Can’t shake this feeling

Aš susigalvojau, kad esu žiauriai kieta, ir vieno iššūkio man negana. (Tiesa, kompjūteryje tupi dar ir trečias – filmai, kurių Niekaip Neprisiruošiu Pažiūrėti, bet jo čia ne… ne.)
Asta sumąstė tokį štai iššūkį, kirbėjusį ir mano galvoje — 12 desertų per 12 mėnesių. Aš kažin kaip įtariu, kad manieji bus labai netolygiai pasiskirstę per metus, šypt, o kai kurie būtinai atsiras vieną konkretų mėnesį, ir ne kitaip (nes apie Vasarinių Kūčiukų Prakeiksmą jau rašiau!). Bet štai – mano saldžiųjų receptų 12-12-12 – ne super duper originalūs ar kažką, bet žiauriai ilgai spaudžiantys pečius:

Skaitliukas: 2/12

1. Prancūziškoji Galette des roix, kuri vaidenosi man nuo to laiko, kai prieš kokius aštuonerius metus pamačiau per “Labą rytą”.
2. Grikinė boba.
3. Napoleonas, kurio šeima nemėgsta, ir aš, gėda pasakyti, turbūt gyvenime nesu jo ragavusi!
4. Šimtalapis, dėl kurio ant dugnelio susikaupusios karamelės atiduočiau ir ranką nukirsti. Na, ne visai, bet nedaug tetrūksta.
5. Katarzynkos, duokdie, bent trečdaliu tiek gražios kiek pas Gintę.
6. Churro.
7. Džiūvėseliai – ne biscotti, o tokie tikriniai.
8. After eight, ypač baltojo šokolado, kurių teragavau vieną vienintelį sykį, per Kalėdas prieš kokių… Ak, dešimtį metų :)
9. Croquembouche. I’m crazy like that.
10. Baklava, nuo kurios pirmiausia atbaidydavo filo tešlos stygius, vėliau finansiniai reikalavimai, dar paskiau – kiekis. Bet viskas, abejoti neb’valia!
11. Šokoladinis musas pagal Hervé This.
12. Kalėdinis džiovintų vaisių pyragas, kurį mėginu išsikepti jau gerą penkmetį.

Įkvėpiu, iškvėpiu, viskas bus gerai jau nuo sausio. Kol kas valgome kit[oki]us desertus, visokius imbierinius keksiukus, persimonų sausainius ir elementarius kremus.

Creme caramel

Crème caramel
Karamelei
1/3 st. cukraus
3 v.š. vandens
truputis citrinos sulčių

Kremui
1 1/2 st. riebios grietinėlės
1 1/4 st. pieno
3 dideli kiaušiniai
2 dideli tryniai
1/2 st. cukraus
1 v.š. vanilės ekstrakto

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Užverdame virdulį vandens. Pasiruošiame didelę kepimo formą, kuri bus tarsi vandens vonelė (panašiai kaip gaminant sūrio pyragą ar crème brulèe).
Gaminti patį crème caramel galime arba 20 cm skersmens pyrago formoje (atsidaranti netinka, mat pernelyg nesandari!), arba 7 suflė indeliuose. Toliau recepte aiškumo dėlei instrukcijos esti didžiajai formai, o laužtiniuose skliaustuose – suflė indeliams.
Jei naudojame didžiąją formą, ją pašauname orkaitėn, kad įkaistų. [Mažųjų indelių įkaitinti nereikia.]

Karamelei sumaišome cukrų, vandenį ir citrinos sultis nedideliame prikaistuvyje. Kaitiname jį ant vidutinės ugnies, kol cukrus taps gintaro spalvos – kokias 5 minutes. Jei cukraus sirupas *netyčiaŪ pradėtų rūkti, kaipmat traukiam nuo ugnies :)

Atsargiai iš orkaitės išimame kepimo formą [arba pasiimame suflė indelius]. Supilame karamelę į kepimo indą [-us] ir greitai pasukiojame į visas puses, kad ji tolygiai pasiskirstytų po visą dugną.

Kremui užverdame grietinėlę ir pieną. Tuo metu kitame inde sumaišome trynius, cukrų ir kiaušinius iki vientisos balsvos masės. Įmaišome vanilę, o tada pamažu, nuolatos maišydami supilame grietinėlės-pieno mišinį. Jei maišėme labai intensyviai, paviršiuje galėjo susidaryti burbuliukų – juos reikėtų nugrėbti.

Kepimo indą[-us] dedame į didžiąją kepimo formą (=”vandens vonelę”). Supilame į jį[-uos] kremą. Visą šitą statinį kišame orkaitėn. Į didžiąją kepimo formą pilame verdantį vandenį (atsimenate, užsikaitėme jo pačioje pradžioje? Jei atvėso, pašildome.) tiek, kad indą[-us] apsemtų iki vidurio. Kremą kepame/verdame maždaug 35 [15-20] minutes. Ar iškepę, patikriname taip: viršus turi būti kiek pasipūtęs, vietomis auksinis, o vidurį įsmeigtas peilis turėtų išlįsti švarus.

Labai atsargiai išimame didžiąją formą iš orkaitės. Palei formos kraštą iš vidinės pusės perbraukiame peiliu, kad kremas vėsdamas nepriliptų ir nesuskeldėtų. Leidžiame atvėsti kambario temperatūroje, tada uždengiame ir paliekame šaltai bent 4h.

Prieš patiekdami vėl perbraukiam kraštu palei kremo kraštą; išverčiame ant lėkštės nelyg smėlio bandutes.

Receptas iš Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.

Summary of findings:
Gerulis kremas – tiesa, man pernelyg kiaušininis, bet konsistencija puiki. Įsivaizduoju, kad šauniai pasiduotų visokioms stipresnio skonio variacijoms-pakreizėjimams kaip kavos ar kakavos kremas; su kokiomis levandomis/čiobreliais/.. tačiau jau sudėtingiau – bijau, kad arba kiaušiniai permuštų visus skoninius niuansus, arba turėtume levandų pagalvėlę kandims atbaidyti.

10 thoughts on “Can’t shake this feeling

  1. O aš vat irgi po knygų iššūkio nusprendžiau sugalvot kažką panašaus su maistu, tik vis neprisiruošiau surašyt, sudėliot viską. O šiandien skaitau, ir opa, džiūgu, kad ne tik man panašios idėjos kyla!

  2. Nu nieko sau – elementarus kremas… o gamybos proceso ilgumas, neatrodo labai elemntaru :D
    Neblogas sąrašas – kai ką ir man knieti šimtą metų pagaminti. o iš taviškio jau dariau šimtalapį, churros (vyras, gobšuolis beveik visus suvagė – visą naktį po to galavosi- taip jam ir reikia), baklavą, šokoladinį miusą ir kažką panašaus į kalėdinį džiovintų vaisių pyragą (tik ant greito suvalgymo).
    Labai norėčiau Napoleoną pagaminti, vaikystės nostalgija, gal…

    • Ai, Egidija, toks ir ilgumas – rašymo daug, o darbo… Vidutiniškai :D Bet nieko sudėtingo, tik keli punktai: nesudeginti cukraus; nesuvirti kiaušinių; neperkepti kremo. Tačiau tiesa, su laikuviskas atrodo gerokai paprasčiau nei ne virtuvės manjakui :)
      Oho, apie šimtalapį klausytis kiek norėčiau! Čia man atrodo pats baisiausias iš viso sąrašo.. Na gerai, dar gal croquembouche‘as – dėl cukraus – ir galette des roix – dėl sluoksniuotos tešlos. Vis tie prancūzai su savo prisimanymais :)

      Kiki, o vyriškam taip ir reikia. Žinos kaip churras iš panosės gvelbti :)

      Ei, gal prisidėki prie iššūkio ir tu :)? Kuo daugiau, tuo smagiau (ir drąsiau).

  3. Klausimas klausimas, nesusijęs su šituo post’u :)
    Tame elektroniniame kulinarijos žurnale yra jūsų džiovintų pomidorų užtepo receptas :) Taigi, norėjau paklaust, ar 140g yra vien dž. pomidorų, ištrauktų iš aliejaus svoris, ar visos (su aliejum) masės svoris? Ir ar reikia sudėti ir tą aliejų? :) Ačiū

    • Sveiki,
      smagu, kad susidomcėjote tuo receptu – tikrai gardus :) 140 g – vien džiovinti pomidorai, ištraukti iš aliejaus; likusio aliejaus irgi siūlau neišpilti (puikiai tinka, pavyzdžiui, salotoms ar picos pakraščiukams patepti). Jį galima pilti ir į užtepą, jei šis per sausas.

  4. Kažkaip sugebėjau praleisti šį Tavo postą su sąrašu. Labai įdomus! Aš iš jo dar nieko negaminau… Gerai, kad receptų lobynai nesenka. Gamini, gamini ir vis tiek lieka milijonai receptų, kuriuos dar norėtum išbandyti :)

  5. Pingback: Kepykla nr. 5 » Blog Archive » when we collide down is the only way out

  6. Pingback: Kepykla nr. 5 » Blog Archive » Heads will roll, heads will roll, heads will roll on the floor

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>