mr. perfect
Vasaris 13, 2010 parašė
aš pabėgsiu į rytojų, nes jis niekados nuo manęs nepasprunka. net tada, kai mėginu jį vyti lauk pikčiausiais grasinimais; kai šiepiu dantis ir urzgiu nelyg prastai sušukuotas meškutis ; kai eilinįkart jį išduodu su kitais – gražesniais, jaunesniais, Gyvenimo nesužalotais ir woodoo lėlėm nepaverstais.
ši savaitė mane totaliai išdūrė: paerzinusi lietuviškas mergaites savo mėnesio senumo pavasariais, ketvirtadienio rytą už žaliuzių aptikau minkštais kąsniais besileidžiantį sniegą. taip taip – vidur’ vasario! čionais! –> le réchauffement de la planète s’est perdu, tariau. ta proga apsimečiau mergaite: apsirengiau gražiausią miniaką, lengvus suvarstomus bačiukus ir dailų pusvilnės švarkelį; klaikiai sustirusi, mažutes kietas gniūžtes paverčiau taškeliais ant i — taip dailu nė per kalėdas nebuvo.
nes juk sniegas gurgždėjo po kojom.
lietuva lietuvėle, balta pieno puta atplauk(siu).
prancūziškas citrinų pyragas
pyragui
240 g sojos jogurto (natūralaus arba vanilinio; jei dedame saldintą, galime kiek sumažinti cukraus kiekį)
120 g cukraus pudros
120 ml nestipraus skonio aliejaus (pėvėzė, rafinuoto saulėgrąžų)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 a.š. citrinų ekstrakto
1 citrinos žievelė (tarkuota)
185 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
keleto šaukštų aguonų
paprastam glajui
90 g cukraus pudros
15 ml citrinos sulčių
iškepame pyragą:
orkaitę įkaitiname iki 180oC.
kepimo formą ištepame aliejumi, pabarstome miltais.
dubenyje sumaišome jogurtą, aliejų, cukrų, ekstraktus, aguonas ir citrinos žievelę. kitame dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. suberiame ant aliejaus-jogurto mišinio ir išmaišome. atsargiai – nepermaišome: viskas turi tik tik išsimaišyti, nesistengiame suplakti vientisos lietinių tešlos (blendinio)!
kepame, kol į pyrago vidurį įsmeigtas medinis pagalėlis tampa švarus – gali užtrukti tarp 35-50 minučių: tai priklauso ir nuo formos, ir nuo orkaitės.
leidžiame pyragui atvėsti prieš išimdami iš formos.
valgome – kaip keista! – jau ‘pastovėjusį’, geriausia – kitą dieną. jei norisi, aptepame
paprastu glajumi.
cukraus pudrą sumaišome su citrinos sultimi: sultis lašiname po keletą lašelių ir vis maišome. glajus turi būti tokio tirštumo, kad padengtų šaukšto nugarėlę.
glajų patartina ruošti prieš pat juo tepant pyragą, kad nesustingtų.
iš 500 vegan recipes, tik — pribėriau aguonų.
Kokie batai gražūs :O Ir man tokių reikia :)
O citrininį ir aš esu kepus porąsyk. Vieninteliam K. dėl rūgštelės nepatiko Keistuolis ;)
plius vienas, tikrai keistuolis – man pėvėzė citrinų tartas tikrai per rūgštus (ar, veikiau, per intensyvus), bet toks atseit biskvitinis arbatpyragis – visiškai ne.
ačiū už komplementus. mama batus pirko :D
Man citrinpyragiai nieko. Turiu tokį vieną paskelbus, ir maniškiui patiko. Purutis, minkštutis… Na visai kaip tavo, klausyk :))
O, šitą patį… Pasnigo, sakai (ha-ha-haaa, pikto herojaus juokas, kaip kad Fibi iš Draugų mokė Džo, jei teko matyt :))
nemačiau .D
bet ar šitas?
beje, jau nutirpo. HA. o kitą savaitgalį plius trylika žada, muhAHAHAHA.
aha, minkštutis, purutis ir maniškis – jei atmintis neapgauna .D švelnus ir prie arbačiukės.
Jo, šitas pats :))
Ką sakei? Nieko negirdėjau, ne ne. Minus trylika pasigirdo? Aaaa, nu pas mus panašiai :))
Mergaite, tu nuostabi! Fantastiškas įrašas, puikios nuotraukos, geras receptas! Ką čia dar bepridėt galiu tik paaikščiot – ai ai ai! :))
Man sniegas patinka. LABAI. Noriu sniego..
tai tu dar gali į LT atvykt – čia sniego į valias. O ir kavos puodą kokios išlenktume :)
O aš šį ilgą savaitgalį praleidau sodyboje, tolimam vienkiemy, kur sniego kasdien niekas su kastuvais atkakliai nekasa. Ir ką? Pusnys iki kelių ir aukščiau! Žavinga, išties.
Noriu noriu nooooriu pavasario!
aš irgi pavasario noriu :D kiekvienąkart, kai taip pagalvoju, man pasidaro gėda, nes žinau, kad lietuvoj pusnys, ledai ir kitos šaltenybės, o pas mus netgi pliusas. bet man nuolatos šalta!
like, aš noriu lakstyti su sijonėliu ir marškinaičiais, o ne su dvejom pėdkelnėm, kelnėm ir BŪTINAI pašiltuku po striukele. aišku, pati kalta – mano striukelė lietuvoje naudota tik nuo balandžio/gegužės mėnesio, o čia su ja visą žiemą sugalvojau pratempti.
Ar pabėgus į rytojų nesigailėsi to, katras vakar?
Kaip mačiau, pagal veganišką receptą kepei, vadinasi ne sojų jogurtas irgi tiks..ar ne??
ne ne, gailėjimaisi netinka. kai nueini, atgal nebesižvalgyti reikia, nes per daug svarstymų — “kas būtų jei būtų” — o jie tik galvos skausmą sukelia, brrr!
aišku, tiktų ir ne sojų :) šitam sykiui aš gražiai ir nuoširdžiai naudojau sojinį (puikiai atmenu – iš užsienių parvežtą), bet bet. bet dabar naudočiau paprastą, šypt ,)
Aš tai linkęs žvalgytis atgalios, bet niekada nieko gero iš to neišėję :)
Jokių kiaušinių! Prancūziškas! Citrininis! Būtinai gaminsiu!