Just a minute while I reinvent myself

Kai kaukšiu per ofisą , visada prisimenu važiavimą riedučiais, kur būdavo — kelius sulenkt, svorį permesti veikiau priekin, o ne loštis atgal. Atsipalaiduot, ir tada viskas labai paprasta.

Riedučiais riedėti mane mokė Julytė; kai pagalvoji (pajauti?), tai buvusios tokios šiltos dienos ir rytai; o kai anuos iš sklepuko išsitraukiau prieš porą metų, jau po trejeto dienų pėda ties keltimi nusitrynė-iki-negaliu, ir batukus ant ratukų sugrūdau atgal į toliausią kampą.

Dar riedučiai man primena Londrę drauge su Rita nebeatsimenu-kurioj-vietoj, kada išsižiojusios žiūrėjome, kaip žmonės mokina(si).

Termose nešiodavomės avižų košės, sykį valgėm puikaus indiško maisto pievelėj Soho square. Buvo pavasaris, kažkur aplink balandžio pirmą, turėjom mažai laiko ir pinigų, bet dideles akis.

spust!

Obuolių pyragas su alyvuogių aliejumi, vanile ir cinamonu

1/3 st. graikinių riešutų
2 v.š. sviesto (ir dar šiek tiek skardai)
3-4 vidutiniai obuoliai
1 a.š. cinamono
1/2 st. + 2 v.š. cukraus
1/2 st. jogurto
vanilės ankštis (ją perpjaunam ir iškrapštom sėklikes)
3 kiaušiniai
1/2 st. alyvuogių aliejaus
žiupsnis druskos
1 a.š. sodos
2 a.š. kepimo miltelių
1 st. miltų
1/3 st. krakmolo
4 v.š. migdolų miltų

Orkaitę įkaitinam iki 180oC. Ištepam sviestu 22 cm kepimo formą.
Riešutus pakepiname 5-7 minutes, kol gardžiai pakvips. Stambiai sukapojame.
Obuolius nuplauname ir plonai supjaustome. Beje, jei neišimsime graužtuko, bus gražu. Bet nelabai patogu. Tad nuspręskite, kaip norisi ,}
Prikaistuvėlyje išlydome sviestą ant vidutinės ugnies, sudedame obuolius su 2 šaukštais cukraus ir cinamonu. Sumaišome ir pakepiname ketvertą minučių, ar kol vos vos suminkštės.
Obuolius sudedame į kepimo formą.
Dideliam dubeny sumaišom jogurtą, cukrų, vanilės sėklas ir gerai išmaišom. Sumušame kiaušinius ir supilam aliejų, gerai gerai išmaišom. Galiausiai supilame miltus, krakmolą, druską, kepimo miltelius ir sodą bei riešutus.
Tešlą supilame ant obuolių ir kepame 30-35 minutes, ar kol dantų krapštukas paliudys pyragą esant iškepusį. Leidžiam pravėsti ir išverčiame. Niam!

Receptą nugvelbiau iš La Tartine Gourmand.

Posted on Trečiadienis, Kovas 23rd, 2011 at 21:22. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.

10 Responses to “Just a minute while I reinvent myself”

  1. Violeta rašo:

    o jau kokio dailumo pyragas.. ir kiek reikėjo laukt tamstos…visai užsikaukšėjai tame dangoraižy? :) kaip sekas, miela?

    • rusvaplaukė rašo:

      Sekas sekas, Vio, sekas :)
      Et, nori paslapties — keptas pyragas dar spalyje ar lapkrityje, žinai. Bo vis fotoaparačiokas rankosna nepatenka drauge su pyrago rieke, deja.

  2. Vio rašo:

    Oj kaip gerai, kad ištrauki tokius skanumus ir iš seniau, nepalik mūsų :)
    tikiuos netrukus pasimatyt :)

  3. matijas rašo:

    mmm. perfect. kaip lietuviška!

  4. Nijole rašo:

    Turėtų būti labai skanu! O jeigu dar su pienu

    • rusvaplaukė rašo:

      Ir su pienu, ir be pieno, ir pirmą dieną, ir antrą, kadangi su aliejum keptas — ilgiau šviežias!

  5. Celestina rašo:

    Labas originalios merginos

    ieskodama pyrago su alyvu aliejum (mama kazkoki kepa) atroadau jus.

    Linkejimai is Pekino. tarp kinisku patiekalu dienu iterpsiu ka nors is jusu virtuves juo laba kad vaisiu ir darzoviu cia pilna ir vasara ir ziema.
    tarkim jau pasirode persimonai-pirma mazi persimoniukai tada didieji. Iki pat salnu-stori mesingi varvarciais syvais. Oi…

    Celestina

    • rusvaplaukė rašo:

      Oi, Celestina, džiugu, kad pyragas patiko, o linksėjimai iš tokių tolimų kraštų ypatingą džiugesį neša :)
      Ir dar, ir dar baltai pavydu dėl vaisių bei daržovių. Neišvengiamai čia artėja ta diena, kai baigsis ir paskutiniai pomidorai, dar žali nuskabyti iš šiltnamių, ir liksime prie užsieninės produkcijos arba morkų-bulvių-burokėlių. O persimonai? Et, greitu metu jų turėtų ATVEŽTI ir čia bet vis viena, žinotės, toli gražu ne jūsiškas vietinis produktas..

Leave a Reply