Kai būna ne kažką, lieka du dalykai, palaikantys galvą vos sveikesnę – paišyti A. lolkatinus ir kitokius paint’o mianus (sako, kompjuteryje joms turi atskirą katalogą. Aš irgi. Ant darbastalio.); ir galvoti, kad visi tuneliai turi pabaigas, kurių gale – atostogos ir saulė ir jūūūūra. Arba kitokio pobūdžio šviesos, mirgalkės visokios.
Na ir, aišku, psicho tortų terapija. Šią savaitę atradom puikuolišką, kaip tiramisu, tik kad tortą, ir kepiau jį dusyk trissyk, dusyk trissyk per savaitę, dusyk per dieną, tuose namuose, kur rankraščiai nedega receptai nekartojami.
K’mon, juk net per langą matosi, kad viskas tvarkoj, viskas laiku ir vietoj, kaip pagal laikroduką Triušio liemenėj (o liemenėje – kišenė); nors HR (ne human resources, jei ką, o didis lietuviškas kengūra kadetas bebras estetas) ir sakė, kad kosmosas eina šaltyn, dievas žus nuo šalčio, norisi tikėti, jog klydo.
…
Lyrinio subjekto galvoje netvarka; tai parodoma įterpiniais bei įterptiniais sakiniais, braukymais bei citatomis.
…
O čia prie tortų terapijos. Ne maniškas, nes man patinka truputį kitokie, su biskvitais ir pertepimais ir t.t. ir pan. . Bet šeimyna liko gausiai patenkinta.
Jogurtinis tortas su persikais
18 cm
Biskvitui:
1 kiaušinis (mažesnis)
šiek tiek vanilės ekstrakto
40 g cukraus
1 v.š. aliejaus
40 g miltų (bent jau aukščiausios rūšies, dar geriau – “Ekstra”)
1/2 a.š. kepimo miltelių
1 1/2 v.š. kokoso drožlių
poros v.š. marmelado ar rūgštesnės tirštos uogienės biskvitui pertepti
Kremui:
10 g želatinos
50 ml vandens
100 ml 35% riebumo grietinėlės
25 g cukraus (arba pagal skonį)
500g naminio jogurto*
1/2 nedidelės citrinos sulčių
skardinė konservuotų persikų (± 450g)
Biskvitui įkaitiname orkaitę iki 180 oC.
Kiaušinį plakame su cukrumi ir vanilės ekstraktu, kol masė pabąla ir padvigubėja. Plona srovele supilame aliejų ir vėl gerai išplakame. Suberiame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir išmaišome. Galiausiai įmaišome kokoso drožles. Tešlą pilame į kepimo popieriumi išklotą 18 cm kepimo skardą ir kepame apie 10 minučių, kol gražiai paruduoja, lengvai spustelėjus, atšokoa ir, galiausiai, įsmeigus pagaliuką, jis išlenda sausas. Iškepusį biskvitą 5 minutes atvėsiname skardoje, o vėliau perkeliame vėsti ant grotelių.
Kremui pirmiausia pasiruošiame jogurtą. * – supilame jogurtą į marle išklotą sietelį ir paliekame nusivarvėti, kol jo sumažės maždaug perpus – turėt būti toks tarpinis tirštumas tarp jogurto ir pertrintos varškės, veikiau į varškės pusę.
Želatiną užpilame vandeniu ir išbrinkiname. Persikus nukošiame ir susmulkiname. Dalį pasiliekame tortui papuošti.
Dalį sirupo, kuriame maudėsi persikai, pilame į jogurtą – ragaujame, ar jau pakanka persikinio skonio. Jei norisi saldžiau, supilame cukrų, bet gali būti, kad pakaks vien tik sirupo.
Grietinėlę išplakame iki standžių putų. Supilame supersikintą jogurtą ir atsargiai išmaišome. Supilame citrinos sultis ir vėl išmaišome. Išbrinkintą želatiną ištirpiname virš garų arba mikrobangėje. Leidžiame šiek tiek atvėsti ir įmaišome į želatiną kelis šaukštus jogurto-grietinėlės masės. Po kelis šaukštus įmaišome dar jogurto masės – taip darant, želatina nesušoks į gumulėlius. Galiausiai sudedame susmulkintus persikus ir viską gerai išmaišome.
Ataušusį biskvitą dedame atgal į formą atsegamais kraštais.
Kadangi man biskvitas pasirodė storokas, perpjoviau jį pusiau ir pertepiau su šiek tiek vandens sumaišytu marmeladu. Prekybcentryje radau man labai gardaus, lenkiško, iš daug daug vaisių! Tė’ sakė, kad tarybinius vyniotinius nemaloniai primena, o man OMGZ.
Taigi.
Supilamee jogurto masę. Papuošiame likusiomis persikų skiltelėmis ir padedame šaltai, kad sustingtų, bent 3 valandoms.
Receptas Indrės, na, tik perskaičiuotas ir perrašytas natūrjogurtui.
