Quiet

Atsimenu, kaip su R. vasaromis knygas ryte rydavome – jos tėtis nespėdavo knygynan bėgioti vis naujų ir naujų. Vieną po kitos, vieną po kitos – mokyklos laikais ir šešiolika knygų per vasarą atrodydavo needs improvement. Išvažiuodamos savaitei prie ežero/į Alytų pasiimdavom jų bent trejetą, ir kuo storesnių, ir tada paplūdimyje skaitydavau Meistrą ir Margaritą (o R., man regisi, Baltąjį Oleandrą, per porą dienų). Tad dvylika per dvylika mėnesių? Turėtų būti vienas juokas!

Nuolat galvoju, kaip Noriu Noriu Noriu perskaityti šį-tą-ar-aną, ir tie užrašai kaupiasi galvoje/mobiliojo telefono užrašinėj/gmail juodraščiuose/lipniuose lapeliuose. Paskiau jie magiškai pasimeta, telefonas persiinstaliuoja, o smegenyse Naujos išstumia Senesnes. Todėl iš lentynos išsitraukiau visų užrašų sąsiuvinį, ir jame aptikau dar mokykloje gamintą must read sąrašą – mat kitoje pusėje visokios Vaičiūnaitės ir Radauskai; matyt, dvylikta klasė. Peržiūrėjau šūsnį A4 lapų, kurių vienoje pusėje – diflygtys, kitoje – makaronų klasifikacija, o pakampėse – atsitiktiniai verta pasidomėti daugiau, tarp jų ir knygos.

Dėliojau dėliojau ir pridėliojau; pirmiausia atrodė, kad dvylikos tai jau nesurinksiu, bet jau po dešimties minučių buvo akivaizdu, kad ir dvidešimtį lengvai išsirinkčiau – na nieko, tai, kas už borto, liks kitiems metams.

Sąrašas. Wish me luck, t’sakant.
Skaitliukas: 12/12(+2)
1. N. Klein – No Logo. Prieš kelerius metus pradėta pdf’e, bet taip žiauriai nepatogu, kad mesta. Pasiimta prancūziškoj bibliotekoj, bet pirmenybė buvo kitom. Galiausiai Edyje aptikau viename kuistuke, ir nebeturiu preteksto neskaityti.
23/05/2012: įveikta! Skaitant knygą, žiauriai niežtėjo nagai pafollow-upinti – prieš dvylika metų išleista visgi, ir šiaip, pagūglinti visokius dalykus, paveikslėlių-filmų-knygų pavartoti – prisirašiau du puslapius pa-ry-sior-čink!!!. Visi tie žinojimai kaip ir plaukiojo aplinkui, po nuotrupą, po bendro išsilavinimo skiltelę, po filmą kokį, bet NK kažkaip labai gražiai ir rišliai viską sudėliojo į vientisą didelę istoriją.
2. J. Joyce – A portrait of the artist as a young man. Aptikau Fra skaitytų knygų knygyne ir net truputuką pradėjau (!), bet.. Grįžau namo ir palikau neskaitytą.
30/09/2012: Baigta!
Oho.
Tokia alternatyvi realybė man — katalikiškas airiškas ugdymas, XIX a. pabaiga. Iš pirmo žvilgsnio nesuvokiami pamokslai, svetimos nuostatos, šiek tiek sukrato protą ir praplatina akis. Ir žodžiai, dievaži, žodžiai, kuriais JJ rašo, skanūs – negirdėti, bet tokie intensyvūs!.. – įsimaišę į architektūrinius sakinius, tirpsta ant liežuvio (ar po juo).
Skaitysiu dar kartą, bent jau dalimis,- bent jau sakiniais pasigardžiuoti.
3. T. Wolfe – The Electric Kool-Aid Acid Test. Įsirašiau perskaičiusi Skrydį virš gegutės lizdo, įtariu, buvo paminėta Apie autorių ir knygą.
12/09/2012: Įveikta!
Vienas.
Didelis.
Nesibaigiantis.
Tripas.
Nesu tikra ar tai, ko tikėjausi. Svarsčiau tarp lietuviško ir angliško varianto, ir pasilikau prie pirmojo – visgi taip patogu susirasti knygą bibliotekoje, o ne ebėjinti/amazoninti. Galbūt tai buvo klaida – retsykiais susidarė toks įspūdis, kad versta ne iki galo suprantant kontekstą/žargoną/.. . Kita vertus, toks stogarovis, ir dar negimtąja kalba, manau, būtų apskritai susprogdinęs ir padėjęs knygą į va šito tai jau neįveiksiu lentyną.
Man patiko kai kurie dalykai. Tai, kad knyga pati velka: aprašinėdama Potyrius, ji tokia… Organiška, nesumeluota regisi. Impresijos, perteiktos kiek įmanoma suprantamiau neatvertam protui. Melejonas herojų, kurių galų gale nebeskiri vieno nuo kito, kelionės klajonės tripinimai, spalvos garsai užsiėmimai juokas. Pamišimas.
4. A. Munthe – Knyga apie San Mikelę.
11/06/2012: Įveikta!
_Keistai_. Peržvelgus į tai, kokios knygos buvo ligi šiol – kitaip.
Perskaičius apėmė toks jausmas, kad visa knyga, visi tie keturi-šimtai-plius puslapių yra tik dėl paskutinės dalies. Pagrindinės dalies novelės, beveik nesusiję epizodai, padaro tą gyvenimą tokį nenusakytą laike, fragmentišką (o negi kitaip yra, a?). O istorijos – kiekviena atskirai – taip plaukia plaukia, plukdo plukdo, alsuoja ir ritmingai kylojasi.
Persisotinusiai ispūdžių iš Daktaro Hauso ar Ligoninės priimamojo, novelėse trūksta specefektų, neaiškių ligų (nors, pripažinsiu, kartais užsimerkdavau, kai būdavo baisu, bet čia ne filmas, ir negali tiesiog praskipinti keleto minučių nežiūrėdamas) ir diagnozių, požeminių ryšių su CSI – bet ne tuom groja Akselis; groja paprastumu, žmogiškumu, artimo meile ir rūpestingumu, jautrumu, ramybe ir kruopa mistikos/magijos (man, aišku, ypač šita linija patiko; ir dar alkoholikė beždžionė). Tai tokia knyga, kurią ramiai būčiau suskaičiusi, ak, dešimtoj klasėj (regisi, nuo tu laiku sąraše ir tupėjo); o dabar, kai akys išvarvėjusios nuo lentučių-skaičiukų-abstrakcijų, ji suaktyvina – ar turėtų suaktyvint – tą kitą dalį, tą, kur ne smegenys, tą, kuri gudresnė ir tikresnė (noris tikėt), tą, kuri miega.
For sure, nėra mano knyga. Net nesakyčiau, kad patiko – suskaičiau veikiau kaip kroniką ar privalomąją literatūrą, mat manęs negriaudino, neįtikino, nepalietė – gi ramiai (t.y., abejingai) gyvenu pirmam pasauly pasiskiepijusi nuo difterijos, nu :)
5. W. Faulkner – Triukšmas ir įniršis. Devintoj klasėj nepatempiau, pažiūrėsim, ar jau pribrendau :)
29/07/2012: Įveikta!
Ir tikrai… Nesu ar tikra, ar pribrendau, bet regisi, kad knygą galima skaityti ratu – baigusi visas keturias kūrinio dalis, mielai dar sykį skaityčiau iš naujo… Bent jau pirmąją. Labai labai sąmonės srautas – toks, kad pasimesti lengviau nei slyvai tašėj. Pirmiausia išgąsdino, tariau sau, o-ne-ir-vėl-mesiu, bet įsibėgėjus viskas patapo tvarkoj.
Galinga.
Ir truputį jigsaw, po žingsnį falling into place, ir..
Ne ne, nežinau, ką apie T&Į pasakyti, jos nespoilinant. Jau pati knyga, jos kalba, jos herojai – viskas – yra įvykis ir patyrimas.
6. G. Flaubert – Madam Bovari. Kad galėčiau žodį bovarizmas vartoti pagrįstai.
30/11/2012: Įveikta!
Romanas. Toks tikrinis, su tikriniais egzaltuotais jausmais, Kad suspigo ūmėdė: – Aš apalpsiu – kur kėdė?.
7. S. Beckett – Molojus. Godo neateis, judam prie kitų kūrinių.
03/07/2012: Įveikta!
Visiškai nenuostabu, kad seniai seniai, kokioj aštuntoj klasėj, neįveikiau ir mečiau po dešimties puslapių. Absurdas! Kai užsikabinama už vieno žodžio ar minties ir pasileidžiama su juo bėgti, kai pinasi visiškai skirtingų natūrų išgyvenimai, kai nežinai, ar čia miestas X, ar miestas Y, o galų gale, koks gi skirtumas, ar Molojus ar Moranas, o galų gale, koks gi skirtumas, ir išvis, koks gi skirtumas, vis tiek viskas į vieną vietą.
8. G. G. Marquez – Šimtas metų vienatvės. Devintoj klasėj nekabino, pažiūrėsim, ar jau pribrendau :)
31/03/2012: įveikta. Su kliūtim, bet įveikta :) – pradėjau sausį, o tada užpuolė toks baubas iš S raidės, ir galų gale tik skraidydama lėktuvais damušiau.
Turiu gėdingai prisipažinti – pradžioje dar mėginau, kaip I. minėjo, braižyti giminės medžius ar, veikiau, labirintus, bet ties trečiają Aurelianų/Arkadijų karta pasiklydau. Bet gal taip ir reikėjo – istorija(-os) kartojasi, tik su kiekvienu skyrium tos vilties, kad viskas į gera vis mažiau.
Man patinka magiškasis realizmas. Having said that, 100MetuVienatves (junginys, tinkantis net kompjūterio slaptažodžiui) prie geriausių/įsimintiniausių/.. tikrai tikrai tikrai nedėčiau – nekalė per širdelę galvelę, ir tiek. Teip teip, kai kurias romano dalis norisi išsikirpti ir jomis sienas ištapetuot, visąlaik prieš akis turėt,- tą nemigos epidemiją, stichinę pabaigą ir slaptas eilutes, kurias skaitydama siunčiau Ingai.
Norėjau tačiau, kad VISUMA mane išsprogdintų – helas.
9. P. Suskind – Kvepalai.
31/05/2012:
Išsprogdino tokia koncentruota jėga, kad skyrius link galo skaičiau išpūtusi akis, neįtikėtina. Tas situacijos/-ų nerealumas ir karkartėm švystelinti ironija; ir aprašymai, ir elegancija, ir žodžių bei detalių klodų klodai, istorijos svarbių ir nesvarbių personažų - visa taip savoj vietoj, ir taip teisingai susijungia,
ir aš atsimenu Žydrosios pakrantės kvapą, tikrai tikrai. Iki Graso, būdama jauna ir kvaila, nenuvažiavau, nors viską viską žinojau, bet — bet tas ypatingas Antibų slėgis (ne Pa-matuojamas), cikadų svirpimo kvapas, ir keisti medžiai, ir nokstančios figos, jūra ir uolos, ir kelias miškais palei melejonierių vilas, ir vienas iš tų su niekuo nesupainiojamų žalių kvapų, kurių nemaskuoja nei automagistralės pakeliui namo, nei karštis, nei jūros sūrymas,
apie ką aš čia?
Mane užbūrė pasibaisėjimų ir moralių šauksmai galvoje, sumišę su aut. nešališkumo (?) iššauktu “Betgi čia normalu” – veikiausiai iš tų matematiškai tikslių aprašymų, konkrečių algoritmų ir aiškumo. Ir tas nušokęs gyvenimas ir istorija – apie aistrą, apie tikslą, apie aistrą, kuri paakina ir veda, apie tai, jog principe daugiau niekas ir nesvarbu, apie Ypatingus, apie SuSiekiais, SuTikslais, apie.
Išsirink tu taip knygas, kaip specialiai, vidurio amžiaus krizei.
10. D. Adams – The hitchhiker’s guide to the galaxy. 42.
11. F. Nietzsche – Štai taip Zaratustra kalbėjo.
12. S. Lem – Solaris.
26/05/2012: Prarijau (žr. datą prie No Logo) – neatsimenu, kada paskutinįsyk viens ir viskas su knyga buvo.
Fantastika (visom prasmėm), kabino. Gal užtat, kad tos būsenos, na, pažįstamos — bet iš teksto gali ištraukės čiupinėti visą nerimą, depresiją, paranoją, įtarumą; aš-žinau-kad-tu-žinai-kad-aš-žinau ir atvirkščiai, visus disonansus. Na, na, be žodžių – galinga, ir tiek.

Ant atsarginių suolelio:
J. M. Coetzee – Waiting for the barbarians – kadaise perskaičiau abi lietuviškai išleistas knygas ir pasipiktinau, kad jų nėr daugiau. Dabar norisi skaityti Vėl, ir, be to, Kavafio eilius mokykloj patiko.
17/07/2012: Įveikta!
Turiu pripažint, kad lietuviškai skaitytos trenkė labiau – gal dėl kalbinių sunkumų (tikrai daugiau nei įprastai nežinomų žodžių), o gal dėl istorijos, o gal dėl skaitymo aplinkybių, bet taip neužbūrė. Manyje – tie patys baisėjimaisi, netgi afekto būsena; knygoje – supintos įvykių-aprašymų-išgyvenimų kasos. Meistriškas žongliravimas žodžiais (ne jų prasmėm, o audiniu) ir smūgis į moralinius paširdžius.
N. Sarraute – Aukso vaisiai.
14/09/2012: Baigta!
Knyga apie knygą, apie meno suvokimą, apie kritiką. Oi kaip man patiko, tiesiog ir mačiau tokius visus protingus ir diskutuojančius, jog ne ne, bet suprantate, tai, ką autorius norėjo tuo pasakyti.. Interpretacijos reinterpretacijos misinterpretacijos, proto pridedančios beretės ir vyno taurės, ir viską. Olrait! Beveik kaip Portlandia, tik domenas kitas, bet vis viena – skaitai, šypteli į ūsą, rankutes patrini.

Ar pavešim?

Posted on Sekmadienis, Gruodis 4th, 2011 at 17:21. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.

22 Responses to “Quiet”

  1. Justina rašo:

    Markezo Šimtas metų vienatvės nekabino? Uhh, man tai viena įsimintiniausių knygų,)) Tik skaičiau aš ją ne devintoj klasėj, o pilnametė.

    • rusvaplaukė rašo:

      Žiūrėsim! Pedro Paramo ar Kaip vanduo šokoladui magiškasis realizmas nerealiai kabino, žiūrėsim, kas čia bus. Mat nieko – nuoširdžiai NIEKO – nebepamenu. Gal nebent kažkokias ilgas kasas :)

  2. Insolente. rašo:

    Aš, Marquez’ą skaitydama, menu, paišiau jų šeimos medį. Seniai, ir kai perskaičiau, sakiau, kad nepatiko, bet dabar skaityčiau vėl.

  3. Roslas rašo:

    Naomi Klein “No Logo” nebespėjau perskaityt Edinburge ir teko grąžinti bibliotekai. Tikiuosi, paskolinsi kada tu man ją.. Užtat Shock Doctrine spėjau įveikt!
    Apie Faulknerį tik pačiais geriausiais žodžiais galiu atsiliept, viena labiausiai įtraukusių knygų.
    Ir dar – Šimtas metų vienatvės. Ši knyga man visiška mistika – taip garbinama, ir taip nepaveikianti manęs. Skaičiau du kartus ir vis tiek nieko nepajutau.
    Tai puikiai iliustruoja mano amžinąjį klausimą, kodėl žmonės yra skirtingi. Atrodo, gali sutapti dešimt knygų / filmų / albumų iš eilės, tačiau galiausiai vis tiek kažkur išsiskirs požiūriai. Mane tai glumina, bet taip pat ir žavi.

    • rusvaplaukė rašo:

      Kada tik panorėsi – išsyk ir paskolinsiu ^_^.

      Dar čia kažką bandžiau rašyti apie Vonnegutą, Alleną ir Ramzį, ir kaip mudvi su A. juos mylime ar nemylime, bet heck, jo, nesupaisomi tie žmonės. Jo.

  4. Ruta Lau rašo:

    Viska atsimenu kaip siandien!
    Zinai ko pasiilgstu labiausiai – galejimo aptarti skaitytas knygas, nes, visgi pripazinkim, skaitem beveik tas pacias knygas, pakaitomis, ir tada aptardavome it kokios jaunosios literates :D o dabar…perskaitau ka nors – ir niekm neidomu :D
    Ir dar turiu tau klausima. Nesijauti, kad labai daug ka perskaitei per anksti? Liko nesuprasta, neisjausta tinkamai? (kad ir Meistras ir Margarita).
    O sarasiukas mano irgi senokai pasimete, skaitau pribegomis :)
    Del tavo saraso – Munthe -patiko, ir skaiciau ne taip jau ir seniai, dar MIF’o laikais, Flaubert – patiko (bet man is viso visos jo knygos patinka), galiu paskolinti, jei reikia, o taip pat ir Marquez’a (kuri skaiciau per jauna, kaip ir kad Triuksmas ir inirsis). Ei, o tu skaitei ka nors is Zola kurybos? (pamaniau, jei jau mano top favorite, gal ir tau patiks ;))

    • rusvaplaukė rašo:

      Rūt’, trenk Eimiui per galvą ir išmokink skaityti. L-ie – tai Lie, t-u… Apie ką aš čia :) Arba.. Knygų klubo reik, ane? Tik dabar kažkokie neintensyvūs laikai toms knygoms – smalsu, kaipgi susiderintume?.. [ir ei, ei, atsimeni, kaip Ignas mums HP šeštą-ar-kurią-ten dalį sugadino??? Siaubas!! Bet kokie atsiminimai, kai tu dozuodavai HP - tik vienas skyrius vakarieniaujant, kad per greit nesusiskaitytų..]

      Žinoki, M&M skaitysiu dar kartą. Tikrai. Kai tik baigsis šitas sąrašas (ir jo tęsinys, katrą minėjau, ir dar penki tęsiniai) – iškart. Įdomu, įdomu, po tiekos metų, kai ta knyga visgi galvon gerai įsirėžusi. Nors tiek daug knygų, tiek mažai laiko, bet šitą, manau, verta darsyk – bent jau tam, kad pamatytau, ar ne veltui ją dešimtį metų ant aukščiausių pjedestalų laikau.

      O dėl kitų – et, tiesą sakant, manau, kai ką ankstokai skaitėm. Gaila, bet trečiapus šito sąrašo neradau savo perskaitytųjų – įdomu būt’ prisimint, nes tikrai iš atminties išsitrynė.
      Dabar galvoju, gal 1984-ieji aštuntos klasės perskaitytų knygų pristatymui visgi buvo per anksti.. ,D (jei ką, ponia A. neleido, todėl per dvi dienas surijau Doriano Grėjaus portretą).
      O Flaubert’ą būtinai skolinsiuosi! Nepamiršiu! :} (ir Zola, kaip minėjau, jau sąraše-po-sąrašo, va)

  5. Jurga rašo:

    Aš San Mikelės neįveikiau :)
    Wow… Solarį skaitysi.

    • rusvaplaukė rašo:

      Jau kaip ir atsakiau į tatai tavo tinklarašty, bet jo, skaitysiu, daug visko visko skaitysiu :) Bet o tai bet tačiau — o kodėl čia toks… Nustebimas? Ne tokia atrodau ,D?

  6. Asta rašo:

    Oooo, Jule, tu tai padarei! Metei sau šitą iššūkį vis tik :)) Šaunu šaunu! Nepraleisiu progos vis paklausti, kaip gi tau sekasi judėt priekin, chi chi… labai draugiškai :)))

    • rusvaplaukė rašo:

      Cha cha, Asta, žiūrėk, kad po to netektų gailėtis kaip su tuo paršiuku su karamelizuotais obuoliais, kad manęs nepaklausei ir savo sąrašo pabijojai :P

  7. [...] o šįmet – pamiršau. Vadinasi, keliaus į 12-12-12 iššūkį. Čia toks simbolinis – 12 knygų, 12 filmų (lengva? Šitas tai tikrai lengvas, sakė A., bet čia bus nuoširdžiai [...]

  8. [...] susigalvojau, kad esu žiauriai kieta, ir vieno iššūkio man negana. (Tiesa, kompjūteryje tupi dar ir trečias – filmai, kurių Niekaip [...]

  9. [...] virtuvė, karštis, miltai, kiemas, karštis, tešlon neįminkyti nemigos (įrodymas — skaitau nr. 8), ir būti Tikra [...]

  10. [...] lėktuvai ir traukiniai ir metro ir s-bahnai, ir pavasariai, ir claire de lune naktim šmirinėjant, ir alias/šarados su Baisiais Žodžiais (palyginus su kuriais garnizono pradmuo placentoje atrodo visiškas juokutis), bet labiausiai tai Schiele, Schiele, Schiele, ir dar pavasariaus biškį, net tada, kai ant galvos dangus griūva ar lėktuvas nesvietiškai kratosi, ir — 1/12. [...]

  11. Ziu rašo:

    Aš irgi paauglystėj – ypač vasarą – skaitydavau be galo daug. Einu vakare miegot – skaitau iki paryčių, pabundu – lieku klovoj, imu knygą ir skaitau iki pietų, prie ežero – tik su knyga! Man rodos taip perskaičiau beveik VISĄ močiutės kaimo biblioteką.

    Bet, žinai, dabar panašiai! Iki darbo – apie 40 minučių metro, sugraužiu po knygą per savaitę! Galima sakyt, iš naujo skaitymo džiaugsmą atradau :)

  12. [...] patinka, kaip pas mum žalia žalia, man patinka Vilniaus kvapas (spėk, kuri iš dvylikos einamoji dabar?), ir kvapai; man patinka važinėtis mašinėlėm, ir persisverti iš viršutinio [...]

  13. [...] (prašyčiau daugiau pasiūlymų, bet bijau nepritariančių žvilgsnių). Užmesti skaitiniai ir keisčiausios įmanomos konsultacijos. Su baimėm, apatijom ir ne(pa)(si)tikėjimais maišomi [...]

  14. [...] – neblogą maišioką natrio gliutamato. 4. Šįmet mane pagavo (ar, veikiau, sugrįžo) knygų virusas. Visos kelionės autobusu, metro, lėktuvėliai, keltais – praskaitytos. 5. Nerealiai mėgstu [...]

  15. [...] tame tarpe dar susidariau ir knygų sąrašą. Šiemet jis, kaip ir pernai, didele dalimi ateina dar iš mokyklos laikų. Nors imk ir sužymėk jas atskirai! [...]

Leave a Reply