alabama arkansas i do love my ma and pa
Gegužė 5, 2010 parašėpre scriptum. būtina paklausyti. ačiū, mart.
visi metai – vienas didelis riebus palindromas. koridoriumi tuktuk-tuktuk-tuktuk lagaminų ratukai ima bildėti neįprasčiausiomis dienomis, o rudenį vienas po kito apgyvendinti kambariai tuštėja atbuline tvarka (pradedant nuo nykštukų). nelyg koks vilis vonka apsisuku ant kulno, šoktelėjusi į orą tris kartus sukaukšiu iš burtininkės gingemos panosės nukniauktom kurpaitėm, ant sienos palieku kyboti tik vieną kalendorių — gegužės. iš jo išbraukiu économie monétaire (uff!), paraštėje žymiuosi parsivežtinukus.
entre le vingt-cinq et le vingt-sept, sakau tetai pirmame aukšte.
viskas tvarkoj.
—
kai buvau dar truputį maža (tikriau, labiau maža nei dabar), virtuvėje sugadinau tūkstančių tūkstančius skanumynų. na, gal ne visai tiek, tačiau kepiau ledinius takelius, kuriuos po antro bandymo pati viena ir turėjau sutriaukšti; tris valandas (vietoje kempenkių minučių) džiovinau varškės pyragą; prigaminau morkų pyragų (kuriuos tėtis mandagiai pasiūlė naudoti namams statyti), šaukštu kabinamo paukščių pieno bei sviestu kvepiančių plytų à la brioche.
o štai per Atostogas prikepusi tortų ir pyragų ir žiedų ir plikytų sausainių ir kitokio bieso, vieną džiaugsmąją dieną, įnirtingai besiknisdama tarp aibės receptų (aš pažadu, Asta, tikrai pagaminsiu tą programą, kuri visas šitas bėdas išspręs), išgirdau tylų balselį iš dešinio kambario kampo — o gal.. obuolių pyrago?
palindromas: mano pirmasai gyvenime obuolių pyragas, keptas prieš, nežinau, bent šešetą metų, kai dar laidiniu telefonu skambindavau į darbą mą ir klausdavau, o kaip reikia ištrinti sviestą?. nuostabiai kvepiančios sviestu, tirpstančios ant liežuvio galiuko ir neįmanomai šlykščiai kočiojamos tešlos. nes rudenį manęs nebuvo, bet rudenį nebuvo ir obuolių (ne tie metai), taigi viskas tvarkoj. į dvi savaites sukondensavome visas metų šventes.
obuolių pyragas, pas kurį sugrįžtama
tešlai:
100 g sviesto
100 g cukraus
1 kiaušinio
180 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilinio cukraus
geros saujos graikinių riešutų (nebūtinai)
įdarui:
prieskonių (cinamono, gvazdikėlių – na juk patys suprantate; obuoliai!)
2-3 didesnių obuolių
tešlai ištriname sviestą su cukrumi. įmaišome kiaušinį, galiausiai suberiame su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi sumaišytus miltus ir viską sumakaluojame į ypačiai lipnią ir minkštą tešlą. paliekame pašalti bent pusvalandžiui.
tuo tarpu obuolius nulupame, pašaliname sėklalizdžius ir smulkiai supjaustome. suberiame prieskonius.
įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
tešla pastingo ir atrodo tinkamesnė darbui? optinė apgaulė ,). 3/4 jos rankomis išspaudžiame į formą – aš naudoju universalią keptuvę be rankenos, kokių 20 cm skersmens. uždengiame folija ar kepimo popieriumi, priberiame pupelių ir kepame “aklai” 10-15 minučių, nuimame svorelius (atsargiai; gali būti, kad per tiek laiko tešla dar bus žalut žalutėlė – čia, regisi, nuo mėnulio fazės priklauso. tad jei po kepimo popieriumi pagrindas dar – matyti – žalias, paliekame tuos svorius ir leidžiame pakepti dar penketą minučių) ir pakepame 5 minutes. suberiame obuolius, o iš likusios tešlos…
a) iškočiojame juosteles ir iš jų suformuojame “tinklelį” – geriausia kočioti ant kokio nelipnaus paviršiaus, pvz., silikoninio kilimėlio; arba
b) pridėję pasmulkintų graikinių riešutų, prigaminame rutuliukų trupinukų ir juos atsitiktinai sumėtome ant obuolių.
kepame, kol.. iškepa, kokių 10 minučių.
valgome šiltą. arba ne. skanus visaip.
receptas seniai seniai rastas dansukker.com, bet dabar iš ten išnykęs; na, tik aš dar tų riešutukų primėčiau. kažkas panašaus į šitą, bet ne ligi galo.
kadangi aš tariau sau, jog esu Pakankamai Suaugusi, prie pyrago prigaminau ir ledų. menka čia paslaptis apie obuolių pyrago ir ledų santykius, šypt šypt.
o šiti – nuostabūs. visai tokie, kokie patinka mą – neriebūs ir pieniški – ne grietininiai. be to, be kiaušinių! paprasčiau ir būti negali. (gerai, gali.)
fleur de lait, arba tiesiog pieniški (pieniniai?) ledai
2 st. riebaus pieno
1/2 st. cukraus
žiupsnis druskos
3 v.š. krakmolo
1 st. riebios grietinėlės
cukrų ir pieną kaitiname ant vidutinės ugnies. grietinėlę maišome su krakmolu ligi vientisos masės. supilame į pieno-cukraus tirpalą ir maišome maišome maišome, kol užvirs. nukeliame nuo ugnies, maišome dar keletą minučių; masė turėtų pastebimai sutirštėti (jei ne – pakaitiname dar, nuolat maišydami). perpilame į kitą indą (geriausia – per sietelį), leidžiame atvėsti ir pašaldome šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.
receptas iš david lebovitz the perfect scoop, tik šiek tiek sumažinau cukraus.
Ah, obuolių pyragasss… Ah, su ledaisss… Nio labai, nio čia ir dabar, ačiū, niam :))
- – -
Jul, prajuokinai :D Bet aš lauksiu, aš tavim labai tikiu! Tu išgelbėsi mus ir ne tik mus! :))
taip, juk aš beveik žana d’ark. :D
Klausiausi to muzikinės įžangos ir norėjos laukais lėkt, nemeluoju :)) pasirodė, kad tai man palengvėjo, dėl egzamino, nu. Labai džiaugiuos, kad jis baigtas, sveikinu :) pyragas dar sustiprina tą beprotystės jausmą, o ką kalbėt apie ledus pagal paties nuostabiausio boyfriendo receptą ;)
žinoki jausmas po šito siaubūno slibino tooooooooks geras, tikrai norisi iš vidaus susprogti išsitaškyti apimti pasaulį, priglaust prie širdies, su meile karštai pabučiuoti :D. tereik rezultatų mėnesiuką kokį palaukt (gal šįkart greičiau pasirodys nei po žiemos sesijos – anų tris mėnesius laukėm), kad būtų matyt, ar teisingom mintim į jį nuėjau, va.
jo, mano boifriendcas geras – darsyk įsitikinau. our children will be smart and beautiful, not to mention imaginary.
“norisi iš vidaus susprogti išsitaškyti apimti pasaulį, priglaust prie širdies, su meile karštai pabučiuoti :D.” blembački, pamenu tokius jausmus, aišku iki tol jausmai nesaldainiukai, bet, man jaučiu taip trūksta drive’o gyvenime, kad norėčiau pastudijuot ir pasiparint ir po to taškytis taškytis :) na, planuose studijos nusimato, tai..labai laukiam.
O dėl jūsų vaikų, tai jie bus tiesiog nuostabūs, dar būtinai su tavo plaukais :)))
Ahh.. ledai :) ir ta nelemta ledu masinele… :) toks ilgesingas post’as – tikiuosi jokie pelenai neuzpustys kelio namo ;)
dėkuidie, kelionė ne oru, o žeme nusimato, tad pelenai mažiau pavojingi :D
Įsivaizduoju visi kepti pradeda nuo obuolių pyrago. Na kas gali būti geriau už pradžią nei obuoliai ir tešla (kuri dažniausiai, padedant kam nors, kas supranta kaip reikia kepti, pavyksta)? :)
šypt. kiba. obuolių pyragas – veža, bet tik į vieną pusę.
Man labai patinka jųdviejų blogas ;) gal dėl receptų, gal dėl rašymo manieros, bet labiausiai dėl muzikinių pavadinimų ;)) dažniausiai viską perskaitau tyliai tyliai ir nieko nekomentuoju, bet šįkart prisiminiau, kad mano pirmasis pyragas buvo obuolinis ir labai panašus į šį, o dar ta daina.. myliu ją ;)
ačiū, Lina, už komentarą – bais’ smagu, kai užsislėpę skaitytojai apsireiškia; bo man tai mistika: kas jie? kodėl jie? :)
et, pamenu skambučius mamai į darba… tokie sentimentai širdį užliejo dabar :) nors imk ir skambink!
o ledai ledai… as vis glostau parduotuvėje “kitchen aid” ledų “bliūdą” ir gundausi gundausi :) belieka savo riterį, spindinčiais šarvais, sugundyt tuo “bliūdu” :)
bliūdą glostai, o.. pala..
tu KA turi? ._o papasakoki, papasakoki, prašau, koks jis nuostabus — ieškau gilesnės motyvacijos ir postūmio aną įsigyti (matote, palei zodiaką – svarstyklės, tai bais’ sunku pasiryžti).
Jul, brūkštelėjau tau laišką ir nukulniavau savojo KA paglostyt :)
Mieloji, nesuprantu, Erazmus studentė su ledų gaminimo aparatūra? Na klausyk!
O kad obuolių pyrago ir ledų kombinacija yra tobula – pritariu. PAGALIAU turim šaldiklį, pirmas pirkinys buvo dėžutė vanilinių ledų, kepsiu obuolių pyragą, mano žmogus vien nuo minties devintam danguj :)
ne, Žiupsneli,- vis dar esmi erasmus studentė be orkaitės; tačiau su dviejų savaičių pavasario atostogų vilniuje su ledodariu, vafline, duonkepe ir dar balažinkuo archyvu :)
kepk kepk pyragą. smalsu apie tavąją versiją paskaityti – man jų niekad nebūna per daug; aišku, paskiau išsirinkti neįmanoma, bet…
Tai kad mano paprasciausia. Tradicine. Lietuviska. Neverta net skelbt :)
pšššt, paslaptis, – mūsų namuose tradiciniu būtent šitas ir laikomas :) o mano nuomone, tradicinis yra tasai, kuris kiek į keksą panašus — ar ne šeši-kiaušiniai-šeši-šaukštai-miltų-šeši-šaukštai-cukraus ir obuoliai, vidun supjaustyti? bet namuose tokio negaminame, nors jis man kažin kokia slaptingumo ir ypatingumo aura apgobtas.
Sveikos, gardu paskaityt |:) Bet o visgi – kaip išsukt tą sviestą su cukrum??? Man tai misija neįmanoma, gal yra kokia paslaptis? :)
Sveika, smagu, kad gardu :}
Man žinoma vienintelė paslaptis – sviestas turi būti kambario temperatūros. Na, pakankamai minkštas, kad galėtai jį trinti. Jei ruoštum sviestinį kremą, tektų plakti ligi purumo – čia jau, mano tingia nuomone, be mikserio neapsieisi. Šitam recepte pakanka minkštą sviestą sutrinti (kad ir šaukštu) su cukrumi, kol jie patampa vientisa mase.