each one is unique, no two are the same
o visos dienos buvo tokios paprastos — rytais anksti risdavausi iš lovos, pusdienį leisdavau Ant Kalniuko (oh the irony), dusyk savaitėj imitavau paukštišką čiauškėjimą, det här är Sara, min flickvän, hon talar lite grekiska, vad har du för yrke, nemėgau kaupiamojo draudimo, kai išmoka išmokama mirties metų gale,- na, žodžiu, dar vieni tradiciniai įsisukę metai.
o praėjusio antradienio rytą pašto dėžutėj radau Laišką, nuo kurio balsas ėmė drebėti, nei rankyčių, nei kojyčių. Eglė sako, DOMM atnaujino savo meniu ir – ir tai, matyt, svarbiausia – koncepciją, ir ei (gerai, iš tiesų TAI svarbiausia), tinklaraštininkus kviečia apsiuostinėti, pakramsnoti, gal paskiau ir mintimis pasidalinti. valio, dar viena tinklaraštininkų privilegija!
ak, tariau sau, juk tiek laiko TEN norėta! bet žinote, tie norai — pasvajoji, pasvajoji, ir toliau šakute badai varškės apkepą mif’o valgykloje (sezono naujiena: su razinomis!).
po truputėlio streso (dviejų tipų: gi mėsos nevalgau ir neturiu ką apsirengti), pasidaviau ir parašiau: taip taip taip, NORIU LABAI.
ir po poros dienų (t.y., ketvirtadienio vakarą) nemoliūgine karieta atriedėjau į Vilniaus Rotušę – didelei, ilgai, gražiai ir baisiai intriguojančiai vakarienei.
pirmiausia šeimininkas Artūras Oželis papasakojo, kas pasikeitę ir koks nuo šiol būsiąs DOMM. ir drobėse atrodė viskas taip gražu:
naujoji koncepcija “arčiau žmogaus” (šuolis nuo, A. Oželio žodžiais tariant, žmonių išsigalvotos molekulinės virtuvės);
sezoninis meniu (didelis pliusas!);
vakarinis-savaitgalinis restorano virsmas į socialinę erdvę, kur tuos šventus pasisėdėjimus skirtumėm ne vien tik keturių valandų vakarienei, bet šįsyk – jau ir bendravimui (žr. žodį lounge restorano pavadinime).
puiku, suplojome delniukais. ir mūsų likęs vakaras it tyčia ir atspindėjo tą naująją laisvesnę koncepciją. viena po kitos – nelyg pasakoje – ant stalų keitėsi lėkštės, ir pusantros valandos gaubėmės malonios įtampos debesėliu – o kas dabar? tarp pastebėjimų ir diskusijų, tarp vertinimų ir lyginimų nuo dūšios pleptelėjome – idėjos daliai bendravimas rašome riebų pliusą!
antras didelis ir ryškus pliusiukas bus už rūpestį; prieš vakarienę (ir ne aš viena) krimtausi – ar neteks dviejų trečdalių lėkščių grąžinti, kaltai nusišypsojus – atsiprašau, tačiau mėsos ir žuvies nevalgau. bet ne — irmai ir man priminus, jog tikrai tikrai nevalgome jūros gėrybių anei mėsos, gavome vegetariškų skanėstų. valio!
o kaipgi, na, maistas, paklaustute. kartotis nebesinori – visą meniu (ir vegetarišką taip pat!) atidžiai išnagrinėjo gerb. kolegos (žr. nuorodos apačioje), o jį po kaulelį narstyti ir vertinti – dar ne mano nosiai. tad aš tik žemai nukelsiu skrybėlę chef de cuisine Javier Lopez. ir trumpai tarstelsiu, jog risotto buvo kažkas fontastiško – neatskirti, kur tekstūra, o kur skonis, kur vaizdas, kvapas, kur įspūdžiai. visa yra vienis, t’sakant.
taigi, mielieji, tokie tad mano, būro, nuotykiai Restorane. norisi daugiau? (man – taip! pakartotinų vakarienių.)
Eglės
Indrės
Rokiškio
Giedrės
Edgaro
Irmos
Lauros
Beatos
Kruva gramatiniu ir skyrybos klaidu, o rasymo stilius toks chaotiskas, kad net nebaigiau skaityti. Tikiuosi autore geriau gamina nei raso…
Oi, jau nebeskanu tą patį apie tą Domm skaityti… Gal jums sumokėjo ar kaip čia yra?? Atsiprašau tikrai, čia vsiiems domm gerbėjams, net kepyklai skirta.
ne visai, Živile, ne visai – mums pasiūlė ateiti ir išmėginti naująjį meniu, ir, jei noris, atsiliepimais pasidalinti. tik tiek!
o kadangi mūsų tokių norinčių nemažai buvę, tai taip ir išeina, kad kone kiekvienam tinklaraštį ir išdygsta po aprašymą.
O klausyk, kas ten per violetinis dalykas? Kaip norėčiau rizoto paragaut. Atrodo, labai puikiai.
tenais burokėlio čipsas.
aš sykelį namusoe gaminau risotto, bet man kažkaip visiškai nepatiko, tai dabar knieti vėl išbandyt. ypač gerai čionais buvo tas gražgarstės lapelis – ana kai tokia, mmmm, aitri-pipirinė (?), tai bais’ maloniai kontrastavo su visu tuo švelnumu.
O man patiko šitas aprašymas.
Nors jų buvo nemažai iš skirtingų tinklaraščių, tavasis išsiskiria, na, tokiu puikiu savitumu ;)
ai, man visad patinka šičia skaityti, o tas chaotiškumas labai subtilus.
o rizotas tikrai laaabai(!)skaniai atrodo!
Labai patiko :) Smagiai įspūdžius išdėstei :)
Ačiū už kompaniją :)
O man nuotraukos labiausiai :) skaniausios iš visų ;)