pretend my feet are running away
Kovas 20, 2010 parašėnet nepastebėjau, kaip atėjo pavasaris – didelis, žalias, šelmiškai šnibždantis mesti striukutes į orą, bėgti, verstis kūlio nuo kalnų, nelyg daglui spoldingui ieškoti naujų sportinių batelių (juk tie, iš pernai metų, nebegyvi!),
išsiveržti iš savęs iš popierių iš kuprinių
dviejų antklodžių ir elektrinio radiatoriaus vergijos
susiradus aukščiausią apylinkių kalvą, virvute apsirišti krūtinę, prie kito galo pritvirtinti aitvarą, atsispirti, pašokti, šypsotis, atsukus veidą vėjui,
kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išpūstų visa, kas užsistovėję,
sugaudyti tą naują lėkimo pažadą į stiklainėlius, apsukti stora drobe, užtvirtinti gumelėmis.
skaityti binkio eilėraščius.
šaltibarščiai, pritaikyti prancūziškiems produktams
skiriama Jurgitai, Rūtai L. ir kitiems šaltibarščių nemylėtojams
1 virtas burokėlis
1-2 st. rūgpienio, pasukų ar jogurto (aš naudoju lait ribot – tradicinį bretonišką pieno produktą; pagal gaminimo būdą – pasukos; pagal skonį – kefyras)
šliūksnio pieno
ketvirtis labai ilgo agurko
2 virti kiaušiniai
puokštelė šviežių krapų
svogūnų laiškų arba, iš bėdos, baltosios poro dalies
žiupsnis druskos
bulvių
.) taigi taigi taigi.
kietai išverdame kiaušinį (galbūt reikėtų iškepti įrašą apie mano olternatyvius gamybos būdus? – bulves mikrobangėje, visada pavykstantį kiaušinį neverdančiame vandenyje..), supjaustome gabalėliais. panašiais gabalėliais susmulkiname agurką. susmulkiname krapus. burokėlius supjaustome kaip įmanoma plonesniais šiaudeliais. viską sumaišome, užpilame kefyru/pasukomis/jogurtu, įberiame druskos. pamakaluojame, praskiedžiame pienu, ragaujame. jei per tiršta – įpilame dar pieno; jei per tiršta ir per švelnu – kefyro; ir panašiai: nedidelis čia mokslas! prieš patiekdami apibarstome smulkintais svogūnų laiškais ar porais.*
bulves verdu mikrobangėje; galiausiai kad būtų gardžiau, apkepu keptuvėje.
* jei valgysime ne iš karto, kiaušinius ir agurkus supjaustome ir paliekame atskiruose indeliuose; į sriubą įmaišome tik prieš pat valgydami.
Jule Jule, būtinai padaryk įrašą apie savo Olternatyvius gaminimo būdus!!! tos bulvės, virtos mikrobangėje, skamba įdomiai:D
gerai, justut.*
tereik pasidaryti sąrašą. negausus kol kas anas, bet!
beje, va čia tai hipergreitas komentaras .D
Ale tai visai norėčiau dabar jų, nors ir nesu labai jau didelė jų fanė :)
O jei jau apie mikrobanginę… man ji visada įtariamą kėlė ir kelia :D O darbe net sugebėjau kažkaip uždegt pudingą ten :D och, buvo strioko :D
namuose man ji irgi buvo semi-mistika: tinkama pasišildyti sriubai, bet esu joje ir chapati.. sudeginusi ligi rūkimo ir suanglėjimo .)
bet bendrabuty dar ne tokių dalykų išmoksti. na arba bent jau tokių.
Nepatikėsi, aš ruošiausi savo mylimiesiems šaltibarščiams rytoj. Ir rytoj jie tikrai BUS!!
puikuuuu! nepatikėčiau tikrai, nes man lietuva dar toks šaltas kraštas atrodo, bet, kad jau pasakei, tai tikiu .) o pas jumis jau ir krapų yr ir viso kito gėrio?
man čia toks pavasaris vasara visiškai. organizmas reikalauja šviežių žalių gaivių daržovių, kruopas šalin, ryžius šalin, ŽALUMOOOOOS, neapdorotos, nepacackintos.
Aš irgi, aš irgi šaltibarščius ketvirtadienį, atrodo, gaminau ir valgiau valgiau valgiau! :)) Oi kokiu pavasariu kvepia.. :) Tiesa, dar labai nežymiai, bet… O krapai, beje, pas mane tai užšaldyti – begalės užšaldytų krapų – todėl beveik kasdien kiaurus metus šviežių galima pasikuitus šaldikly rasti :))
ah, mūsų šaldiklių turiniai kiba panašūs. turiu omeny savo lietuvišką, o ne įsivaizduojamą prancūzišką (dėl to, kad taip smarkiai įsivaizduojamas, net ledų negaliu nusipirkt :( ).
bet jeckau, žiūriu, nesvarbu kokia temperatūra už lango, lietuviškas mentalitetas tuo pačiu metu Pavasarį (ir šaltibarščių poreikį) skalambija!
Aš irgi jau gaminau! Kursiokė atsivežė naminių burokėlių, visą kitą šviežieną plius minus maxėj radom. Mmmm tai yra didelis gėris. O kai jau bus šviežių bulvių… Net galvojant seilė tįsta – keptos orkaitėje su trupučiu sviesto… Siaubas, kaip galima nemėgti šaltibarščių??
aš įsivaizduoju, kaip užsieniečiams keista gali būti: draugė pasakojo nutikimą, kaip kokie tai atvykėliai sakė, ‘purple soup.. that’s.. purple soup!’.
o šviežių bulvikių noriu ir aš! bet pirmiausia reik baigti namuos’ esančias atsargas. pasirodysiu totaliai neišprususi, bet.. kada jos atsiranda mūsuose? musiau ant mano grįžimo jau bus :)?
tiesa, vienoje prancūziškoje receptų knygoje mačiau panašią sriubą: šalta burokėlių sriuba su daigais; iš esmės – skiestas jogurtas, virti burokėliai ir.. daigai. taigi – šaltibarščiai be agurkų ir kiaušinių :)
Ir aš vakar šaltibarščius valgiau! Atidariau sezoną, taip sakant ;) Ir dabar esu didžiausia jų mėgėja ;) juk žinai, kada juos pamėgau? Dar ir dabar neapleidžia mintis, kad tie tavo močiutės šaltibarščiai buvo skaniausi, kokius tik esu ragavus :)
taip, taip, R, žinau, kad mano močiutė tau akis atvėrė. bet vis tiek – negalėjau ir tau neuždedikuoti TOKIO recepto, šypt šypt .)
Pas mus erasmusai pink soup vadina ir labiausiai ji patinka turkams ir graikams, nes be mesos, o graikams trubut ta ju tzatziki primena kazkuo…
Pas mus sviezios pirmosios is olandijos buna. Pagal pernai metus matau, kad kovo 30 jau tokiu buta ;) taigi tikrai bus galima greit dziaugtis tokiu skanestu :)
aha, manau, kad graikams turėtų būti į tzatziki panašu. na kaip, kai aš tėvams aiškinau, kas yra tzatziki, tai išvardinau produktus ir sakiau – ‘na, kaip šaltibarščiai, tik tirščiau ir be burokėlių’.
dar gal indams kokiems sueitų, į jų raitas panašu.
Jūs čia, merginos, ne pavasarį, o net visą vasarą su šaltibarščiais švenčiat :) aš dar negaminau ir dar nelabai norisi, kažkaip isteriškai trošktu šviežių salotų, tėvuko užaugintų… :)
jul, kaip pavydžiu, kad gali jau išsisluoksniuoti iš gausybės rūbų ir kvėpuot pavasariu :)) Pas mus šiandien lyja.
Vio, ir pas jus tuoj ateis. tikrai tikrai*
Jule Jule, ačiū tau, pasikvatojau sau iš dedikacijos, chacha :))
n.u.k. .D
sakyčiau, paragauk kada – gal pasikeitė skonis, bet.. o jei iš Alytaus savo močiutės šaltibarščių atvežčiau? žr. Rūtos komentarą (nr. 7)
Mažu gal mačys, misliji :) Gal… Reiks savam žmogui pagamint, jis mėgsta, o aš ne, todėl nelepinu. Tik nemoku gamint, he :) Niekad niekad nesu darius, absol. Maždaug sudedamąsias dalis žinau, kad reik supjaustyk, sumest ir kefyru užpilt :) Vandens nereik, a-ne? Tu dar pieno pili, nesu girdėjus… Analfabetė aš šaltibarčių klausimuos, ką darysi :)
ot kokia – nelepintoja!
na, žinai, čia nuo skonio priklauso – toks te receptas.. galima skiesti ir vandeniu, bet mane mokė pienu, tai taip ir darau ,)
oj tie keturvėjininkai, tik ir norisi jų paskaičius veržtis iš popierių, iš kuprinių, lėkt į dirvą kur, skint braškes, graužt obuolius ir kriaušes, na ir šaltibarščiais atsigaivint, žinoma.
ech, kad pas mus tas pavasaris jau toks, kaip pas jus būtų…
žemės kvapas!
ale, jėzaumarija, vaike, kur tu pusplikė jau bėgsi?! va, aš prieš savaitę atšvenčiau pavasarį – po miestą plaiksčiausi pliku kaklu ir paltą atsilapojusi! po to savaitę lovoj tūnojau ir po “kaldra” slėpiausi, kad nereiktų antibiotikų gerti… Mokykis iš mano klaidų! :)
dėkui už rūpesčiuką, bet kad lakstau atsilapojusi. ar, veikiau, atvirkščiai – kaklą užsimūturavusi skaromis, bet tik su palaidinuke (džemperiu), striukė garbiai kabo spintoje. ir nieko, nors ir neužsigrūdinusi – pas mus tikrai jau metas kedukams. plius penkiolika.
jergau, kaip pavydu! ir ne šiaip truputį, o tiek, kad pavydas bambą pragraužė… :)
labai skaniai