Kepykla nr. 5

Gal ir ne itin kūrybinga, bet man visad atrodė, kad iš kitų lūpų-liežuvių-kitų-kalbos-padargų sklindantys žodžiai tiksliau nusako gilaus vidinio pasaulio būsenas nei manieji. Dar tais laikais, kai tarp spintelių šiurendavo laiškai, ir jų sakiniuose vyniodavosi (ne)eiliuotų eilėraščių eilės, o stalčiuose gulė tomų tomai citatų iš matytų knygų, skaitytų filmų ar lytėtų dainų.

Gyvenu va taip, tik keliuosi penkiolika minučių vėliau, o visa kita – tie savaitgaliai, tas vėjas plaukuos, žodis vėjas jau seniai nebetinka poezijai, net posūkiai kairėn dešinėn – tokie patys.

Et, be to, ir tortas – Astos.

Raffaello tortas
Biskvitams
3 dideli kiaušiniai
100 g cukraus
1 a.š. vanilės ekstrakto
37 g aliejaus
120 g miltų
11 g kepimo miltelių

Kiaušinius išplakame su cukrumi ir vanile, kol masė tris kartus padidėja ir pabąla (apie 5 minutes). Toliau plakdmi, silpna srovele supilame aliejų, minutę paplaktame. Sudedame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir lengvai išmaišome (foldiname) nuo dugno link viršaus, kol masė tampa dailiai vientisa.
Gautą masę supilame į dvi 18 cm. skersmens apvalią popieriumi išklotą kepimo formą nuimamais kraštais, ir kepame iki 190 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol dantų krapštukas išlenda švarus – apie 15 minučių. Jei atrodo, kad kepa per greitai – viršus jau-jau, o vidus dar ne, uždengiame folija. Atvėsiname ir kievieną paplotį perpjauname į dvi dalis – iš viso turėsime keturis blynukus.

Kremui
217 g kondensuoto pieno
100 g sviesto
250 g grietinėlės (36% arba bent 35%)
1 pakelis grietinėlės standiklio (nebūtinai – ir taip standus kremas. Bet, jei bijote, pilkite)
28 g kokoso drožlių

Grietinėlę šiek tiek paplakame, supilti grietinėlės standiklį ir išplakame iki standumo. Padedame į šaldytuvą. Kambario temperatūros sviestą išsukame su kondensuotu pienu (šiuos produktus geriausia per naktį ar bent keletą valandų palaikyti kambario temperatūroje). Supilame kokoso drožles, gerai išmaišome. Paruoštą masę pusvalandžiui padedane į šaldytuvą. Po pusvalandžio ją sudedame į grietinėlę ir išmaišome, kol taps vientisa.

Biskvitams sulaistyti
120 g vandens
1 citrinų sultys
1 a.š. cukraus

Visus produktus sumaišome.

Papuošimui
50 g kokoso drožlių
sauja stambių kokoso drožlių
sauja džiovintų spanguolių

Surinkimas

Imame 20 cm kepimo formą. Jei norisi, įtiesiame kokį popieriaus apskritimą, kad paskiau būtų paprasčiau išimti.
Dedame pirmąjį biskvitą, sulaistome sirupu. Aptepame ketvirčiu kremo.
Kartojame, ir naujai uždėtą biskvitą dar šiek tiek spustelime. Ir dar kartojame, kol sudedame ir aptepliojame visus biskvitus. Pabarstome viršų kokoso drožlėmis, apdėliojame spanguolėmis.
Paliekame pastovėti šaldytuve bent kelioms valandoms, geriausia – pernakt.
Jei norisi, galime puošti kaip nors mandriau – pažiūrėkime, pavyzdžiui, pas Astą. O mūsų šeimos triumviratas/triumfeminatas nusprendė, kad tie matomi biskvitpapločiai mums labAi labAi patinka, ir nieko daugiau nebedarėme. Va taip.

Receptu, aptikusi jį pas supermamas, su plačiąja liaudimi pasidalino Asta. O aš pareguliavau pagal save – kepimo metodą bei cukraus kiekį. O kremas, žinokite, mielieji, kremas – gaminkite dvigubai, mat pusę susmaližiausite pakeliui. Garantuoju.

Anksčiau labai stebėdavausi, kaip žmonės galėdavę peršlti vasarą. Užstrigę šaldytuve? Šlapia galva bei vandens pilnomis ausimis lakstydami motociklu, kol lauke dar ne plius trisdešimt penki? Valgydami keturias porcijas ledų išsyk? Kaip, po šimts velnių, kaip?

Kol galų gale ir aš vieną naktį atsikėliau nuo plėšomos galvos, beveik pamestos nosies, laužomų kaulų ir griaužiančios gerklės. Ačiū tau, stiprusis imunitete; dėkui jums, puikieji kondicionieriai — eilinįsyk kartojasi tas žmogiškas nepasitenkinimas, kai “šalta – blogai, karšta – blogai; nėr laiko – blogai, nėr ką veikt – irgi”.

Nors mano fono paveikslėlis dar chirpia birželį, sode jau išsipūtė (tik dar neparaudo) pomidorai ir nuskintos tikriausiai visos avietės, o tai reiškia – metas morališkai (ir idėjiškai) ruoštis cukinijų antplūdžiui. Na gi žinote, apie ką aš – užusieniuose, girdėjau, tokiu metu pasitaiko net taip, kad kaimynas kaimynui iškrečia pokštą ir, pastarajam nežinant, prikemša jo automobilį pilnut pilnutėlį cukinijų – va taip va nėr kur jų dėt.

Cukinijų ir pomidorų tartas su parmezanu ir žalumynais

Pagrindui
1/2 st. avižų dribsnių
3 v.š. sezamo sėklų
1 st. rupių kvietinių miltų
1 a.š. druskos
1 a.š. kepimo miltelių
1/4 st. alyvuogių aliejaus
1/3 st. vandens

Įdarui
4 st. plonomis riekutėmis pjaustytų cukinijų
1 st. gabalėliais pjaustytų pomidorų

1/2 st. tarkuoto Parmezano (arba “Džiugo”)
2 v.š. šviežio kapoto čiobrelio
1 v.š. šviežio kapoto rozmarino
1 skiltelė kapoto česnako

1 v.š. alyvuogių aliejaus
1 kiaušinis
2 v.š. pieno
druskos ir pipirų

Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Pagrindui orkaitėje pakepiname avižas ir sezamą 5-8 minutes – atsargiai, saugokime, kad nesudegtų, sezamui daug nereik! Supilame į trintuvo (blenderio) indą, suberiame miltus, kepimo miltelius, druską bei pipirus ir pamalame, kol avižos susimala.
Kitame dubenyje sumaišome vandenį ir aliejų – aišku, jie taip iš lempos emulsija nevirs, tad persistengti neverta. Įmaišome sausus produktu ir suminkome tešlą.
Tešlos rutulį nestorai iškočiojame ant vos vos miltuoto paviršiaus. Įspaudžiame į tarto formą (ar, mano atveju, mažesnę keptuvę – kokių 20 cm skersmens*), uždengiame folija, pripilame pupelių ir apkepame orkaitėje kokių 10 minučių. Tada išimame foliją ir pupeles ir leidžiame dar vos vos pakepti, porą minučių.
Įdarui pomidorus sumaišome su alyvuogių aliejumi. Atskirai sumakaluojame tarkuotą sūrį, česnakus ir žalumynus.
Ant apkepto tarto pado suberiame trečdalį sūrio mišinio. Ant viršaus vienu sluoksniu dailiai išdėliojame cukinijos gabalėlius, pabarstome druska bei pipirais. Užberiame pusę likusio sūrio, sudėliojame dar vieną sluoksnį cukinijos. Sudedame pomidorus.
Kiaušinius sumaišome su pienu ir daugmaž tolygiai supilame ant daržovių. Galiausiai apibarstome likusiu sūriu.
Kepame apie pusvalandį, leidžiame pravėsti apie 10 minučių ir valgome su krūūūūūva žalių salotų.

Įkvėpimas – Anja’s Food 4 Thought.

Komentarai:
* Man tešlos pasirodė daugokai, o įdaro – mažokai, todėl kitąsykį gaminčiau tokiomis proporcijomis: pusė normos tešlos, pusė normos cukinijų, visa norma pomidorų, visa norma likusio įdaro. Ir būtina dėti stipraus skonio sūrio, mat kitaip jis tiesiog išgaruoja.

Iš tiesų man daug labiau patinka tradicinis tarto pagrindas. Arba toks vienas dar trapesnis, dar geresnis, dar gardesnis, kuriuo kol kas nespėjau pasidalinti. Šitas – gal užtat, kad jo daug daug daug ir storoko – man pasirodė kiek sausokas ir toli gražu ne toks trapus kaip kad esu pratusi bei mėgstu.
Tačiau iš šio recepto – esu tikra – išeitų puikūs duoniukai, ypač pribėrus dar daugiau sėklų.