i remember things, not many things, don’t remember places in time
Gruodis 26, 2009 parašė
pirmą kalėdų dieną čia žada plius devynis ir saulę.
šaltukas smagiai kanda ausis-ir-žandus. jei mini šiaurės kryptimi, spinduliai krenta tiesiai į mentis ir šildo nelyg senelio infraraudonųjų spindulių lempa. prūde turškiasi (nelyg mikas) keturios gulbės ir po du keistų rūšių paukščius, ratais skraido balandžiai. vietinis SDFas (sprendžiant iš kvapo ir rausvai melsvos odos spalvos) pasakoja, kaip kassyk nusiperka šviežią bagetę ir sumaitina ją paukščiams. ‘nebeturiu daugiau,’-sako, kai keistieji paukščiai (it iš kokios alisos) ima klykti klykti klykti.
pirmą kalėdų dieną žmonės vis dėlto bėgioja – trumpomis kelnytėmis, ilgomis rankovėmis, tarp lūpų kylančiais garais.
juo arčiau bažnyčios, juo daugiau judėjimo – išsipuošusios kuopelės, juodi pilkšvi tik ką išlaidyti kostiumai, krakmolytos spindinčios labiau nei arieliaus reklamose apykaklės, skrybelaitės.
nuo la petite boulangerie sklinda koncentruočiausias sviesto-cukraus-miltų ar – paprasčiausiai – croissantų kvapas, kokį ligšiol esu uodusi. galvoje jį sugaudau buteliukan ir visą tokį jaukiai rusvą padūmavusį statau ant lentynos gūdiems vakarams papuošti.
mą sakė, dienos jau ilgyn.
švelniai aštri morkų ir kokoso pieno sriuba
šaukšto sviesto
svogūno
žiupsnio maltos kalendros
1/2 a.š. kumino
aitriųjų paprikų pastos arba aitriųjų pipirų (naudojau shichimi togarashi prieskonių mišinį)
žiupsnio cinamono
keturių-penkių nemažų morkų
dviejų nemažų bulvių
dviejų-trijų puodelių daržovių sultinio (priklausomai nuo norimo sriubos tirštumo)
pusės stiklinės kokosų pieno
DAUG (bent poros saujų) šviežios kapotos kalendros ar petražolių
druskos, pipirų pagal skonį
sūrio užbarstyti (jei norisi)
sviestą išlydome didokame puode. jame apkepiname prieskonius ir svogūnus, kol šie suminkštėja. suberiame nuplautas kubeliais supjaustytas morkas bei bulves, išmaišome. supilame sultinį. užverdame ir uždengtame puode verdame, kol daržovės suminkštėja (10-20 min.).
sriubą pertriname trintuvu (blenderiu), įmaišome kokosų pieną. jei ji regisi per tiršta – pridedame dar sultinio ar vandens. pagal skonį padruskiname ir papipiriname. suberiame kupinas rieškučias kalendros ar petražolių žalumynų. valgome su traškiausia duona ir, jei norisi, sūrio gabalėliais.
receptas – žiupsnelio druskos, tik mažumytę pakeistas.
(nelyg mikas) — ką aš darysiu be jo, bendrabuty. tikiuos ten bus kitas kuris moka taip nuostabiai turkštis su antytėmis.
beje, koks ten sūris pas tave? labai atrodo valgytas
tikrai valgytas – rocamadour’as. man jis, kai pagalvoju, labai labai patiko, labai labai.
aš manau, kad bendrabuty bus gerai. nebus miko, tačiau neabejoju, jog bus kokių senegaliečių su antytėm ir kitokiais gyvūnėliais. tai prigąsdinsiu!
Hey! Skanumėlis, ar ne? O aš dar to sūrio gabalėlio šalia oj kaip norėčiau… oj..
skanumėlis tikrai. ir produktų visad’ po ranka yra, jau ne sykį gaminau .)