Kepykla nr. 5

Šią savaitę grįžau pas senus mylimuosius, ir vakarą iš vakaro skaičiau Deivio pasakojimus apie gyvenimą Paryje, keliones ir klajones po amerikas bei australijas, ir turgus, ir sūrius, ir kavines. Ir žmones. Gniaužia kvapą, tikrai, kai su tokiu atsipūtimu ir užtikrintu žinojimu eini-darai-daliniesi tuo, ką žinai ir ką patyręs esi. No nonsense, jokių garbanotų frazių ar (ne)suslėptų simbolizmų.
Kalbant apie simbolizmus, šiandieną peržvelgiau Tree of Life, visiškai kiaurai šizovas neaiškus palyginus su tuo, kas pastaruoju metu mano filmotekoje dominuoja. Labai labai garso takelis (vėl mieloji Vltava), vaizdas ir garsas, einantis nuo kulnų per visą stuburą ligi pakaušio, net iki švelnaus drebulio krūtinėj ir gerklėj (o gal čia tik miego stygius?). Žiauriai paveikus. Patiko-nepatiko/supratau-nesupratau paliksime kitai serijai (žinau tik kad namuose jo peržiūrėjusi nebūčiau – nelemtas self-proclaimed ADD), bet reginys – paprasčiausiai VAU.
Per vidurį filmo tačiau užsinorėjau sušių. Man regisi, darbas mane tuojau sugadins! Kita vertus, G. pažadėjo maišą žieminių obuolių. Mat praėjusią savaitę ofise vykdėme tokius natūrinius mainus: tu man obuolių – aš tau pyragą. Atrodo, pasiteisino. :)

Šitas pyragas yra *truputį* kitoks nei stiklinė cukraus, stiklinė miltų, stiklinė aliejaus, keturi kiaušiniai, plakt plakt plakt, penki obuoliai, kept kept kept, nom nom nom – reikalaują *truputį* daugiau darbo ir skirtas *truputį* labiau suaugusiems. Jei norisi jo iškepti mažajam sūnenui, karamelėn nepilkime brendžio arba jį nuvirkime, kad alkoholis išgaruotų, o džiovintus vaisius mirkykime stiprioje juodoje arbatoje.

Lipnus obuolių pyragas su karameliniu brendžio padažu
Pyragui
1/2 st. razinų
1/4 st. brendžio
1/2 st. džiovintų obuolių
1/2 st. cukraus
1 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
1 a.š. cinamono
1/4 a.š. šviežiai tarkuoto muskato
žiupsnis maltų gvazdikėlių
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1 kiaušinis
113 g tirpinto sviesto
1/3 kepintų lazdyno riešutų
2 obuoliai
šiek tiek pieno

Karameliniam padažui
75 g sviesto
1/2 st. tamsiai rudo cukraus
1/2 st. + 1 v.š. cukraus
2/3 st. riebios grietin4l4s
2 1/2 v.š. brendžio

Pyragui razinas ir gabalėliais kapotus džiovintus obuolius pamirkome brendyje apie pusvalandį. Vieną obuolį nulupame, kito ne, ir abu sukapojame maždaug 1,5 cm kubeliais.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, o kraštus ištepame sviestu.
Didesniame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius.
Kitame dubenyje sumaišome abiejų rūšių cukrų. Įkuliame kiaušinį ir plakame, kol masė taps tiršta ir šviesi – kokias 5 minutes. Supilame atvėsintą sviestą ir išmaišome. Per keletą kartų įmaišome miltų mišinį. Pasistengiame nepermaišyti – vis dar gali matytis ir sausų miltų.
Supilame riešutus, obuolius ir džiovintus vaisius su visu brendžiu, jei šis dar nesusigėrė. Atsargiai įmaišome. Jei masė atrodo labai tiršta, šiek tiek praskiedžiame ją pienu. Neišsigąstame: atrodo, kad yra žiauriai daug priedų, bet iš tiesų viskas tvarkoj, pyragas tikrai išeis.
Tešlą supilame į paruoštą kepimo skardą. Kepame apie valandą, bet iš tiesų reikėtų tikrinti mediniu pagaliuku – įsmeigtas į pyragą, jis turėtų išlėsti švarus. Be to, pyragas turėtų imti atšokinėti nuo kraštų.
Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. Gardus, sako, būna penketą dienų, nors mūsiškis tiek nesulaukė!
Tiekiame su ledais (jei nebijom šalčio) ir šiltu karameliniu padažu.

Padažui mažame prikaistuvyje ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą, cukrų ir grietinėlę. Maišome, kol cukrus ištirpsta, o tada padidiname kaitrą iki vidutinės ir palengva užverdame padažą. Nuolat maišydami verdame penketą minučių, kol jis kiek sutirštėja. Nuimame nuo ugnies, įmaišome brendį. Galima tiekti iškart, o galima ir vėliau pašildyti (net mikrobangėje, jei ją naudojame). Padažą galima laikyti šaldytuve kokias 3 dienas.

Recepčiokas adaptuotas iš thekitchn.

Man regisi, kai žmonės pamato, kaip dėlioju prekes ant maksimos važiuojančio takelio, jie galvoja, kad turiu OCD ar kažką panašaus.
Bet sutikite, tvarka turi savo žavesio. Daug.

Sausainiai su žaliosiomis citrinomis ir baltuoju šokoladu
112 g sviesto
72 g cukraus
smulkiai tarkuotos dviejų žaliųjų citrinų žievelės
2 a.š. šviežių žaliųjų citrinų sulčių
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. smulkios druskos
šiek tiek pieno
75 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Elektriniu maišytuvu plakame cukrų ir sviestą, kol masė taps vientisa. Įmaišome žievelę, sultis ir vanilę.
Kitame dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius ir druską. Pamažu įmaišome miltų mišinį į sviestą. Įpilame tiek pieno, kad tešla nebūtų per sausa (t.y., nebūtų pavienių besivoliojančių miltų), bet ir ne per skysta (na… tokia sausainiška turi būti ,)). Įmaišome apysmulkiai sukapotą baltąjį šokoladą.
Padalijame tešlą į 20 gabalėlių ir išdėliojame į skardas. Šiek tiek paplokštiname, mat kepdami sausainiai bevek nesiplės.
Kepame 14 minučių — bet čia toks orientacinis laikas! Išties juos reiktų traukti lauk, kai sausainių pakraščiukai taps auksiniai. O jei norisi kramtesnių sausainėkų, tereiks kepti keletu minučių trumpėliau.
Palaukiame keletą minučių, kol pravės, ir perkeliame visiškai atvėsti ant grotelių. Arba nelaukiame, kol visiškai atvės, ir ir, ir džiaugiamės kiekviena nugyventa minute, ypač ten, kur baltas šokoladas atrodo pridegęs, o iš tiesų – karamelizavęsis.

Recepto idėją pasiskolinau iš 500 vegan recipes ir, cha cha, de-veganizavau (dar decukrizavau ir pliusšokoladinau), nes nemyliu margarino. Beveik epic fail, tik kad ne, mat sausainėkai nerealiai gardūs, ir vanilė+žaliosios citrinos+baltasis šokoladas yra mano naujas citrinos+aguonos.

Beje, kol nepamiršau, pasakysiu, kad mes su Mantu kart du (ir kitu Mantu, t.y.) ir Jule užmezgėm tokią grupę Facebooke : Taisyti – Valgyti. Man labai patiko Manto mintis suburti žmonės į tokią vietą, kurs maistu galima mainytis į darbus ir atvirkščiai,) O gal mes teesame romantiškas jaunimas, kuris nori gyventi kaime ir mainyti ožkas į naujo tvarto pasatymą, bet kaip mūsų draugas Lenonas sakė – mes ne vieni tokie. (TIKIUOSI ,D )

Mielinės spurgytės iš 2011 metų rugsėjo mėnesio ‘delicious.’ žurnalo, kurį, beje, galima užsiprenumeruoti ir ne Didžiosios Britanijos gyventojams. Labai ilgai ruošiausi jas kepti, bet net nežinau kodėl, nes iš tiesų jas yra labai lengva pagaminti. Reikia tik

200 g miltų, turinčių didelį glitimo kiekį ( A, B, C  raidėmis pažymėti miltai lietuvoje, dažniausiai ‘bread flour’ Anglijoje)
50 g šalto nesūdyto sviesto, supjaustyto mažais gabaliukais
7 g/ 1 pakelio sausų greito veikimo mielių.
4 valg. šaukštų / 45 g smulkaus cukraus
1 kiaušinio
100gl pieno, pašildyto iki kokių 35 ºC
kokių 500 ml – 1 l rafinuoto deodoruoto saulėgrąžu aliejaus spurgyčių virimui
kokio nors džemo ar uogienės įdarui
konditerinio maišelio su siauriu antgaliu arba iš kepimo popieriaus susuktos tūbelės
cukraus pudros pabarstymui

Duonos kepimo mašinoje: supilame šaltą pieną, suberiame miltus, į kampus sudedame sviestą, cukrų, kiaušinį, tuomet viduryje padarome duobutę ir suberiame mieles. Pasirenkame ‘Dough’ (tešla) režimą ir įjungiame mašiną. Mašina suminkys ir pakildins tešlą.
Be kepimo mašinos: pasveriame miltus ir į juos ‘įtriname’ sviestą, kad pasidarytų trupinukai iš miltų ir sviesto. Įmaišome cukrų, tuomet padarome šulinėlį vidury tešlos, supilame pašildytą pieną, paplaktą kiaušinį ir mieles. Išmaišome tešlą ir išverčiame ant stalo. Minkome apie 10 min, kol tešla pasidaro minkšta kaip pagalvėlė, tačiau nebelimpa prie pirštų kaip ką tik sumaišyta tešla lipo iš pradžių. Tešlą įdedame į lengvai pariebaluotą indą ir uždengiame indą plėvele, pastatome jį į šiltą vietą (dažniausiai tiesiog virtuvėje ant stalo) ir laukiame, kol tešla pakils/ padvigubės – apie 1 valandą.
Tuomet išimame tešlą iš duonkepės/indo, kuriame kilo tešla, paminkom (mano kažkodėl buvo labai drėgna ir lipni, todėl minkiau ant miltais pabarstyto stalo) truputį ir pasveriame 40 g gabaliukais. Tada imame viena gabaliuką, dedame ant švaraus stalo ir uždengiame delnu. Tarp nykčio ir kito rankos krašto atsiras įdubimas, kuriame slepiasi tešlos gabaliukas. Nekeliant rankos nuo stalo, keli kartus ‘nupiešti’ mažus apskritimus delnu ant stalo. Jausite, kai tešlos gabaliukas voliojasi delne ir apvalėja. Tikslas – atkėlus ranką rasti apvalų, glotnų tešlos kamuoliuką.Nelabai randu tikslaus video, bet šito puslapio pirmo video 09.30 minutė rodo, kodėl svarbu ir kaip padaryti tą apvalų kamuoliuką. Aišku, jis daro picą, todėl kamuoliukas didelis ir galima dviem rankom jį laikyti, bet spurgytės mažos ir telpa po delnu vienu.

Dar kitas video, kurį radau, turi tokią mintį: tiesiog iškočiokite tešlą ir apvalia formele išpjaukite apvalias spurgas, leiskite joms pakilti ir kepkite,) Man tai atrodo gera mintis, nes nereikia nieko plėšyti, sverti, volioti – reikės tai išbandyti kitą kartą,)

Taigi, kai jau išpjovėte ar pasvėrete savo spurgytes, dėkite jas ant kepimo popieriaus paklotos skardos, palikdami gerą tarpą tarp jų, uždenkite plėvele ir leiskite joms pakilti gerai  -  vėl apie valandą. Tik tada įkaitinkite savo aliejų iki 190 ºC ir kepkite spurgytes: atsargiai įleiskite į aliejų, palaukite minutę, kol paruduos viena pusė, tada apverskite. Stenkites nedėti per daug jų vienu metų į puodą ir visada patikrinkite pačią pirmą spurgytę, ar ji iškepė viduje (tik leiskite bent 5 min ataušti, nes nusideginsit prištus,). Jei spurgos viduje randate žalios tešlos, reiškia, spurga iš išorės apskrunda greitai, o viduje nespėja iškepti – reikia sumažinti ugnį. Iškepusias spurgas dėti ant kokių nors grotelių (pvz., orkaitės lentyna), po kuriomis yra pakištas senas kartono lakštas, kuris sugeria nuo spurgų lašantį aliejų. Kai kurie sako, kad galima spurgas dėti ant popierinio virtuvės rankšluosčio, bet aš nesutnku: tada jos tik sėdi tam pačiam aliejuje, kuris nuo jų nulašėjo į rankšluostį.

Kai spurgos atšąla, plonu antgaliu, kurį vėliau naudosite įšvirkšti džemui, padarykite spurgoje po vieną skylę iš priešingų šonų. Jei neturite antgalio, darykite skylutes kokiu dantų krapštuku ar pan, tik praplatinkite ją tuo pačiu įrankiu, kad, tarkim, galėtumėte lengvai įkišti ten pieštuko smaigalį. Tuomet į savo konditerinį maišelį ar popierinę tūbelę prisipilkite džemo ir įdarykite juo spurgytes. Prisimenu, kaip dirbdavau vienam Lietuvos supermarkete konditerijos skyriuje irreikėdavo daryti tokias kas dieną -  tada jos labai greitai nusibosdavo. Bet žmonės tiesą sako, kad laikas labai gydo: pasensti ir pamiršti, ir vėl gali džiaugtis šitais pūkų kamuoliukais!

Ačiū Aistei už nuotraukas vėl!

Tikiuosi, jums patiks.

Labai svarbu suprasti, kad virtuvė nėra smėlio dėžė. Smėlio dėže ji gali būti tik tokiems kaip hestonas, arba p. blumenthalis, kaip jį vadina ne tokie artimi jam žmonės. Kai tu išmoksti visų pagrindų, supranti, kuo skiriasi kepimo milteliai nuo sodos, neperkaitini lydomo šokolado,  pagamini namuose sluoksniuotą tešlą bei prikepi ir išbandai galybę kitų šefų receptų, tik tada, mano manymu, gali eksperementuoti, keisti receptus ir šiaip daryti visokias nesąmones. Be abejo, taip manau tik aš, savo nuomonės jums neperšu, nelyginant koks vincentas sakas (argi nepuiku, kad šiuolaikinės technologijos turi mygtukus ‘block’/'report as spam’ ir pan?), bet jei manęs neklausote, tuomet prašau neberašyti man laiškų, reikalaujančių atsakymo, kodėl jūsų creme brulee virto kiaušiniene. Nedurniuokit virtuvėje ir mes labai gerai sutarsime. O kad turėtumėte ką paskaityti prieš gamindami, stengsiuos parašyti apie kuo daugiau produktų.

*¤Šokoladas¤*

Šokolado rūšys

* Gaminant iš šokolado, labai svarbu yra naudoti geros kokybės šokoladą. Jei receptas prašo juodo šokolado, tai reiškia, kad šokolade turi būti 70% kakavos ir labai nedaug cukraus. Venkite juodo šokolado, kuriame yra mažiau nei 60% kakavos ar sudėtyje yra nenatūralios vanilės. Vanilinas yra dirbtinis skonis, dažnai naudojamas šokolado gamyboje, bet jis nesuteiks tokio paties skonio, kaip natūrali vanilė. Ieškokite šokolado, kuris pagamintas naudojant kakavos sviestą, o ne augalinės kilmės riebalus.

* Jei naudojate pienišką šokoladą ( ar pieninį? pamiršau. pamiršau visas lietuvių kalbos taisykles), rinkitės šokoladą, kuris turi bent jau 34% kakavos.

* Baltas šokoladas yra gaminamas tik iš kakavos sviesto, visai nenaudojant kakavos, todėl aš jo taip ir nemėgstu,) Bet nepaisant to, jis vis tiek egzistuoja ir yra puikus ingridientas daugelyje receptų.

Šokolado naudojimas gaminant

* Laikykite šokoladą tamsioje, vėsioje vietoje taip, kad jo nepasiektų tiesioginė šviesa. Jei šokoladas patiria aukštos temperatūros ar šviesos smūgius, jis gali ‘sužydėti’. Tai reiškia, jog kakavos sviestas šokolade pakeitė savo struktūrą ir susikristalizavo ant paviršiaus. Kartais žmonės, atidarę saldainių dėžutę, randa pabalusių saldainių ir galvoja, kad jie nebėra tinkami valgyti. Iš tiesų tokį šokoladą galima valgyti, ir gaminti su juo taip pat vis dar galima: tiesiog reikia jį iš naujo išlydyti.

* Niekados nelaikykite šokolado prie kitų produktų, turinčių stiprų kvapą: šokoladas labai gerai sugeria aplinkinius kvapus ir taip keičia savo skonį. Turėtumėte vengti jį laikyti kartu su mėta, citrusiniais kvapais, kvepalais ar chemikalais.

* Kai lydote šokoladą, stenkites jo neperkaitinti, nes tuomet jame atsiras mažų grūdelių ir vietoj vientisos aksominės šokolado masės jūs turėsite netinkamą vartoti produktą. Ar galite įsivaizduoti tortą, aplietą nelygiu, ‘spuoguotu’, nežvilgančiu šokolado sluoksniu?

Kad taip neatsitiktų, šokoladą bandykite lydyti taip:

                    1. Šokoladą sulaužykite arba peiliu sukapokite į mažus, VIENODO dydžio gabaliukus. Juos suberkite į švarų ir SAUSĄ, karščiui atsparų indą. Tokį indą pastatykite ant puodo su beveik verdančiu vandeniu, tačiau vandeniui neleiskite užvirti. Neleiskite, jog dubens su šokoladu dugnas liestų vandenį, esantį puode (tai ypač svarbu lydant baltą šokoladą, nes jis yra itin neatsparus karščiui). Taip pat stenkites, jog karštas vanduo ar vandens garai nepatektų į jūsų lydomą šokoladą. Po 2 minučių visiškai išjunkite ugnį ir palikite indą su šokoladu virs karšto vandens, kol didžioji dalis šokolado jau bus ištirpusi. Tuomet nuimkite dubenį nuo puodo ir pamaišykite šokoladą: taip ištirpęs šokoladas ištirpins likusius gabaliukus.

                    2. Jei lydote mikrobanginėje: šildykite jį ant vidutinio režimo, po 10 – 30 sekundžių, vis pamaišydami/ patikrindami šaukštu: ištirpęs šokoladas išlaikys savo formą, todėl be šaukšto bus sunku atspėti, ar jis išsilydęs.

*Jei šokoladą vis dėl to perkaitinote ir jis pasidarė tirštas ir pilnas gumulėlių, bandykite jį išgelbėti įmaišydami šaukštą sviesto ar įpylę šiek tiek augalinės kilmės aliejaus. Deja, kartais net tai nepadeda, jei šokoladas buvo labai perkaitęs.

* Niekados nebandykite ištirpinti šokolado pildami ant jo kokį nors karštą skystį, nebent taip parašyta recepte (autoriaus, kuriuo pasitikite). Darant ganache, pvz, dažnai rasite instrukcijas, prašančias iš praždių ištirpinti šokoladą, tada į jį srovele supilti pašildytą grietinėle (ne verdančią!). Kai maišote išlydytą šokoladą su kita mase, stenkites, kad jų temperatūra kuo labiau sutaptų, pvz., išplakti kambario temperatūros kiaušinių tryniai ir ant stalo kiek pastovėjęs, t.y. atvėsęs iki kambario temperatūros, lydytas šokoladas.

* Jei jums reikia patarkuoti šokolado kaip papuošimą, naktį prieš tai palikite šokolado plytelę šaldytuve.

Temperavimas
Temperavimas (lot. temperatio – darnumas), tai toks šokolado apdirbimo būdas, kuris padeda stabilizuoti kakavos sviesto kristalus, kad sustandėjęs šokoladas (ypač glaistas ar dekoracijos) būtų žvilgus, traškus ir lygus. Kakavos riebalų kristalai lydosi 34 ºC (94 ºF) temperatūroje, todėl teoriškai jei šokoladas niekada nepasieks aukštesnės nei 33 ºC (89 – 91 ºF) temperatūros, jums pavyks tinkamai paruošti šokoladą. Šokoladą sukapokite labai smulkiai ir storadugniame puode užvirinkite vandens, tuomet nuimkite puodą nuo vandens ir ant jo viršaus pastatykite dubenį su šokoladu. Švelniai, bet nuolat maišykite, kol visas šokoladas ištirps. Galutinė juodo šokolado temperatūra turėtų būti tarp 32 – 33 ºC (89 – 91 ºF), o pieniško arba balto – tarp 31 – 32 ºC (87 – 89 ºF).

Dar tikslesnis temperavimo būdas. Naudokite mažiausiai 300 g juodo, pieniško ar balto šokolado (bet koks likutis gali gulėti jūsų lentynoje ir būti panaudotas vėliau). Sutarkuokite maždaug 40 g šokolado ir atidėkite į šalį. Likusį šokoladą sulaužyti gabaliukais ir išlydyti virš puodo su beveik verdančiu vandeniu. Kai šokoladas visiškai ištirps, patikrinkite jo temperatūrą: juodo šokolado ji turėtų būti  55 – 58 ºC, pieniško ar balto šokolado – 45 – 50 ºC. Nukelkite dubenį nuo karšto vandens puodo ir uždėkite ant šalto vandens puodo (apie 21 ºC). Pamaišytdami leiskite šokoladui atvėsti iki maždaug 34 ºC. Atsargiai įmaišykite pradžioje sutarkuotą šokoladą ir maišykite, kol temperatūra nukris iki 32 – 33 ºC. Galutinė juodo šokolado temperatūra turėtų būti 30 – 32 ºC, pieniško 28 – 30 ºC, o balto 28 – 29 ºC. Jei norite patikrinti, ar jūsų šokoladas gerai temperuotas, įmerkite stalo peilio viršūnę į šokoladą ir leiskite jam sustingti (apie 5 min). Jei šokoladas pasidengė tolygiai ir yra vienodos spalvos, o atplėšę jį nuo peilio randate žvilgią pusę, – šokoladas paruoštas gerai. Visada galite pradėti iš naujo su tuo pačiu šokoladu, jei suklydote ar nepavyko šokolado tempreuoti. Šokoladą iškart naudokite (liekite saldainiu ar darykite dekoracijas), pasodinę į vonelę su šiltu vandeniu, kad nesustingtų, kol jūs dirbate.

Einu išgerti arbatos ir dar prisėsiu kada nors papildyti įrašo. Jei turite vertingų komentarų ar klausimų, palikite komentarą, prašau,) Jei nežinote, kur tą išlydytą šokoladą naudoti, esu tikra, kad rasite ką nors mūsų receptų stalčiuje.

dar įmesiu ir šitą, nepatingėkit – būkit smalsus,)

informacijos liūnai:

Green and Blacks Chocolate Recipes knyga
Tarptautinių žodžių žodynas
Šokoladinių glaistų ir tikro šokolado gamybos įmonės “Meškėnas” puslapis

Paskutinius pomidorus iš šiltnamių tenka nuraškyti dar žalius, kol nepakando šaltukas, ir, kaip ir pirmuosius, nokinti ant palangės, geriausia pietų pusėje.
Be to, drauge su rudžieminiu puspalčiu į trasą eina citrina/imbieras/medus – kūnui – ir svarainių sirupas – galvai. Tegyvuoja rudenys.

Brutti ma buoni

3 kiaušinių baltymai
1/2 st. lazdyno riešutų
1/3 st. anakardžių
1/3 st. migdolų
1/3 st. graikinių riešutų
apelsino žievelė
citrinos žievelė
2 a.š. rierutų sirupo
1 v.š. kakavos
1 st. cukraus

Riešutus pakepiname, kol ims gardžiai kvepėti ir vos paruduos, ir leidžiame atvėsti. Atvėsusius juos sumaišome su cukrumi ir pakapojame virtuviniame kombainėlyje, kol bus daugmaž sutrupinti, tačiau dar nepavirtę į miltus.
Baltymus išplakame iki standžių putų ir palengva į juos įmaišome kitus produktus. Supilame masė į didoką puodą ir ant silpnos ugnies kaitiname apie 20 minučių, kol ji taps tirštesnė.
Tuo metu orkaitę įkaitiname iki 150 oC.
Šaukšteliu(-iais) dedame masę ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame apie 25 minutes, kol jie iš išorės taps sausi, o viduje dar bus kiek tąsūs ir kramtūs.

Receptą aptikau čia.