i think our lives have just begun
Balandis 28, 2010 parašėpatirtis parodė –
prieš išvykstant dviems savaitėms, būtina susitvarkyti visą buitį (būtis, palikta sau, susitvarko pati): išnešti šiukšles (ypač mėlynąjį maišą) ir susikloti lovą; plačiai atverti langą ir likusią morką (bei bulbes) atiduoti kaimynams. įkrauti mobilųjį telefoną. graužtuką paslėpti po lova.
grįžus po dviejų savaičių, iš naujo apkabinti nantą, pakasyti jam paausį, sakyti mur. giliai plaučiuosna traukti per akmenų sienas svyrančių alyvų kvapą; šypsotis, kai ta saulė saulė saulė verčia prisimerkti, o vėjas vėjas vėjas nesugrubusiais pirštais kedena plaukus; žieminius batukus nugrūsti į tolimiausią spintos kampą. nežadėti, kad niekada tavęs nepaliksiu, bet įsiteigti kokį nors didelį jausmą.
minant namo, balsu deklamuoti maironį.
trapūs žiedai
5 pyragaičiai po 80 gr
192,5 g miltų
15,5 g miltų pabarstymui
77 g cukraus
115,5 g sviesto
27 g kiaušinių
žiupsnis druskos
1/4 a.š. kepimo miltelių
šiek tiek vanilės ekstrakto ar esencijos
kiaušinio žiedams aptepti
40 g kapotų žemės riešutų
tešlą paruošiame tradiciškai ir iškočiojame 6-7 mm storiu. formelėmis* spaudžiame aštuonių centimetrų skersmens žiedus. aptepame kiaušiniu ir pabarstome smulkintais riešutais, kepame 220oC. papasakot apie formeles – aštuonių cm skersmens. tepti kiaušu, barstyt riešutais. dutram dukem laipsnių.
* ašai tokių formikių neturėjau, tad pasidariau iš kartono trafaretus, o paskiau juos peiliuku iš tešlos išpjausčiau.
receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai
kaip jautiesi grįžus? Neatrodo, kad būtum kaip tar žemės ir dangaus? Smalsauju.
O žiedus tai aš visada troškau tokius kept, nes man jie kvepia vaikyste ir per rūką matomu tarybinės parduotuvės konditerijos skyriumi. Taip jaukiai.
žinoki, čia tikrai Tie žiedai. ne Tokie, ne Panašūs, bet Tie Patys :)
o aš.. viena koja lietuvoj, viena koja fra. mintys lietuviškos ab-so-liu-čiai, fra kalba primiršta, bet turgus tai prancūziškas :D
tikriausiai todėl toks ūpas, kad po ketverto savaičių vėl lietuvon pargrįšiu.
O nejauti, kad bus labai gaila? Nes man toks virpulys kirbėtų, kad reik palikt, kur tiek laiko praleista…
sugrįšiu.
jule, žiedai :)) pavasaris, prisiminimai, nostalgija.. tepražysta ir mano pilvelis, kepsiu, dievaži :)
visada labai laukių tavų įrašų, o ypač tų, katrie po pertraukų ir dar dabar jau net įsivaizduoju kokiu balsu kalba tavo mintys :)
eik sau, kaip smagu girdėti :)
tikiuosi, kad artimiausiu metu kils įkvėpimas dar keletui įrašų. nes medžiagos (t.y., nuotraukų) kupinas kompjūteris, bet tas įkvėpimas, nors pavasaris ir smegenyse, kažin kur prapuolęs.
tikrai labai ilgu be tamstos buvo…
pas jus jau alyvos pražydo? mes dar ilgėsingai laukiam jų ir kaštonų. Tada pats geriausias laikas metuose būna :)
smagu girdėti, jog neapleido svečiai mūsų bandelinės :)
aha, ir alyvos, ir obelys, ir visa taip kvepia!!
labai gardu! bet kaip pasverti 27 gr.kiausiniu?
svarstyklėmis :)
jei ne, galima pamėginti pamatuoti “maždaug” – na, koks pusė kiaušinio bus.
Julyt, aš ne į temą… tiesiog norėjau pasakyti, kad labai faina buvo tave pamatyti sugrįžusią! Aš taip tyliai vis pasižaviu tavaisiais receptais ir pasakojimais. :-)
Vilma, man pasimatyti irgi smagu buvę :) tu man nuo pat Tavo Dienos nematyta, va — tiesa, kadaise mačiau kažin kaip iš tolo prie žalgirio/kalvarijų sankryžos bestovinčią, bet tik tiek!
o tau irgi komplementai; ploju katučių kaskart skaityklėje naują įrašą išvydusi :)
Ačiū, Julyt! Bet aš vis tiek pasiduodu prieš tavo kepinius. ;-)
Na, ką gi, garsiai sveikinu pagaliau grįžus į doros kelią, t.y. vėl išalkusiems skaitytojams atvėrus penktos kepyklėlės duris :))) Ir dar su tokiais, mmm, žiedais :)
skruostai rausta nuo gėdos; smagu ir man vėl prijuostes lauk traukti ir miltinas nosis atbulom rankom valytis.
Mmm… Bet tikrai, kaip vaikystę primena :)
o man regisi, jog aš vaikystėj buvau tokia išranki, kad žiedų nė nevalgydavau, kikiki. užtat dabar, dievulėliau, tik paduok.
Velkam bek, kaip sakoma :)
nais tu by bęk.}
Labai gražus įrašas, mėgstami žiedai ir džiuginantis receptas! :)
ačiū, Rūta}
Prisimenu ir as siuos sausainius, tikrai toki kvapnus ir visada sviezi budavo. Kaip gera, kad dabar galesiu juos pati pasidaryti. As is karto uzsirasiau recepta i knyga padauginus viska is 4, tai kaip tik bus pakelis sviesto. Del formu dar nenusprendziau ka darysiu, ar bandysiu ieskot parduotuveje ir pirkti, ar pirksiu bet kokias formas, ar darysiu improvizacija kaip ir jus. Bus matyt, duosiu zinot, aciu uz puikius prisiminimus!
oho, o jūsuose sviesto pakučiai net po puskilį?
neabejoju, kad žiedai būtų ne mažiau skanūs ir kokių šuniukų kačiukų ar beformių blynukų pavidalo. tik va, užsispyriau, kad ‘reik žiedų’, ir nieko sau padaryt nebegalėjau.
Šie žiedai, man tokie labai labai.. tiesiog labai labai! :)
[...] štai per Atostogas prikepusi tortų ir pyragų ir žiedų ir plikytų sausainių ir kitokio bieso, vieną džiaugsmąją dieną, įnirtingai besiknisdama [...]