i still sleep with the lights on, i still stay up late alone

June 29th, 2010 Posted in bandelės mamai | 10 Comments »

‘buvo agnė atgrubnagė, tinginė, rėksnė, melagė,’- taip man mama sakydavo vaikystėje.

bet kadangi mano mama nemoka nei bandelės iškepti, tai juokiasi tas, kas yra agnė. todėl aš jai pažadėjau įdėti receptų bandelių, kurių galima pasidaryti iš anksto, užšaldyti ir kepti kas rytą savo vaikams į mokyklą, arba sekmadieniais, jei sužinai, kad greitai į svečius atvažiuos pusryčiauti severija. tiesa, man kol kas tik šiek tiek sekasi sugalvoti tikrai gerą būdą, kaip jas tobulai iškepti iš užšaldytų. galbūt taip yra dėl to, jog švieži produktai yra švieži produktai ir kai bandai ką nors užšaldyti ir vėl atšildyti po to, nieko gero nebus. na, bet žiūrėsim, gal ką dar sugalvosim…

bandelės su cinamonu (a.k.a. žievelės)
gana didelė gauja jų (pusę iškepi – pusę užšaldai)

570 g miltų (didelis glitimo kiekis, ty kokie A, angl. ‘strong flour’ bus)
30 g gyvų/ 7 g instant mielių (aišku, galite su manim diskutuoti, kad ne tokią proporciją skaitėt ar pan: tiesiog man tai suveikė (sainsburio mielės,D), o jūs galite naudoti kokias norite mieles, kokias norite kiekiais,)
85 g cukraus
100 g margarino
290 g pieno
—–
pabarstymui
30 g margarino
50 g cukraus
6 g cinamono
arba pagal skonį

1. jei darote su gyvom mielėm, pieną reikia vos vos pašildyti (optimali temperatūra – apie 30 C laipsnių), dalį jo įpilti į puodelį, įdėti šaukštą cukraus, ištirptinti mieles, palikti pastovėti kambario temperatūtoje kokias 15 min. turiu prisipažinti, kad nežinau, ką daryti su dried mielėm: ar jas reikia kildinti? nes aš naudojau instant mieles – jas tik suberi į miltus, užmaišai ir jos *pokšt* ir suveikia.

2. į miltus įdėti sausas mieles, cukrų, žiupsnelį druskos, pamaišyti, supilti  gyvas mieles, jei naudojat, ir ištirpintą margariną. pamaišyti ir pradėti pilti (likusį) pieną. beminkant bus matyti, ar reikia visą pieną supilti, ar ne, bet mielinė tešla pasidaro minšta ir tąsi ne dėl skysčio, o dėl ilgo minkymo, todėl nepatingėkite ir paminkykite ją, kol ji taps minkšta kaip pagalvėlė ir tąsi. tikriausiai sunaudosite visą pieną, o gal šlakelis liks, o gal reiks lašelio daugiau – bus matyti. uždenkite tešlos kauburėlį plėvele ir leiskite tešlai pailsėti kokias 15 – 20 min.

3. tuo tarpu išsilydikite dar margarino patepimui, sumaišykite cukrų su cinamonu, pasiruoškite skardą, pabarstytą miltais, bandelėmis. kepimo popierius irgi tiks,)

4. iškočiokite tešlą į 0,5 cm storio stačiakampį, patepkite jį ištirpusiu margarinu, pabarstykite cukrum ir cinamonu. suvyniokite tešlą į ritinį, vėl patepkite margarinu, vėl pabarstykite cukrais ir cinamonais. supjaustykite norimo dydžio bandelėmis, sudėkite ant skardos ir leiskite joms pakilti kokį pusvalandį. prieš kepant, pirštu įspauskite veritkalią duobutė bandelės viduryje, jos šonai dėl to šiek tiek išlįs į išorę. kepkite 190 – 200 laipsnių C temperatūroje, kol skaniai apskrus, kokias 15 min. vėlgi turiu įspėti, kad temperatūra ir laikas priklauso nuo individualios orkaitės, nepalikite bandelių be priežiūros.

——

5. likusias bandeles sudėkite ant miltais pabarstytos pjaustymo lentelės, kiškite į šaldiklį. užšalusias perkelkite nuo lenteles į plastikinį maišelį. kaip ir minėjau, dar neradau tobulo būdo jas iškepti, bandžiau taip: vakare ištraukite bandeles iš šaldiklio, sudėkite ant miltais pabarstytos skardos, palikite šaldytuve per naktį. ryte ištraukite iš šaldytuvo, leiskite joms pakilti šiltoje orkaitėje (30 laipsnių C) kokias 15 min. ištraukite, įkaitinkite orkaitę ir kepkite kaip paprastai.

tiesa, ką tik supratau, kad tokį įrašą jau esu dariusi ir aptikau jį receptų stalčiuje net, todėl dabar iš savęs juokiuosi, bet gal čia tik reiškia, kad šitos bandelės tikrai skanios ar kažką pan…