some of these mornings, bright and fair, i thank god i’m free at last
Sausis 29, 2011 parašėNet nepastebėjau, kaip egzaminai – po vieną, po vieną – iškrito tarsi musės, ir ketvirti metai burtų ir kerėjimų mokykloje mif’e persivertė į savo, klišai tariant, finišo tiesiąją. Todėl atbulai skaičiuoju dienas, kai kasdienes (ar, būkim nuoširdūs, kiek retesnės) keliones AntKalniuko išmainysiu į pėškojimą darban; juk darbas žmogų puošia, ir aš būsiu gražiausia mergaitė kvartale, va! (Tol, kol Monika neatsikraustys į kaimynystę)
Ir kai suvoki, kad sensti, nes laikas taip greit bėga, nes tikrai, tas paskutinis semestras – tik pora klik ir ūūūūūū, nepastebėtai, o dabar dar pora klik klik, pykšt pokšt, praktika, bakalaurinis, puf puf puf, pamaišiui su gražiu laiku, tekšt tekšt, graži suknelė, išleistuvės, šauk(š)tukas.
O kelionėn į naują didelę neodinę rankinę įsimesime dribsniukų batonėlių.
Beje, jie su džiovintas vaisiais, bet tokie skanūs, kad net Monika valgė. Ir man patys skaniausi iš visų tų n^k mėgintų – traput traputėliai, traškut traškutėliai, ir truputį karamelės skonio pasigavę.
Granola batonėliai
45 g karijų riešutų (galima keisti graikiniais)
45 g stambiai kapotų džiovintų abrikosų
45 g džiovintų spanguolių
45 g lukštentų moliūgų sėklų
30 g sezamo sėklų
30 g maltų migdolų
190 g stambių avižų dribsnių
2 a.š. malto cinamono
95 g sviesto
80 g rudojo cukraus
1 a.š. dirbtinio medaus
Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje. Atsargiai – gali greitai sudegti, todėl verčiau kepinti ilgai ilgai (kokį pusvalandį) vos karštoje keptuvėje (1-2 padala). Arba galima juos iš anksto pakepinti orkaitėje, kol ims fantastiškai beprotiškai kvepėti. Knygoje patariama kepinti 140oC 8 minutes.
Orkaitę įkaitiname iki 160oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi – pasirinkime tokį, kuris, žinome, neprilimpa prie kepinių, mat kitaip teks su visu pergamentu ir valgyti.
Abrikosus ir spanguoles užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame kokioms 10 minučių. Nusunkiame.
Dideliame dubenyje sumaišome visus produktus, išskyrus cukrų, dirbtinį medų ir sviestą. Šiuos tris kaitiname mažame prikaistuvyje nuolat maišydami, kol ims lengvai virduliuoti. Verdame, kol skystis tampa šviesiai rudos spalvos – nevalia leisti jam išsipilti per viršų (ooo, siaube, kai norėsime atkrapštyti nuo kaitlentės!!!11!) ar pernelyg nutamsėti. Išvirusią karamelę (tiesa, ji gali atsiskirti į cukrų ir sviestą – neišsigąskime, toliau maišykime, o iš bėdos supilkime tai, ką turėsime – ką jau čia…) supilame į didįjį dubenį ir viską gerai išmakaluojame. Suverčiame į kepimo formą ir paspaudžiame.
Kepame maždaug 22 minutes, kol viršus kiek paruduos. Tik ką išėmus iš orkaitės, batonėliai bus minkštučiai, bet vėsdami kietės. Atvėsusius išverčiame iš formos ir supjaustome į 8 batonėlius. Valgome išsyk, arba (jei liks…) laikome sandariame inde. Mmmmm.
Adaptuota iš Y. Ottolenghi, S. Tamimi – Ottolenghi: The Cookbook
patys skaniausi iš visų tų n^k mėgintų
Jei jau taip sakai, tai ir aš saugausi )
,)
Pamatysi!
Gaminsiu tikrai tikrai tikrai! Aš gi Ottolenghi virgin, vis ruošiuosi ruošiuosi išbandyti, bet išsigąstu tų kilometrinių ingredientų sąrašų… GAMINSIU ŠITĄ! :))
Yes!
Žinoki, aš negausiai iš ten gaminau, bet viskas klaikiai viliojo. Ir neturėjo nepažįstamų, bent lietuviškų parduotuvių lankytojui, ingriedientų, kaip matai ,)
Pasidalinki, kaip pavyks!
O tu dar ką nors iš jos nusižiūrėjusi?
Tiesa, knygoj sako dar medaus dėt, ir cukraus daugiau, bet aš nenoriu hiperglikeminio šoko! O ir taip saldumo man appppsčiai.
Ei reikia ir man jų į darbą neštis – tom akimirkom, kai nežinosiu, ką sakyt, kai manęs klausinėt ims “kokį dabar laiko eilučių modelį taikysim?”, tai išsitraksiu ir graužt pradėsiu ^_^
O skanūs jie tikrai ♥
Okai!
sitie labai patiktu mano sporto zmogui :)
“jei liks” ?? :D juk jie ziauriai sotus, aisku tam tikrai laikotarpiais, tarkim, kai sesija, arba kitas proto nuciuozimo atvejis – tai visiska kimsatis, nesvarbu kas kokio sotumo… :) darbo zmogus tu dabar. graziausias.
Sotūs-nesotūs, bet kai daiktas tooooOOOOkio skanumo, ne tas galvoj, nū :D
nu šakės. atrodo nuooostabiai. reikės parodyti gyčiui, nes jis juos labai mėgsta ir galbūt iškeps visai šeimai,)
kaip darbas?aj, pala, tik pirmadienį prasideda, jo?
Ač*
Darbas antradienį! Jau!
Skiriu šiam tinklaraščiui “Stilish blogger award”.
Ačiū.
Jule! Kur darbas, kaip darbas, koooks darbas? :) Džiaugiuosi už tave! :))
Na, net nustebsi tikriausiai, kai sužinosi! Tiesa, regisi, minėjau jau kadai kadai, kai Kaune buvau. Šypt.
Aš irgi džiaugiuos!
O beje, kaip tavoji praktika??? Ir šiaip, manau, mums susirašyt-susitikt reikėtų!
Žinok, man su atmintim niekad nebuvo labai gerai, o pastaruoju metu išvis baisu :D
Manoji praktika, aaaa, nuo rytojaus :)
Manau, kad man pats laikas greitu metu keliauti į Vilnių, aha! :))
jėga, jau kepiau šituos du kartus, vieną kartą net, kai į kalnus ėjom. labai skanūs! bet aš tai neperku visko atskrai, tiesiog nusiperku miuslių real foods’e ir primaišau riešutų, jei trūksta,)
[...] Ir dar. Kai jau galvoju nebeišeiti iš namų be miegmaišio, visokiems užkandėliams sveika būtų pasigaminti žvirblių maisto ar avižinių batonėlių. Na, granolos k5 kol kas neaprašiau (nors šiandieną, errrrm, vakar jos visą sloiką prisikepinau), bet štai dar vieni batonėliai. Šitie gerokai mažiau saldūs (visgi be cukraus anei medaus), tad, jei norisi saldžiau, galima kokį šaukštą kitą rudojo cukraus įmesti. Ir dar – čia vieni iš tų minkštųjų. Norisi traški dribsnių batonėlių? Žr. čia. [...]
improvizacija pagal šį kelrodį gavosi fantastiška :) ačiū
Labai džiaugiuosi, labai labai. Šiti mano asmeniniai mėgstamiausi, vo tep.