Kepykla nr. 5

Naktimis užu lango pas mane labai gražu, prazvimbia vis pro šalį kokia mašinėlė, ir ne taip vieniša (forever alone level ultimate). Kalbant apie mašinėles, šią savaitę darbe išmokau žodį chuligankė, ir plojau katučių. Man patinka tokie randominiai žodžiai – Asta gali paliudyti, kaip šokinėjau aukštyn-žemyn-kairėn-dešinėn-pirmyn-atgal, kai kažkur Belmonto kalvose mane išmokino žodžio Slabotkė.

Naktimis užu lango pas mane labai gražu ir po biškį lyja. Ir negaliu apsispręsti, lent et triste ar lente et grave skamba mieliau-skaudžiau-.. (prisiminininkiškiau tai, aišku, rimtas). Tereikia nutaikyti tą momentą, kai vienas albumas peršoka į kitą, nes kitas albumas iš eilės – Igno dubstep’as, o dubstep’as nėra visai ta muzika, kurios verta klausytis be ausinių, kai šeimyna miega.

Mažiausiu laiko vienetu patapo savaitgalis, nes visa, kas įvyksta tarp jų, yra labai greitai. I. sakė, kad principe nė savaitgalis neišsiskiria. Bet aš labai šypsojau, kai penktadienį pakavausi daiktus grįžti namo, nes paneriai jau beveik žaliuoja, o šlapdriba nebekrinta, ir toks tyrut tyrutėlis džiaugsmas smaugt mėgino. Tai ir nesipriešinau.

—

Kartais, kai gaminu ką tais su grietinėle ir jos kiek lieka, ir nenoriu, kad pataptų grietine — tais kartais iš akies imu ir sumaklinu irisų. Labai greitai įgundama, žinokitės, ir išeina pas’daryti viską – ir kis kis, ir tuos tikrus geltonus su dobilėliais (tik nesusicukruoja ir birūs nepatampa; bet anie, kol geri, irgi tokie nebūna!).

Manau, kad reikėtų kooperuotis su bičiuliais odontologais, kad jie išeinantiems klientams tokių siūlytų.

Čia — toks truputį įdomesnis irisų variantas. Su visokiom apelsinų sultim ir kitokiais džiaugsmais.

Taigi.

Apelsininės karamelės su migdolais

3 st. šviežiai išspaustų apelsinų sulčių
1 st. cukraus
1/2 st. rudojo cukraus
115 g sviesto, susmulkinto, kambario temperatūros
1/3 st. riebios grietinėlės
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 a.š. jūros druskos (naudojau fleur de sel
1 st. kepintų, šiek tiek pakapotų migdolų

Kvadratinį indą (maždaug 20 cm X 20 cm) išklojame kepimo popieriumi – geru, prie kurio nelimpa niekas (aš išklojau silikonke. Ant popieriaus paskirstome migdolus.

Apelsinų sultis supilame į didoką puodą ir viriname ant vidutinės ugnies, kol lieka maždaug 1/3 stiklinės skysčio. Susidariusias putas nugraibome.

Puodą nukeliame nuo ugnies. Įmaišome cukrų, rudajį cukrų, sviestą ir grietinėlę. Mišinį viriname ant vidutinės ugnies nuolat maišydami, kol masė pasieks maždaug 120oC temperatūrą – po keleto kartų suprasite, kokie irisai patinka ir iki kiek juos virti :). Galima patikrinti ir be termometro – pusę šaukštelio karštos masės įleidus į dubenėlį su lediniu vandeniu, ji sušoka į standų, bet minkomą kamuoliuką.

Nukeliame nuo ugnies. Įmaišome vanilės ekstraktą. Karštą karamelės masę piltame į paruoštą indą ant skrudintų migdolų. Paliekame maždaug 2 valandas kambario temperatūroje, kad sustingtų. Sukietėjusią karamelę išimame iš indo. Nulupame sviestinį popierių. Viršų pabarstome jūros druska. Supjaustome į nedidukus gabalėlius; juos suvyniojame į sviestinį popierių.

Receptą radau pas Aušrą, tik, paskaičiusi Matt komentarus, perpus sumažinau rudojo cukraus kiekį.