaldžios kakavos miltelių
žiupsnis druskos
125 g sviesto (kambario t.)
1/2 st. cukraus
1 kiaušinis
1 baltymas
2 v.š. pieno
1 a.š. vanilės
1 1/4 st. kapotų žemės riešutų

Įdarui
45 ml riebios grietinėlės
šiek tiek vanilės ekstrakto
žiupsnis druskos
50 g cukraus
15 g sviesto

Sumaišome miltus, kakavą ir druską. Kitame dubenyje plakame sviestą su cukrumi, kol taps purus. Supilame trynį, pieną ir vanilę ir maišome, kol masė taps vientisa. Lėtai maišydami, suberiame miltų mišinį ir palengva maišome, kol nebeliks sausų miltų.
Tešlą suberiame ant maistinės plėvelės, suformuojame blyną ir paliekame šaltai apie valandą.
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC ir dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Mažame dubenėlyje paplakame baltymus, kol vos vos suputos. Seklian dubenėlin suberiame kapotus riešutukus.
Imame po mažą gumulėlį tešlos ir iš jos formuojame maždaug graikinio riešuto dydžio kamuoliukus. Juos apvoliojame baltymuose, o paskiau,- riešutėliuose — iš visų pusių.
Sausainėlius sudėliojame ant kepimo skardos, palikdame tarpelius. Nedideliu šaukšteliu arba pirštu kiekviename įspaudžiame duobutę.
Kepame apie 12 minučių. Išėmę sausainius iš orkaitės, kol jie minkšti, dar sykį įspaudžiame duobutes – kadangi tešla šiek tiek pučiasi, mūsų padarytosios jau galėjo ir užaugti. Leidžiame sausainiams visiškai atvėsti.
Tuo metu pasiruošiame įdarą.
Cukrų nemaišydami kaitiname, kol jis pradės iš apačios lydytis ir ruduoti. Tada imame palnegva maišyti. Kai karamelė tiek užruduoja, kiek mums norisi – gali beveiki pradėt rūkt! – supilame grietinėlę (atsargiai!) ir greitai maišome. Jei susimetė į gumulėlius, ne bėda – pakaitiname, ir tai praeis – juk cukrus privalo ištirpt! Kaitiname, kol karamelė pasiekia maždaug 120 oC (į šaltą vandenį įmestas gabalėlis masės pavirsta į minkomą, bet formą jau išlaikantį gumulėlį). Nukeliame nuo ugnies, įmaišome vanilę ir sviestą ir paliekame pravėsti.
Į atvėsusius sausainius įpilame po truputėlį karamelės. Palaukiame, kol pravės/atvės/.., ir skanaujam.

Receptas gausokai adaptuotas iš America’s Test Kitchen. Karamelė, bien sur, adaptuota iš Deivio.

Gyvenu maždaug taip, tik vienatoniškiau. Ir fotkinti nemoku.

Su apatijoms gyvenu. Su tuštumom, kurių neužpildo žodžiai, ir mintys kurių neužpildo. Tik baimės — įlenda pro vieną ausį, kai miegu, o tada pučiasi-pučiasi-pučiasi, kramsnodamos belenką ką užmačiusios, kol galop galvon nebesutelpa, ir bėga lauk per akis ar pirštų galiukus (vat taip kaip dabar), arba traukias žemyn, link šonkaulių – tarp antro ir trečio, jei gerai pamenu.

Kartais geriau – kartais pasiimam už parankės Džastiną ir ko ar Britnę ir gąsdinam naujus kaimynus. Tada dalykai visai tvarkoj.

Kitais kartais pykstu už blogą orą (žinau, kad nebūna blogo oro, būna tik netinkama apranga, bet šlapdribalietis Velykų popietę tikrai <> džiaugsmas) ir už tai, kad reikia anksti keltis darbo dienomis ir neišeina keltis vėlai savaitgaliais. Pykstu už pamestus čekiukus ir iššvaistytas dienas. Pykstu už pervirtą custard ledams (šššššššš, paslaptis, bet jie tokio gudraus skonio. Bent jau aš taip manau.), už kauliukus šaldytose vyšniose ir aplinkui pribarstytus prieskonius, kai dalinu – tam davė, tam davė, o ant spintelės liko dar du maišeliai kmynų.

Kitąsyk užsisakyčiau vėjo plaukuose ir kabrioletą (nes dažniausiai nebepainioju pikapų ir kabrioletų, kaip kad dažniausiai nebepainioju kairės ir dešinės. Tiesa, tik tada, kai pagalvoju, kuria ranka rašau.), ir roudtripinčiau į Edimbrę per Roterdamą. Nes kai kaimynai klauso Lietuvos Balso finalo, aš manausi irgi turinti teisę apsibliaut. Bet klipas iš dvidešimties metų perspektyvos labai juokingas (kaip kad ir mokyklos nuotraukos iš penkiolikos metų perspektyvos), o Frusciante labai gražus, todėl bliaut nebūtina.

Grikių lietiniai iš Bretanės – galettes
1 kiaušinis
60 ml grikių miltų
90 ml kvietinių miltų
1 st. pieno
žiupsnis druskos
1 a.š. cukraus
15 g sviesto
vandens

Miltus sumaišome su druska ir cukrumi. Įkuliame kiaušinį ir šliūkštelime šiek tiek pieno. Išmaišome iki vientisos masės. Po truputį pilame pieną ir maišome, kad nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai įmaišome ištirpintą sviestą ir paliekame porai valandų pastovėti, kad miltai išbrinktų ir surištų blendinį.

Jei masė pernelyg sutirštėjo, įpilame šiek tiek vandens – blendinys turėtų būti tokio tirštumo kaip ir paprastiems lietiniams. Kepame įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių, jei valgysime su kokiom uogienėm ar bananais. Jei norime pusrytiško galette complete, apkepame lietinį iš vienos pusės, įmušame ant jo kiaušinį, pabarstome druska ir pipirais, užtarkuojame sūrio. Užlankstome lietinio kraštus, uždengiame keptuvę dangčiu ir kepame tol, kol trynys sutirštėja tiek, kiek patinka.

Valgome su žaliom salotom. O jei norisi saldžiai – su sūdyta karamele. Arba uogiene (vyyyyšniųųųųų) ir varške. Ar tradiciškai – su sviestu ir ruduoju cukrumi. Arba dar belenkokiu kitu variantu.

Šitą ruošėme su Viktorija pavasariniam oC numeriui. Nuotraukos irgi jos!

lėktuvai ir traukiniai ir metro ir s-bahnai, ir pavasariai, ir claire de lune naktim šmirinėjant, ir alias/šarados su Baisiais Žodžiais (palyginus su kuriais garnizono pradmuo placentoje atrodo visiškas juokutis),
bet labiausiai tai Schiele,
Schiele,
Schiele,
ir dar pavasariaus biškį, net tada, kai ant galvos dangus griūva ar lėktuvas nesvietiškai kratosi,
ir — 1/12.

— —

Kepėjai be stabdžių vėl gyvi!!!
Pirmajam iššūkiui pasirinkome saldų bulvių pyragą su riešutais ir šokoladu. Netikėta? Truputį.
Išėjo drėgnas, puikios tekstūros, bet.. Gal dėl to, kad žinojau, gal dar dėl ko – man jautėsi bulvės. Tikrai tikrai! O gal tai paranoja vadinasi?
Pyragą džiaugsmingai išbandžiau, bet.. Daugiau negaminčiau.
Beje, aš kepiau iš 3/5 produktų normos ir kepiau 18 cm formoje. Žemiau – originalus receptas.

Bulvių pyragas su riešutais ir šokoladu

Pyragui
100 g sviesto
100 g cukraus
žiupsnelis druskos
5 kiaušinių tryniai
200 g maltų riešutų (naudojau kepintus migdolus)
pusė tarkuotos citrinos žievelės
400 g virtų sumaltų ar bulvių trintuve (ne blenderiu!!) sutrintų bulvių
75 g manų kruopų
3 a.š. kepimo miltelių
sviesto skardai ištepti
3-4 v.š. džiūvėsių
5 kiaušinių baltymai

Pyragui aptepti
3 v.š. abrikosų džemo
3 v.š. vandens

Šokoladiniam glaistui
100 g puskarčio šokolado (naudojau “Pergalės” juodą – na, tą, kurį diiiiiidelėm plytom pardavinėja)
20 g sviesto
2 v.š. vandens

Biskvitui sviestą iki purumo triname su cukrumi ir druska, po vieną įplakame trynius, įmaišome maltus riešutus, citrinos žievelę, bulves, manų kruopas ir kepimo miltelius. Tešlą 15 minučių atidedame į šalį.
Tuo tarpu skardą ištepame sviestų ir pabarstome džiūvėsėliais.
Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų ir atsargiai įmaišome į bulvių masę.
Kepame apie 45 minutes 200 oC temperatūroje – į pyrago vidurį įkištas smeigtukas turėtų išlįsti švarus. Atvėsiname ant grotelių.
Abrikosų džemą sumaišome su vandeniu ir aptepti pyrago paviršių. Aš prieš tai pyragą subadžiau šakute, kad daugiau aptepo įsigertų.
Šokoladą su sviestu ir vandeniu ištirpiname karšto vandens vonelėje, gerai išmaišome ir apliejame pyragą.
Puošiame riešutėliais.

Šaltinis: Kepėjai be stabdžių – kovo mėnesio iššūkis.