and i don’t want to disturb what we keep quiet

regisi, šią naktį jau buvo girdėti cikadų cik-cik-cik-kad-dų.
atbulom žingsniuojame link išvykimo, aš ir mano šešėlis. mindama mėginu jį kalbinti prancūziškai, bet anas tik papurto galvą, iš garbanų iškrato penkių centų monetą ir nekalbus nurūksta su vėju. šalta, susikūprinu, nesiveju.
– man ištraukė liežuvį,- galvoju; dienos blyksi paskiromis frazėmis apie nakčia pasivaidenusį platoną ir lyrinio subjekto išgyvenimus, o aš — stoviu ir žiūriu prie didelio kelio, ale nei bū, nei mė nebeišspaudžiu. gal tikrai internetas mane išdurnino, sumindė dėmesį ir išgaudė serpentinais nuo tiltų leidžiamas žodžių gyvates.

nieko tokio, užtat pasižadėjau vasarą po įsivaizduojamos akacijos šakom ir literatūros stirtom, palaidais plaukais ir atpalaiduotom smegenim. vūūūūū!
– – –
dabar nematau, kaip čia tolygiai (tolydžiai) nuo šalto pajūrio vėjo (nieko nežinau, vandenynas už pem kilometrų, tad šiandieną net vilnones pirštines išsitraukiau) pereiti prie torto, bet anas buvęs nenusakomai skanus, labai labai,
o fotografavo vėl tėtis. aš užtat sutvarkiau vonios kambarį, tiesioginiai mainai.

tortas

tortas “mėnulis”
tešlai
250 g sviesto
250 g cukraus
6 kiaušiniai
150 g miltų
100 g krakmolo
1 v.š. kakavos
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
po kelis lašus romo ir apelsinų esencijos

kremui
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
200 ml plakamosios grietinėlės
1 v.š. cukraus
1 pakelis grietinėlės standiklio
100 g pieniško šokolado
50 g balto šokolado

lakštams kambario temperatūros sviestą plakame su cukrumi ligi purumo (apie 5 minutes). po vieną sumušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišome – bent po minutę. įsijojame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, kakava, krakmolu. supilame esencijas ir palengva (geriausia – rankomis, t.y., mentele) išmaišome. ant kepimo popieriaus prisipiešiame 26 cm skersmens apskritimų. alternatyviai galima tiesiog po popieriumi pakišti tokio didumo torto formos dugnelį ir tešlos apskritimus formuoti palei jį, o dugnelį, prieš šaunant lakštelius orkaitėn, ištraukti. kad ir kuriuo būdu darytume, pasiruoštą tešlą paskleidžiame ant šių apskritimų plonu sluoksniu, kiekvienam lakšteliui prireiks kokių 3 v.š. – manieji išėjo storoki, jūs tik pažiūrėkit, kokie plonučiai lygučiai gražučiai Astos lakšteliai! kepame 180oC 5-7 min, nuo atvėsusių lakštelių nulupame popierių.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

formuojame tortą: po vieną dedame lakštelius ir pertepame kremu. viršutinio netepame.

greitutėlaičiui papuošimui smulkiai sutarkuojame šokoladus (atskirai — drožlių nemaišome). išplakame grietinėlę su cukrumi bei standikliu (standiklį pilame – kaip parašyta ant pakuotės – grietinėlei imus tirštėti), apmarmaliuojame ja torto šonus ir viršų. aplipdome pieniško šokolado drožlėmis, ant viršaus pribarstome baltojo šokolado. jei yra noro, galime išbarstyti figūras, ženklus ar simbolius su trafaretu – irgi greita ir šiek tiek įspūdingiau, antrąsyk gamindama torčiuką taip ir dariau, ale įamžintas likęs šis.

skanaujame su arbata. nerealiai gardu.

tortas

recepto kelias ligi mano virtualaus stalčiaus: Kepimo paslaptys Nr. 6 -> Sonatina -> Asta. truputį kaip sugedęs telefonas: truputį pakeičiam šen, papildom ten, bet vis viena.

8 thoughts on “and i don’t want to disturb what we keep quiet

  1. Atrodo tikrai skaniai, nors as sokoladiniu tortu ir nemgstu. Atrodo ji net ir paprastai siemininkei imanoma pagaminti. Tad, greitu laiku, kai tik bus kokia proga, o progu galima prisigalvoti bet kada, as ji ir gaminsiu. Svarbiausia, kad pagal aprasyma neatrodo labai sudetingas metodas pagaminti. Aciu labai, greitu laiku duosiu zinot kaip gavosi.
    P.S. prisiminiau proga, kurios nesvenciu, bet labai galima butu pradeti – mano vardadienis yra geguzes 28! Aciu uz puikia ideja!

    • nėra už ką, Rima. tikrai nesudėtingas tortas – žinoki, aš tiesiai iš oro uosto parvežta, tik užkandau ir OP! šito torto daryti, o po poros valandų ir gatavas – biskvitukai nestori, tad kol kremą padarai, ir atvėsta, ypač jei balkone šalta ,)
      o progų belenkada galima prisigalvoti. arba ir pats tortas gali būti proga, va taip va. beje, jis tikrai nėr smarkiai šokoladinis, ką čia – tos drožlės skonio neužgožia (čia gal ir su anatomijom kokiom kas bendro – manau, visą tortą apliejus šokoladu, būtų gerokai labiau šokoladiška), o pats pyragas.. na, man veikiau priminė medaus tortą (savo, hm, drėgnumu ir, hm, kone gaivumu) nei kokį šokoladainį. beje, jei ką, tai ir mama labai gyrė – o ji gi p. anti-šokoladiniai-desertai.

  2. Ėėė, o Kepimo paslaptys čia gal senas numeris koks nors? Pamenu man buvo gal 15 metų kai varčiau iš mamos lentynų ištrauktas Kepimo paslaptis ir tas Mėnulis man toooooks nerealus atrodydavo, vis atsiversdavau aš jį.. Negaliu patikėt :))) Puikia čia susigrojo man atsiminimai :)

    • žinoki, Violeta, net nenumanau – gyvenime Kepimo paslaptis tikriausiai tik vidurinės darbų kabinete tesu mačiusi :D
      bet, žinok, anas tikrai nerealus. mhm.

  3. odie, pamenu kaip seniai, savo virtuvės eksperimentų pradžių pradžioj, radau šitą receptą žurnale, kurio receptai man atrodė veik neįmanomi pagaminti- maniau, kad įgimta yra sugebėjimas gaminti TOKIUS dalykus. dar pamenu ir visą puslapį rausvučių pyragaičių- marcipaninių ir morenginių, rodos- lydžiaus dėl jų, sakiau, kad “kai užaugsiu, būtiniausiai mokėsiu juos gaminti” : ))

  4. Pingback: Kepykla nr. 5 » Blog Archive » lyg tie medžiai vasario šerkšną

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *