Kepykla nr. 5

šitas receptas yra dar iš tų laikų, kai prieš kelis mėnesius buvau londone. vieną dieną man nusibodo leisti pinigus sostinėje ir aš nuvažiavau pas jurgį į kaimą, ty į warwick’ą, norėjau pasakyti. ten irgi buvo gana nuobodu, nes studentų miestelis labai mažas ir turi tik du barus, o gal ir tris, jei pakelės knaipę galima taip pat pridėti. todėl tame kaime reikia prisigalvoti visokių pramogų pačiam. tarkim, aš labai mėgstu dėvėti jurgio megztinius, nors jis po to ir skundžiasi, kad jie smirda mano kveplais. jurgis labai mėgsta valgyti mano darytą maistą – čia kaip ir hobis jo. kadangi ten buvau nusivežusi duonos knygą, iš jos puslapių kepiau bandeles, kurias, kaip sakė gabija, anksčiau kepdavo jos močiutė. man tuomet pasirodė, kad ji turėjo labai gražią vaikystę.

šios bandelės yra labai tinkamos pusryčiams, pjautos pusiau ir užteptos džemu.

buchty

450 g kvietinių miltų, turinčių daug glitimo
1 arb. š. druskos
50 g cukraus
90 g sviesto
120 g pieno
20 g gyvų mielių
3 kiaušiniai, paplakti šakute
cukraus pudros, jei norite

išeina 16 bandelių

1. labai svarbu turėti kvadratinę formą, kurios kraštinė yra 20 cm, jei neturite, galite naudoti panašaus tūrio apvalią formą, bet nenaudokite didesnės, galvodami, kad viskas bus gerai,) patepkite sviestu savo skardą.
2. ištirpinkite 50 g sviesto mažame puodelyje, nuimkite pudelį nuo ugnies ir įmaišykite pašildytą pieną. jei įmaišysite šaltą pieną, sviestas susitrauks į gabaliukus. palikite mišinį atvėsti, tik tada įdėkite mielių. nepamirškite, kad mielės mėgsta maždaug 37 C temperatūrą.
3. į didelį dubenį susijokite miltus ir druską. viduryje padarykite duobutę. į ją supilkite mielių ir pieno mišinį, iš išorės įmaišykite šiek tiek miltų, kol susiformuos tiršta tešla. apibarstykite tešlos paviršių miltais ir palikite 30 minučių. tai kaip supratote, aplink jūsų suformuotą tešlą vis dar bus sausų miltų. viskas gerai,)
4. po truputį įmaišykite kiaušinių plakinį ir likusius aplink miltus, susiformuos minkšta tešla. uždenkite virtuvine plėvele ar plastikiniu maišeliu ir palikite pakilti šiltoj vietoje maždaug 1 1/2 val arba kol tešla padvigubės.
5. išverkskite tešlą ant šiek tiek pamiltuoto paviršiaus ir paminkykite truputį. padalinkite ją į 16 dalių ir iš jų suformuokite rutuliukus. ištirpinkite likusius 40 g sviesto ir tada kiekvieną savo suformuotą rutuliuką apvoliokite tame svieste. taip! bandelės su sviesto apvalkalu,D tada sudėkite visas badeles į formą šalia viena kitos, palikdami mažyčius tarpelius. kildamos bandelės sulips, bet taip ir turi būti. vėl uždenkite plastikine plėvele ir leiskite pakilti apie 1 val arba kol jos padvigubės. vieną kartą aš šitas bandeles padariau naktį ir palikau kilti šaldytuve per naktį, kad ryte liktų jas tik iškepti. man pasirodė, kad tai yra labai geras planas.
6. orkaitę įkaitinkite iki 190 C laipsnių. jei liko kiek nors lydyto sviesto, užpilkite jį ant bandelių. žinau – dar daigiau sviesto! tuomet pašaukite bandeles į krosnį ir kepkite 25 min arba kol jos bus auksinės,) kai jos iškeps, išverskite ant grotelių atvėsti.

skanaus!

taip. nemeluokime sau. mėgstu pirkti daiktus ebay’juje.

mėgstų shiny objects.

bet labiausiai mėgstu  IŠBANDYTI. net jei tai kainuoja 20 svarų, o atrodo kaip sumuštinių kepyklė. kai gytis ją pamatė, labai juokėsi, jog jos firma dažniausiai gamina rūbus. o aš jam pasakiau, kad čia nėra nieko juokingo ir kad aš sugalvosiu ką nors įdomaus, ką galima iškepti joje.

iš tikrųjų yorkshire puddings yra dažniausiai patiekiami su kepsniais ir skirti išdažyti mėsos padažą lėkšteje. jie yra kepami labai kaitrioje orkaitėje, prieš tai įkaitinus kepimo formą. į formą įpilama aliejaus arba skarda yra padedama po kepama mėsa, kad privarvėtų riebalų. aš kažkada nugirdau kalbant, kad labai skanu yra išsikepti jų ir valgyti su klevų sulos sirupu kaip blynus, ir visuomet norėjau tai išbandyti. ir dabar, kai gavau keksiukų kepyklėlę, pamaniau, kad čia ir bus toji proga. pliusas tokio kepimo buvo tas, kad viskas vyksta labai švariai: tiesiog įjungi kepyklėlę, ji įkaista, pripili aliejaus, įpili tešlos ir užvoži dangtį. pyragai greitai iškepa, o po kepimo viskas lengvai išsivalo popieriniu rankšluosčiu. tačiau visgi manau, kad orkaitėje jie dar labiau pakiltų, jei jiems netrukdytų tas dangtis.

jorkšyro pudingai

140 g miltų
4 kiaušiniai
200 g pieno

1. pirmiausiai suberiame miltus į dubenį ir įmušame visus kiaušinius. gerai išmaišome šią tirštą masę, tik tada pradedame skiesti pienu: tokiu būdu tešloje neturėtų atsirasti miltų gumuliukų. aš viską dariau kokteilių mikseryje su peiliuku, tik įdėjau kiaušinius prieš dedama miltus, kad mitai neblokuotų geležtės. daugelis receptų rašo, jog tešlai reikia pastovėti, todėl aš nusprendžiau nepraleisti šito žingsnio ir palikau ją 6 valandom šaldytuve, kol buvau darbe.
2. jei kepate orkaitėje, įkaitinkite ją iki 200 – 230 C laipsnių kartu su skarda, kurioje kepsite. galite naudoti formą, kurioje kepate keksiukus, nes tuomet kiekvienas pudingas turės savo duobutę. taip pat galima kepti didelėje skardoje, tiesiog išeis vientisas pyragas.
3. atsargiai ištraukite įkaitusią skardą ir į kiekvieną duobutę įpilkite po gerą šaukštą aliejaus. įdėkite skardą atgal į orkaitę.
4. po kokių 5 minučių, kai aliejus įkaista, ATSARGIAI ištraukite skardą ir pastatykite ant viryklės. galite netgi uždegti viryklę, nes labai svarbu, kad aliejus neprarastų savo kaitrumo. įpilkite tešlos į kiekvieną duobutę, pripildydami ją iki pusės. tikrai nedaugiau, nes pudingai labai iškils kepdami. pašaukite į orkaitę ir kepkite kokias 20 – 30 min. šioje keksiukų kepykloje jie iškepė per 15 minučių, todėl, jog buvo labai maži.
5. kai pudingai iškils ir parus, galite juos traukti iš orkaitės ir iškart išimti iš skardos, kad jie vėdami nepersigertų aliejumi, kuriame kepėte.

pabadykite kada nors, kai kepsite mėsą, manau, kad patiks. vis tiek lietuviai dažnai padažus laižo duonos rieke ar bulvėmis užsikąsti mėgsta,) bus kitaip, bet bus tikrai gardu!

ps. labai gerai, kad man viską nufotkino aistė – mano LIETUVĖ draugė. man tereikėjo sėdėti ir kepti!

pas mus, edinburge, jau viskas žydi, primena sakuras prie univermago ir pavasarį žvėryne. linkėjimai visiems, kuriems užteko jėgų išgyventi žiemą, tiems, kurie traukia dviračius iš garažų, ir tiems, kurie įsimylėjo vėl (ir vėl!). linkėjimai visiems dvyliktokams, kurie daug mokosi egzaminams ir negali žaisti lauke, haha.

o aš kepiau keksiukus savo naujoj mini cupcake baker (durniausias pirkinys, bet apie jį vėliau) ir jie išėjo nuostabiai skanūs (dėl tešlos, ne dėl kepyklės). siūlau nepatingėti užsimaišyti to levandų pieno. jei neturite levandų, bet gyvenate uk, jų parduoda NAPIERS arba waitrose parduoda levandų cukrų,) jei gyvenate lietuvoje, man jūsų gaila. juokauju! halės turguje turėtų būti levandų žiedų.

levandų keksiukai

- – - – levandų pienui – - – -
100 g šilto pieno
1 valg. š. levandų žiedų

- – - – keksiukams – - – -
170 g nesūdyto sviesto
170 g cukraus
3 kiaušiniai, šakute pamaišyti
170 g miltų
1 1/2 arb. š. kepimo miltelių
4 valg. š. levandų pieno

- – - – glaistui – - – -
125 g nesūdyto sviesto
250 g cukraus pudros
2 valg. š. levandų pieno

1. į šiltą pieną suberkite levandas ir palaikykite pusvalandį. tuomet nukoškite ir štai – turite levandų pieno.
2. mikseriu ar mediniu šaukštu išplakite minkštą sviestą iki purumo, suberkite cukrų (per kelis kartus) ir plakite, kol masė taps puri ir balta. per kelis kartus supilkite kiaušinius, po kiekvieno suplakdami masę iki vientisumo.
3. sumaišykite miltus su kepimo milteliais. persijokite pusę miltų ir kep. miltelių mišinio į dubenį su sviesto mase ir ‘įkapokite’. įpilkite 2 valg. šaukštus levandų pieno ir vėl įkapokite. pakrtokite su likusiais miltais ir dar 2 šaukštais levandų pieno.
4. kepkite 180 C temperatūroje 15 – 18 minučių arba kol įkištas ir ištrauktas į keksiuką pagaliukas /dantų krapštukas lieka sausas. atvėsinkite.
5. glaistui vėl išplakite sviestą iki purumo, sudėkite cukraus pudrą. įplakite 2 šaukštus levandų pieno ir maistinių dažų.

buvo gražus kadras, bet katino galva užstojo objektyvą!

recepą radau žurnale foodies, o jame parašyta, kad čia kepyklos cuckoo’s receptas.

ajajaj.

gavau tokį, apytiksliai, laišką iš savo šefo tame hotelyje prie londono, kur po bandymų dienų mane neva priėme: agne, tu labai faina, bet mes negalime pasirašyti su tavim kontrakto iki spalio mėnesio. bet siūlome tau trainee(mokinio) poziciją, už kurią gausi trigubai mažiau pinigų, bet galbūt sutiksi, nes mes ieškom pigios darbo jėgos. AIŠKU, aš sutikau. AIŠKU, jie dabar neatsiunčia man jokių tolimesnių detalių, nors jau kaip ir tarėmės, kad gegužės mėnesį galėsiu pradėti dirbti kaip trainee. AIŠKU, kaip jau daugelis žmonių suprato, aš tiesiog aptingau tą pačia sekundę, kai man dar vasarį pasakė, kad gavau darbą. ir man labai pasisekė, kad pas mus namuose šįryt pusryčiavę mūsų draugai atsitiktinai atsivedė šefą, lankantį savo draugę edinburghe. jis man įspyrė į šikną ir privertė pagalvoti, kad vertingas darbuotojas turi būti gerbiamas ir globojamas, o ne mėtomas ir vėtomas. taip pat jis pasistengė, kad prisiminčiau, jog viskas, ko gali pasiekti virtuvėje, gali atsitikti tik per tavo pastangas ir darbą. o ne per kažkokią magiją, kaip kartais galima pagalvoti žiūrint į richard’o skystą azotą,)

ir jis man prirašė knygutę visokių patarimų ir laidų, kurias reikia žiūrėti. ir restoranų, kuriuose reikia dirbti.

ir grįžusi namo aš sau pažadėjau nebetingėti, o sugalvoti:

ar tikrai nuo rugsėjo noriu mokytis koledže londone/ o gal užteks to, kad kvalifikacijos egzaminus galima išsilaikyti darbo vietoje/ o gal man reikia mažiau diplomų ir daugiau juodo darbo

ar, norint įsisukti į kulinarijos pasaulį, būtina kraustytis į londoną/ o gal likti edinburghe ir eiti nemokamai dirbti pas garsius šio miesto šefus?

o gal parduoti butą vilniuje ir leisti sau pasimėgauti cordon bleu mokslais/ kas iš tikrųjų reiškia metus nieko neveikimo, tik vaikšiojimą į prabangias (BRANGIAS)  kulinarijos pamokas

ar aš galiu kiekvieną dieną išbandyti po naują receptą ir aprašyti jį bloge/ ar aš galiu kurti pažadus, kurių netęsėsiu

ar aš esu aš ir, be abejo,

IŠ KUR AŠ ATSIRADAU.

stay tuned to find out more on how to become a chef, even though you are out of your mind!

labai svarbu yra nepritrūkti drąsos