Kepykla nr. 5

Atsitinka visokkių keistų dienų ir dalykų. Neįtikėtinų netgi.
Truputis mažiau smagių,
ir truputis labiau smagių.

Smagūs dalykai, pvz., gali būti
* [vis dar] Kalėdos;
* taisytis dantukus pas geriausiu pasaulio odontologu išrinktą K. (true story), net tada, kai iš tavęs (ne)švelniai pasijuokia, kad you talk funny – niekad nemaniau, kad žodžiai odontologas ir smagūs dalykai bus NEIRONIŠKAI panaudoti viename sakinyje;
* triufelių palikinėjimas viešose vietose nuotaikoms pagerinti;
* papildoma diena vasaryje;
* viso gero, kas tik gali nutikti iš kiekvienos abėcėlės raidės, galvojimas;
* matematiniai patikėtiniai.

Mažiau smagūs dalykai, pvz., gali būti
* kiaurai šlapios kojos (–> vasario mėnuo – ne metas basketėms be padų);
* kai nelieka spurgų su plikyto kremo įdaru akruopuolyje;
* ekspres mikrūškė namo, važiuojanti dvi valandas;
* du sykiu slysti dviračio užpakalinračiu metrioką šonan. Su kompjūteriu ant vieno peties ir pirkiniais ant kito!;
* matematiniai patikėtiniai.

Ir t.t., ir pan.

Žo, kadangi dar tik vasaris|kovas, aš gyvenu ant šokolado ir kavos, todėl, sakau, pagaminsiu ir tokių sausainių.
Labai suaugėliški. O jei nesigėdijate pripažinti, kad kartais krimstelite žalios sausainių tešlos – kepkite trumpiau. Om nom nom.

Mokos sausainiai
113 g kambario temperatūros sviesto
1/2 st. tamsiai rudo cukraus
1 trynys
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 v.š. tirpios kavos, ištirpintos šaukšte vandens
žiupsnis druskos
1 st. miltų
120 g šokolado (naudojau 40 g pieniško + 80 g tamsiai tamsaus)
1/2 st. kepintų sūdytų anakardžių

Sviestą plakame su ruduoju cukrumi, kol masė pašviesės ir taps puri. Kadangi rudasis cukrus linkęs susimesti akmenėliais gumulėliais, piktybiškai nenorinčiais išsiplakti, aš pirma jį pasmulkinu maisto kombainėliu. Nuolat maišydami, įplakame trynį, vanilę ir kavos mišinį; maišome, kol masė tampa vientisa. Suberiame druską ir miltus ir išmaišome iki vientisos masės.
Tešlą tolygiai paskirstome kepimo formoje (aš naudojau 20×20 cm), išklotoje kepimo popieriumi, ir kepame 180oC 15-20 minučių (žr. taip pat komentarą prieš receptą), kol masė truputį atšoks nuo kraštų.
Išimame sausainius iš orkaitės ir apibarstome smulkiai kapotu šokoladu. Kai šis nuo karščio pasilyyyyydo, mentele paskleidžiame lygiu sluoksniu. Apibarstome kapotais riešutais.
Šioje vietoje aš sausainius pjausčiau ir leidau jiems atvėsti. Alternatyviai juos galima pjaustyti ir visiškai atvėsusius – tik bijojau, kad ims ir lūžinės nelyg kokie granolos batonėliai. Jei pjaustysite atšalusius, patarčiau pirma pašildyti peilį (pvz., karštame vandenyje – tik tada reikėtų dar ir nusausinti), kad šokoladas pjautųsi gražiai!

Adaptuota iš The Gourmet Cookie Book.

Jei būčiau knygos herojus, tai — daktaras Džekilas ir misteris Haidas; gal dar truputį Dorianas Grėjus, bet čia jau kita istorija – ne eteriui.
Dienomis klebenčiau klaviatūromis, trankyčiau galvą sienon ir žiūrėčiau į skaičiukus, o naktimis kepčiau tortus. Fo sho.

Neatsimenu, kaip ta istorija baigėsi, bet tikiuosi, kad gerai. Juk blogiausia, kas gali nutikti – patupdys Ant Kalniuko, ir žiūrėsiu pro langus į Vilniaus miškus.

Tai apie tuos tortus, va. Viena ketvirtadienio naktį prieš keletą savaičių tarp visokių ten skaičiavimų ir visokių kitokių ten ataskaitų bendradarbei I. iškepiau Tortą. Sakė – noriu sunkauuuus ir šokolaaaadinio. Dar I. labai mėgsta karamelę ir griliažą. “Kažkur tai mačiau,” – švystelėjo.
Taigi.

Nuotraukavo irgi gerbiamoji I., sėdinti priešais-mane-tik-dešinėj, ir sunkumo akimirkomis maitinanti mane ratais (vitamino C žirniukais, žinoma). Melejonas ačiū.

Tortas “Juodasis princas”
Tešlai
2 kiaušiniai
2/3 st. cukraus
1 st. miltų
3 v.š. kakavos
1 a.š. sodos (nugesintos grietine)
150 g grietinės
50 g natūralaus jogurto
40 g kepintų žemės riešutų, smulkintų

Kremui
150 g sviesto, kambario temperatūros
300 g virto kondensuoto pieno (“Rududu”), kambario temperatūros

Biskvitams sulaistyti
1 st. stiprios kavos
1 v.š. cukraus

Tortui papuošti
150 g kepintų žemės riešutų

Karamelei
1 st. cukraus
1/3 st. grietinės
1 v.š. sviesto
žiupsnio druskos

Biskvitams kiaušinius gerai išplakame su cukrumi, kol cukrus ištirpsta, o kiaušinių masė padvigubėja-patrigubėja. Atskirame inde sumaišome grietinę, jogurtą ir kakavą.
Grietinės masę supilame į išplaktus kiaušinius, suberiame miltus, supilame nugesintą sodą ir smulkintus riešutus.
Tešlą padaliname į dvi lygias dalis ir kepame dviejose 18 cm skersmens formose, ištiestose kepimo popieriumi, 180 oC temperatūroje apie 10 min – lengvai spustelėtas biskvitas turėtų “atšokti”, o į vidų įkištas medinis pagaliukas – išlįsti švarus.
Iškeptus ir atvėsusius biskvitus perpjauname į 2 dalis, kad turėtume 4 biskvito lakštus. Taip pat nulyginame ir viršų, o nuopjovas padžioviname orkaitėje – bus trupinukų šonams puošti.
Kremui išplakame kampario temperatūros sviestą su tokios pačios temperatūros “Rududu”.
Klijuojam. Į kepimo formą dedame biskvito lakštą, jį suliejame saldinta kava. Aptepame 1/5 kremo. Dar biskvitas, 1/5 kremo, dar biskvitas, dar 1/5 kremo, dar biskvitas. Gausiai suliejame kava ir paliekame pastovėti šaldytuve balkone, kol darsyk sutikrinsim ataskaitas, biški paskaičiuosim ir pasigirsim FB, kad karamelinis kremas pats skaniausias antrą nakties.
Trečią nakties nuimame formos kraštus, šonus ir viršų aptepame likusiu kremu. Ant viršaus pribarstome riešutų, o šonus aplipdome trupiniais. Ar belenkaip kitaip puošiam.
Išsiverdame karamelę – sausame nesvylančiame puode maišydami kaitiname cukrų, kol gerokai paruduos ir bus berūkstąs. Supilame grietinę, atsargiai maišome (nes garuoja). Įmaišom sviestą ir druską. Šilta karamele apšlakstome riešutus.
Ketvirtą einam miegot, ryte pristatome tortą I.

Receptą radau pas Astą, tortų karalienę mano akimis :).

Kai bičiulis vv paskelbė, jog Kalvarkėse jau čiulba paukščiai, pagalvojau – na nieko sau, persidirba gi kai kurie..
O šiandieną tarp-paupio-ir-VPU LEU irgi čiulbėjo. Ir dar taip, kad net Jaar’as ausyse ir ausinėse jų neperstelbė.
Mistika! Juk dar nė Užgavėnių nebuvo. To antradienio, kada susikibę rankutėm su bendradarbiais degintume morę ir rėktume ‘žiema, žiema, bėk iš kiemo’, tada pilnais žandais šlamštume blynus ir šiaip, būtų ore.
Nors kolegė R. šitai mano minčiai nepritarė. Tiesa, tada nebuvau išsitraukusi pagrindinio kozirio – blynų.
Mat dabar savaitgaliais kepu visokius labai skanius.
R. rekomenduotų Beatos savaitgalio blynų, kaip kad knygoj (t.y., sans bananes), tik supaprastintų (Didysis Tinginys neatskiria trynių nuo baltymų), atsivalgėme — nors jie yra visiškai komforto zona – kaip kad R. Amerikėje, taip ir aš tarp žydrųjų spintelių juos mintinai išmokau ir vidunakty pabudinta atpyškinčiau.
Dabar? Dabar: gulbės – kelią, gervės – kelią:
* kepu Ingos superinius blynus – tik be šokolado beigi bananų; ir kaip kad stebėjau vieną sykį – dedu kepinių margarino, ne sviesto, ir jie su niekuo nepalyginamai tirpsta burnoj;
* dar močiutės pūkučius;
* ir iš supermamų nusižiūrėtus mielinius (čia užtat kad A. mama kepa žiauriai skanius);
* dar kartais lietinius.

Žo, jei turėčiau savo garstakį, tai štai šitą.

Bet šiandien blynų receptais nes’dalinsiu.

Šiandienai bus labai labai teisingas kakavinis varškės pyragas. Istorija su juo tokia – sykelį (labai seną sykelį – dar net dvylikos klasių baigusi nebuvau) nus’pirkau maksėje kakavinio varškės pyrago, karališkas vadinosi.
Ir viskas – maždaug kaip Gustavas nusiverčiau nuo kėdės ir t.t. Vadinasi – reikia išmokti!
Po kokio pusmečio iš nežinomų debesų nukrito šitas receptas, ir nuo to laiko kito neieškojau. Ydinga, sutinku, bet taip patogu!
Ar toks kaip iš parduotuvės? Nebeatsimenu. Bet geras šiaip ar taip.

Karališkas varškės pyragas
Tešlai
100 g sviesto
1-2 v.š. kakavos
1-2 v.š. cukraus
200 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. grietinės
Įdarui
300 g pertrintos varškės
2 kiaušiniai
1/2 st. cukraus
vanilės ekstrakto

Tešlai prasijojame kakavą ir miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Įmaišome cukrų ir gabalėliais supjaustytą sviestą. Triname tarp pirštų, kol masė tampa biri ir panaši į drėgną smėlį. Įpilame grietinės (jei trupiniai labai sausi – gali prireikti ir daugiau!), greitai suminkome tešlą. Ją padaliname į du rutulius ir pašaldome kokį pusvalandį.

Įdarui varškę ištriname su tryniais ir cukrumi, šliūkštelime vanilės ekstrakto. Baltymus išplakame iki standžių putų ir įmaišome į varškės masę.

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Kepimo skardą (kokių 18-20 cm) išklojame kepimo popieriumi. Sutarkuojame vieną tešlos rutulį, ant viršaus supilame įdarą ir užtarkuojame antrąją tešlos dalį. Šauname orkaitėn ir kepame kokių 40 min – vidurys dar gali šiek tiek judėti. Viskas tvarkoj – čia varškė.

Valgome gerai ataušusį.

Beje – tešla pati iš savęs visai nesaldi, tad saldžiamėgiams reikėtų įberti dar bent porą šaukštų cukraus.

Kai Rimi pamačiau marcipano pieniškame šokolade (akcija, akcija!), pagalvojau apie Moniką, kurios ne žmoniškai pasillgau – ne žmoniškai, o katiniškai.

Svarbu mokėti žodžių rašybą kartu ir skyrium. Mat kitaip nekurių (netaisyklingas žodis, bet teisingas) renginių reklamose autobusuose taip ir išeina – nevisos šventės baigės. Ne kažką, ką aš galiu pasakyt — agree, bet regisi, kad čia reklamos gamintojų sabotažas prieš rengėjus.

Ir viskas labai tvarkoj. Stadiją savaitgalį-tvarkausi-darbo-dienom-šnerkščiu pakeitė savaitgalį-tvarkausi-dvi-savaites-šnerkščiu: tvarką kambary išmainiau į cheesecake brownies ir tvarką galvoj, juoką, istorijas ir ėjimą iš proto. Man regisi, kad visai apsimoka.

Mielai kolegei I. pažadėjau, kad tinklaraštin patalpinsiu penktadienio pietus.

Tartas su špinatais

Tešlai:
90 g sviesto
1 v.š. aliejaus
3 v.š. vandens
1/2 a.š. druskos
150 g miltų

Įdarui:
75 g tepamo varškės sūrelio su žalumynais
1/4 st. grietinėlės
2 kiaušiniai
200 g šaldytų špinatų (juos atšildyti)
1/2 st. tarkuoto mėgstamo sūrio
žiupsnis druskos
žiupsnis pipirų

Pagrindui orkaitę įkaitiname iki 200 oC. Į karščiui atsparų indą (geriausiai stiklinį) dedame sviestą, druską, vandenį ir aliejų. Indą pašauname į karštą orkaitę maždaug 15 minučių, kol sviestas pradeda burbuliuoti. Jei pakraščiai šiek tiek paruduos – dar geriau, turėsime rudojo sviesto/karamelės prieskonį :) Alternatyviai sviestą tirpinti galime ir mikrobangėje – daug greičiau!
Išimame indą iš orkaitės, supilame visus miltus ir greitai šmaišome šaukštu, kol tešla susiformuoja į vieną gniutulą ir atšoka nuo indo kraštų – panašiai kaip kepant plikytus sausainius. Kai tešla vos vos pravėsta – tiek, kad rankų nebedegintų – ją gerai išminkome.
Tešlą suvrčiame į kepimo formą ir ją lygiu sluoksniu paskirstome po visą dugną, apklijuojame ir pakraščiukus.
Dugną subadome šakute, įklojame į formą skardos ir pripilame pupelių. Pašauname į 180oC orkaitę ir kepame 10 minučių. Išimame svarelius ir dar pakepame kkias penkias minutes – kadangi įdaras drėgnokas, reikia padą apkepti, kad neliktų drėgnas irgi neiškepęs (kaip lemoną kartų buvo per The Great British Bake-Off.

Kol pagrindas kepa, pasiruošiame įdarą. Sumaišome tepamą varškės sūrelį su grietinėle ir kiaušiniais. Įmaišome likusius ingriedientus ir gerai išmaišome. Supilame į apkepusį pyrago pagrindą ir kepame, kol viršus vos paruduoja, o pats įdaras yra tvirtas – apie 20 minučių. Šiek tiek pravėsiname ir valgome! Mm!

Pagrindo receptas – Deivio, seniai seniai radau jį pas Aušrą, ir anas patapo bene mylimiausiu mano nesaldžių tartų pagrindo receptu; įdaras – adaptuotas iš Smitten Kitchen.