Kepykla nr. 5

pre-scriptum. per langus šeštadienį smarkiai sklido dūdmaišių garsai, iškišusi galvą pamačiau štai ką.

su kiekvienu rytu ir kiekvienu vakaru Grįžimai vis artimesni, ir prasideda prieškelioniniai nerimai, prieškelioninės nemigos, prieškelioniniai.. rūpesčiai, va. ką parvežti, ką parsivežti, ką palikti, ko nepamiršti, kur nueiti, ką padaryti, ką paragauti, su kuo sus’matyti, šimtas dūzgiančių bičių! — vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas; vienų galvose tylu ramu, o kitų ne, ir viskas.

keista dabar gi manoji būklė; viena koja jau mindant lietuvišką žemę ir širdukėje šokčiojant džiaugsmams, ima kilti visokiausi keisti jausmai, sakytai, ilgesiai tai kitai žemei – dar nepažintai, neatrastai, nepamatytai. ilgesiai dar nepaliktai žemei, išsiduodantys per vasaras be sūrių, per vaikštynes be Kalbos (juk jos klausant, vis dar užpuola atradimo džiaugsmas), per bibliotekas be anime peržiūrų.

ir tik kai paliudiji sau — aš čia sugrįšiu — tik tada nebereik lėkti skubėti mėginti aprėpti visa: praeitį, dabartį, ateitį; sūrius, meduolius, makaronus; neperskaitytas knygas, neatlankytus renginius, neišmoktus taisyti dviračius.
išsidrėbti ant sopkelės su savo egzistenciniu nuovargiu; skaityti joyce’ą.

beveik falafeliai
vieną dieną lietuvoje juos pagaminsiu kaip reikiant ir įmesiu padorią nuotrauką, tikrai – šitą metu tik pasiteirauta apie tahini gamybą

250 g avinžirnių, užmerktų nakčiai
riekelė baltos duonos – pamerkti
1 vidutinis svogūnas
pora skiltelių česnako
aitriosios paprikos gabalėlis
ryšelis petražolių
žiupsnis maltos kalendros
žiupsnis džiovinto baziliko
1 a.š. druskos
žiupsnis pipirų
šaukštelis kepimo miltelių
aliejus kepimui

avinžirnius, svogūną, česnaką, nuspaustą duoną, aitriąją papriką, žalumynus sumalame mėsmale arba virtuviniu kombainėliu (pastaruoju atveju, nesumalkime avinžirnių iki piltų – turi likti gabalėlių!). suberiame kepimo miltelius, druską, pipirus; išmaišome. formuoti nedidelius apvalius kotletukus (o geriausia – apvalius rutuliukus), kepam aliejuje (būtinai! jokios orkaitės ar tefoninės keptuvės neišgauna to paties skonio; geriausia kepti skrudintuvėje, mmm, fritiūrinėje).
iškeptus nusausiname popierine servetėle, jei netyč’ prisigėrė daugokai aliejaus.
skaniausia – patiekti pita duonoje su kalnu daržovių ir padažų.

receptas Elžbietos, aptiktas senų seniausiai supermamose.

trys padažai prie falafelių

tahini
sezamo sėklų
aliejaus (geriausia – sezamų, tačiau aš naudojau kepintų graikinių riešutų)

sezamų sėklas švelniai pakepiname sausoje keptuvėje arba orkaitėje – jos neturi parusti! sumalame virtuviniu kombainėliu, kol pavirsta į miltus. pilame aliejų (stiklinei sėklų – 1/8-1/4 st., priklauso nuo konsistencijos), kol gauname vienalytę tirštą (tačiau takią) masę.

hummus
1 st. virtų avinžirnių
pora šaukštų tahini
1 v.š. alyvuogių aliejaus
šlakelis citrinos sulčių
žiupsnis druskos
priedų – palei pageidavimą; aš įbėriau šiek tiek kumino

avinžirnius, tahini, aliejų sumalame virtuviniame kombainėlyje (trintuvėje) iki vientisos masės; jei ji per tiršta ar net sausoka – įpilame šiek tiek skysčio, kuriame virė avinžirniai, ar.. vandens. galiausiai šliūkštelime citrinos sulčių (atsargiai – labai lengva jų padauginti) bei įberiame druskos pagal skonį.
čia – visiškai basic receptas. jį galime gardinti česnakais, aitriaisiais pipirais, alyvuogėmis ar actu; o mano mėgstamiausias – su špinatais ir saulėje džiovintas aliejuje mirkytais pomidorais.

tzatziki
340 g (sojos) jogurto
160 g smulkiai kapoto agurko
1 v.š. šviežių krapų
1 v.š. smulkinto česnako
1 v.š. citrinos sulčių
1 v.š. alyvuogių aliejaus
druskos ir pipirų pagal skonį

nuvarviname jogurtą: aš jį supyliau į kelis sluoksnius marlės ir pakabinau nusivarvėti virš dubens porai valandų. sutirštėjusį jogurtą (kitas variantas: vartojame taip vadinamą graikišką jogurtą) sumaišome su kitais produktais, laikome šaldytuve iki patiekimo.
iš 500 vegan recipes

net nepastebėjau, kaip atėjo pavasaris – didelis, žalias, šelmiškai šnibždantis mesti striukutes į orą, bėgti, verstis kūlio nuo kalnų, nelyg daglui spoldingui ieškoti naujų sportinių batelių (juk tie, iš pernai metų, nebegyvi!),
išsiveržti iš savęs iš popierių iš kuprinių
dviejų antklodžių ir elektrinio radiatoriaus vergijos

susiradus aukščiausią apylinkių kalvą, virvute apsirišti krūtinę, prie kito galo pritvirtinti aitvarą, atsispirti, pašokti, šypsotis, atsukus veidą vėjui,
kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išpūstų visa, kas užsistovėję,

sugaudyti tą naują lėkimo pažadą į stiklainėlius, apsukti stora drobe, užtvirtinti gumelėmis.

skaityti binkio eilėraščius.

šaltibarščiai, pritaikyti prancūziškiems produktams
skiriama Jurgitai, Rūtai L. ir kitiems šaltibarščių nemylėtojams

1 virtas burokėlis
1-2 st. rūgpienio, pasukų ar jogurto (aš naudoju lait ribot – tradicinį bretonišką pieno produktą; pagal gaminimo būdą – pasukos; pagal skonį – kefyras)
šliūksnio pieno
ketvirtis labai ilgo agurko
2 virti kiaušiniai
puokštelė šviežių krapų
svogūnų laiškų arba, iš bėdos, baltosios poro dalies
žiupsnis druskos

bulvių

.) taigi taigi taigi.
kietai išverdame kiaušinį (galbūt reikėtų iškepti įrašą apie mano olternatyvius gamybos būdus? – bulves mikrobangėje, visada pavykstantį kiaušinį neverdančiame vandenyje..), supjaustome gabalėliais. panašiais gabalėliais susmulkiname agurką. susmulkiname krapus. burokėlius supjaustome kaip įmanoma plonesniais šiaudeliais. viską sumaišome, užpilame kefyru/pasukomis/jogurtu, įberiame druskos. pamakaluojame, praskiedžiame pienu, ragaujame. jei per tiršta – įpilame dar pieno; jei per tiršta ir per švelnu – kefyro; ir panašiai: nedidelis čia mokslas! prieš patiekdami apibarstome smulkintais svogūnų laiškais ar porais.*

bulves verdu mikrobangėje; galiausiai kad būtų gardžiau, apkepu keptuvėje.

* jei valgysime ne iš karto, kiaušinius ir agurkus supjaustome ir paliekame atskiruose indeliuose; į sriubą įmaišome tik prieš pat valgydami.

aš norėčiau būti pradinėje mokykloje ir mylėti gražiausią klasės berniuką. jis sėdėtų pirmam suole.

ir turėtų liemenę.

o liemenėje kišenę.

o toj kišenėj,kas?

homemade marshmallows

čia nėra visai škotų maistas, bet jį čia visi valgo ir plukdo juos karštam šokolade, o ab mane vėl pamokė, kaip juos padaryti namuose. jie išeina tokie minkštučiai ir skanūs, kaip triušeliai ar kažkas panašaus. ir aš neturėjau jokio saldainių termometro ir nenumiriau nuo to. be to, jie taip greitai ir lengvai pasigamina, kad nereikia net galvoti apie tokį termometrą.
(vėl pamiršau paskaičiuoti viską gramais. labai atsiprašau!nors šiaip kas kiekvienos elektroninės svarstyklės turi turėti uncijų režimą)

3/4 uncijos želatinos

1/2 puodelio (taip taip, to angliškojo/amerikietiško) šalto vandens (želatinai)

1/2 puodelio šalto vandens (sirupui)

1 1/2 puodelio cukraus

1 puodelis šviesaus kukurūzų sirupo (na štai. aš net neįsivaizduoju, kur anglijoje ar lietuvoje rasti kukurūzų sirupo, bet aš jį radau škotijoj valvona and crola food halle, prie amerikietiškų produktų lentynos. kitaip tariant, čia labai labai vakarietiškas (daug į vakarus, reiškia) produktas, tai ieškokite specialios parduotuvės. ką gali žinoti – gal ir vilniuje basanavičiaus gatvėj yra.)

šiaip aš vilnių ir myliu ir mylėsiu dar todėl, kad ten visuomet žinodavau, kur ko ieškoti, kur kokia parduotuvė pasislėpusi, kur nupirkti gražiausių rožių ievutei ar kur yra daug lino atraižų, kur rasti dviračius taisančius berniukus (fabijoniškės-pašilaičiai-baltupiai) ar kaip padovanoti krepšį šviežių morengų gražiausiai praėjusio rudens merginai.

1/4 šaukštelio druskos

1 šaukštelis vanilės ekstrakto

1/4 puodelio cukraus pudros

1/4 kukurūzų krakmolo/miltų (manau, čia tas pats, ne?)

tiesiog pasidarai sirupą ir supili ant plakamos želatinos ir plaki plaki plaki. aš turėjau rankinį mikserį ir manęs jis neapvylė, tiesiog reikėjo pakantrauti šiek tiek:
1.užpilti želatiną šaltu vandeniu dubenyje, kuriame plaksime, ir palikti, kol išbrinks, ty kol pasidarysime sirupą.

2. į puodą supilti vandenį, suberti cukrų, druską, supilti kukurūzų sirupą. uždengus pavirti ant vidutinės ugnies 3-4 min, kol cukrus ištirpsta, tada atidengus virti iki 235 – 240 F, o aš viriau, kol cukraus burbulai pradėjo lipti vienas ant kito, kokias 15 min. be abejo, yra tikrasis ir profesionalusis būdas tikrinti, kokio tirštumo yra sirupas, palašinus jo ant lėkštutės, prispaudus šaukšteliu ir keliant šaukštelį žiūrint, kokio storumo gija gaunasi. bet turiu įtarimą, kad dėl kukurūzų sirupo tas cukraus sirupas darosi labiau tąsus, nei lipnus, if that makes sense. todėl aš tiesiog palaukiau, kol sirupas atrodys sutirštėjęs. nes aš nesu profesionalė. aš tik konditerijos paribiais bastausi.

3. stačiakampę skardą (maždaug 23×33 cm) pariebaluoti šiek tiek, pabarstyti cukraus pudros ir krakmolo mišiniu (suprask, sumaišyti juos indelyje ir per sietelį pasijoti virš skardos,), uždengti folijos gabalu, užlekti palei skardos kraštus ir, apvertus skardą aukštyn kojom, pamakaloti ore, kad visas jos paviršius pasidegtų. tada skardą veidu žemyn dėti ant stalo, atlankstyti foliją ir, pakėlus skardą, džiaugtis pudros likučiais (jų dar reikės, kaip ir likusio pudros mišinio).

4. nukelti sirupą nuo ugnies. pradėti plakti želatiną ir pamažu, į dubens kraštą pilti sirupą, nuolat plakant (o taaaaaip..visi mes norim kitchen aid’o…). kai sirupas supiltas, įjugti greičiausią greitį ir stengtis ‘įpūsti’ kuo daugiau oro burbulų į nuooostabųjį sirupą. po kokių 13 minučių, tai jau atrodys kaip plakta lipni grietinėlė; metas supilti vanilės ekstraktą. plakti dar kelias minutes.

o tada greitai!

5. šitą lipnią masę versti į paruoštą formą ir bandyti silikonine mentele, o gal ir šaukštu, šiek tiek palyginti paviršių, bet daug laiko vargti jums neteks, nes greitai ta masė stingsta. pabarstyti paviršių ta pačia pudra  ir palikti, kol atauš iki  kambario temperatūros. uždegti jau naudota folija ir pašauti keturioms valandoms į šaldytuvą, o geriausia laikyti pernakt.

ryte pabarstome stalą pudra, išverčiame sustingusį zefyrą (nors nemanau, kad marshmallows yra tas pats, kas mūsų zefyrai), pjaustome kokiais norime gabaliukais ir tada likusia pudra pabarstome juos ir voliojame voliojame, kad ir jų lipnūs šonai taptų pudriais šonais.

viskas taip parasta, bet taip skanu. norėčiau, kad ir gyvenimas toks būtų.
žmonės sako, kad aš tinginė dėlto.

čia šitam kambary aš gyvensiu, kai grįšiu iš lietuvos į edinburgą; o zefyrų nuotraukos neturiu.

mano pirkinių krepšelis (panier optimal) išduoda ilgesius labiau nei ašaromis sulaistyti laiškai ar prie langelių prarymotos naktys:
* kefyras ir varškė nelyg iš marcinkevičiaus raštų po vieną garsą dėlioja saulę-mišką-kraują;
* apelsinai, citrinos ir bergamotės primena lentynoje besislepiantį tamiflu (ar jau nurimo visas tas šumas?) ir dar labiau – Saulėtas Dienas.

per tuos šimtą metų vienatvės prisikaupė tiek jausmų minčių išgyvenimų, taip tinkančių informacinei tinklaraščio paskirčiai, kad nors vežimu vežk; tik žodžiai – žodžiai užstrigo kažin kur gelugarkly ar ties antru nuo klaviatūros maigymo iškreivėjusio piršto nareliu.

trumpai tariant, buvo atostogos, Didžiausios Atostogos Nuo Pat Vasaros, per atostogas kovojome su jūros stichinėmis nelaimėmis, vaikščiojome po gražiausius sodus, nelyg magnetai traukėme pavasarį, skanavome gardžiausius pyragėlius ir pirmuosiu gyvenime macarons, rytais pirkome šiltučius croissants, šventėme blynų dienas, sūrių vakarus, naminius tiramisu ir galetes su belenkuo. žo, rieškučiomis kabinome nantę ir jo apylinkes, prisikrovėme kišenėsna saulės spindulių ir
įjungėme
laiko
bombikes,
kurios sako, jog teliko trejetas savaičių, na, jei labai gudriai paskaičiuosim,
trejetas savaičių iki mano Pirmojo Tikrojo Emigrantinio Grįžimo Namo – seniausiai pradėti gaminti parsivežtinų objektų sąrašai (nors CDG, sako, sūrių ir nepraleidžia), neaprėpiami HashSetai Privalomų Padaryti darbų ir
puspiktis juokas, nugirdus apie niekur nesitraukiantį sniegą.

Nežinau, kaip pas jus, bet čia plius penkiolika.

sriuba paskutiniams (tikėkime) žiemos spyriams.

avinžirnių sriuba
2 st. avinžirnių
4 v.š. alyvuogių aliejaus
2 svogūnai
2 saliero kotai
1 morka
2 česnako skiltelės
1 a.š. druskos
žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 v.š. malto kumino
1 džiovintas raudonasis aitrusis pipiras, be sėklyčių (arba žiupsnis jo dribsnių)
~ 6 st. sultinio arba vandens
2 v.š. citrinos sulčių (aš, aš naudojau mažiau)
6 skiltelės česnako ir kalendros žalumynų – papuošti (arba žiupsnis kumino ar sezamo sėklų)

avinžirnius išmirkome pernakt. perplauname, užpilame vandeniu ir verdame, kol tampa minkšti. (man užtruko apie 45 minutes, tačiau priklauso ir nuo mėnulio fazės, ir nuo avinžirnių dydžio, ir nuo lagged dependant variable).
tuo metu supjaustome daržoves: morką, svogūnus, salierą mažais kubeliais, o česnaką tiesiog sutraiškome.
įkaitiname aliejų ir jame ant mažos ugnies apkepame morkas, svogūną, salierą, nuolat maišydami, kol daržovės įgaus auksinį atspalvį ir suminkštės. suberiame česnakus, druską, pipirus, maltą kuminą ir aitrųjį pipirą. po keleto minučių suberiame avinžirnius ir įpilame tiek sultinio ar vandens (puikiai tinka tas, kuriame virė avinžirniai), kad daržoves apsemtų kokiais 3 cm. pamažu verdame apie 30 minučių.
sriubą pertriname rankine trintuve (blenderiu), praskiedžiame sultiniu ar vandeniu ligi norimos konsistencijos ir įspaudžiame citrinos sulčių – atsargiai, geriau mažiau nei.. per daug: šliūkštelėti jų daugiau galima ir prie stalo. puošiame. tiekiame. valgome.

iš Breakfast. Lunch. Tea.