miserable miracle, arba “kiek nuorodų į deivio tinklaraštį galima sutalpinti viename įraše”
Gruodis 7, 2009 parašėkartais per makroekonomiką julei ima darytis nejauku: kai kalbama apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą, jai atrodo, it paslapčiom knistųsi po svetimus baltinius.
r. l. sakė, jog užsienine kalba galime efektyviai perteikti – ar priimti – tik šešiasdešimtį procentų žinių. kada trečią kartą aiškinant, kodėl, padidėjus palūkanų normai, gali sumažėti taupymas, julei vis dar nedašyla, ima juo tikėti. — vis dėlto kontrolinis poryt, egzaminas po-savaitės-ir-poryt,
ir turint omeny, kad konspektų, vadovėlių ir vikipedijos straipsnių kalnai vis auga ir auga,
metas peržiūrėti senas seniausias nuotraukas ir rudeniškai paliūdėti. nesakiau? pas mum’ dar ruduo, pro langą regisi, kad, vėlių vėliausiai, spalis – pats tas metas melankolijoms, termosams kakavos ir ilgesingiems sriūbčiojimams ausyse (šitoj vietoj ir sumelavau — dabar gi klausausi vietinės radijo stoties laidos apie dubstep’ą. nelabai įsipaišo į virkavimus, ar ne?).
tada suprantu, kad taip ir nepriklijavau čia jokių nupyškinimų iš lyono. o juk lyonas,
lyonas miestas gražus, lyonas kaip paryžius, tik mažesnis, truputį kaip nantas, tik didesnis. lyone labai daug laiptų ir kalnų. ir spalvotų namų, ir pačių siauriausių koridorių.
lyone yra bernachon, kuriam giesmes giedojo Mano Potencialus Sutuoktinis. su, aišku, kalouga – kalouga yra skanu (ieva, kiek vienetų tempsiesi lietuvon?), bet neapleidžia mintis, kad ir aš taip galiu, pfff.
aišku, ne dabar man savo spintoje pasigaminti šokolado nuo kakavos pupelių iki plytelės, bet tokią karamelę — pfffffff. užtat jau kurpiu planus, ką Iš Ten parsivežti kitąsyk. kaskart, kai prieš naktį skaitinėju jų lankstinukus.
dar lyone yra dvi upės. ir st marcellin*, kuris per mano šokčiojimus trypčiojimus (nuo hôtel de ville iki part dieu su kuprine ir miegmaišiu yra _daugiau_ nei trisdešimt minučių kelio lėtu pasivaikščiojimo žingsniu, užtat pasibėgiojau taip smagiai, kad dar kitądien kojas jaučiau) rankinėje susimalė ir aplinkiniams traukinio keleiviams skleidė malonų sūrinį aromatą.
dabar dar kartą pavėluotai padėkosiu ievai, kad mane tenais priėmė – slapčiomis! – ir apvedžiojo ir maitino ir viską. ir davė pakepti, ir dar filmų rodė.
kalbant apie, šį savaitgalį šelmiškai susimirkčiojome su kaimyne linda, dar pasigriebėm už parankės uli ir kepėme sausaines – pasirodo, kažin koks vaikinas iš mūsų bendrabučio turi orkaitę, kuri švyst ir atsirado penkiolikos metrų atstumu nuo manęs. tad taip ir buvo: toks visiškai mergaitiškas pasisėdėjimas, kada šiaurės rytuose – imbieriniai, šiaurės vakaruose – avižiniai, vakaruose ir rytuose mergaitės, centre chai termosas, o prieš akis – mirgantis ekranas, žiūrėjom ensemble, c’est tout.
visiškai mergaitiškas pasisėdėjimas, tada julės mintys susijaukia, galvoje dar didesnis bordel, ir kaip išsigelbėjimas boluoja atostogos-po-dviejų-savaičių, gerai-po-pusantros.
* – jei nesilaikyčiau griežtų pavadinimo reglamentų, šis juodraštis vadintųsi “kiek nuorodų į deivio tinklaraštį galima sutalpinti viename įraše”. gal taip ir pavadinsiu.
žvilgantys imbieriniai sausainiai
4 šaukštų stambaus rudojo cukraus sausainiams apvolioti
2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
3 a.š. malto imbiero
2 a.š. malto cinamono
1/2 – 1 a.š. quatre épices
1/2 st. neutralaus aliejaus
1/4 st. melasos ar dirbtinio medaus
1/4 st. sojos pieno
1/2 st. cukraus (gal šiek tiek daugiau – originaliame recepte siūlo naudoti stiklinę, bet oi oi NE)
1 a.š. vanilinio cukraus
įkaitiname orkaitę iki 180oC, kepimo skardelę išklojame sviestiniu popieriumi, o rudąjį cukrų suberiame į lėkštę.
dideliame subenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius. kitame dubenėlyje gerai išmaišome aliejų, sojos pieną, melasą, cukrų bei vanilinį cukrų. gerai išmaišome miltų mišinį su skysčiais, išminkome. formuojame sausainius, juos apvoliojame cukruje ir paplokštiname, dedame ant skardelės didokais atstumais (šitie sausainiai mėgsta plėėėėstis!) ir kepame kokias dešimtį minučių – tiesa, viskas priklauso nuo sausainių dydžio. išimti reikėtų tada, kai sausainiai jau bus pasiformavę, viršus gal šiek tiek suskilinėjęs, tačiau paliesti bus vis dar minkštučiai, mat išėmus iš orkaitės, sausainiai nepaliauja kepę dėl karščio, sklindančio nuo skardelės.
nuo popieriaus nuimame visai ataušusius. teoriškai. praktiškai tai ne ,)
adaptuota iš vegan with a vengeance.
sveikuoliški avižiniai sausainiai
250 g avižinių dribsnių
125 g rupių miltų
150 g cukraus
50 g razinų
50 g džiovintų slyvų
50 g džiovintų kokoso drožlių
50 g kepintų žemės riešutų
žiupsnio druskos
1 1/2 a.š. cinamono
1 1/2 šaukštelio malto imbiero
1/2 a.š. kepimo milltelių;
200 ml aliejaus (geriausia – kokio nerafinuoto saulėgrąžų, bet mes naudojome rapsų)
150 ml vandens
orkaitę įkaitiname iki 190oC, išklojame skardeles kepimo popieriumi.
sumaišome visus ingriedientus, išskyrus aliejų ir vandenį. supilame aliejų ir gerai išmaišome. po truputį pilame vandenį, kol gauname tirštą, standžią tešlą – mums prireikė truputį daugiau nei tiek, kiek parašyta recepte. paliekame pastovėti 10-15 minučių (tada ištirpsta cukrus, druska ir išbrinksta miltai). išmaišome, formuojame norimo dydžio sausainėlius, dėliojame skardose ir kepame.. priklausomai nuo sausainių dydžio – jei didesni, prireiks ir 20 minučių, bet mūsiškiai buvo gatavi jau po 10.
geriausia išiminėti ataušusius – šilti labai birūs. tačiau.. taip.
pagal jogos mitybą.
Šokoladas, sausainiai, nuotraukos – viskas taip TOBULA! Atrodo lyg galėčiau ištiesti ranką ir atsilaužti gabaliuką..
“kodėl, padidėjus palūkanų normai, gali sumažėti taupymas”=> o tu tikrai, kad ne atvirkščiai???
priklauso nuo to, ar dominuoja effet substitution (substitution effect), ar effet revenu (income effect) arba effet richesse (o šito nerandu kaip angliškai, ir išvis man čia mistika kažkokia. čia, regisi, kai padidėja perkamoji galia.. kažkodėl).
bet va ko aš nesuprantu (psssst, paslaptis: tikėjausi, kad tu pakomentuosi ir ir atsakysi į mano žioplus klausimus :)), tai —
gerai, sutinku, kad jei dominuoja effet substitution, tai taupymas didėja (nes ateity vartot labiau apsimoka, tai dabar truputį susiverži diržus ir vartojimas pirmu periodu krinta).
aš nesuprantu, kaip ir kodėl gali dominuoti tie kiti du efektai ir ką jie daro.
ale klausykit, klausykit, kokios nuotraukos jusu grazios isejo! ir bernachonas ponas jonas su panele kalouga taip graziai atskeleistas!
o kad ir as pamineta, tai visai garbe ir slove kokia. Ir dar karta galiu sakyti, kad tikrai ner uz ka..vienas malonumas man buvo ir priimti, ir maitinti ir filmus rodyt!
reisas i barnachon zinoma bus, tik ne vien kalouga blokuosiu, ir kitus riesutinius variantus nukovot bandysiu!
o tas jusu mergaitiskas pasisedejimas man patiko; ca ma plu. Ir as noriu!
klausykitės, ieva, greit su salomėja ir egle organizuojatės mergaitišką vakarą, a? nejau jų pas jus taip ir nebūna? netikiu netikiu – liaukiės naktinėjusios kokiuose tai baruose ir marš virtuvėn ir filmuosna!
beje, taip ir neminėjai, kokia tavo reakcija į kalouga?
aš taip rašau rašau ir suprantu, kad labai noriu atgal į bernachoną užsukti. deja deja, šeimyna kitą kryptį šįsyk pasirinko.
:D ha,. gerai, liausiuos, bet tik dabar tu vakaru pamazejo, nes egzaminu savaites ir pas mus atnese vienatve i kambarius…tik siap pralinksminu Egle kokiais kepiniais, o kad visos pasedetume su filmais, vat ir jau reiktu. Bet dar padarysim tokia vakaruska tikrai!
Mm kalouga.. ta reakcija buvo tokia..”oooo..kaip smagiai karamele tysta..sviestukas jaucias, sokoladas gerutis”..bet kaip ir Jums, nebuvo tokios dideles euforijos..manau, kai pabandysiu kuri nors kita su nougat and nougatine, gal vat daugiau aplodismentu iziebs, bet kokiu atveju, pranesiu Jums ;)
Žinok man nesiriša niekaip.. Makroekonomiką senokai mokiausi, betgi ten buvo kone auksinė taisyklė – didėja palūkanos=>mažėja vartojimas=>didėja taupymas. Ir atvikščiai. Arba čia jau toks vėlyvas vakaras, kad mano galva nebefunkcionuoja..
O anie du. Kaip užlopyta. Totaliai neprisimenu. Nebent čia kokia nors consumption economika, apie kurią aš nesimokiau..
aha, mes pernai irgi taip mokėmės, o čia mano dėstytojas, kuris valgo bandeles iš automato per paskaitas ir kalba pilna burna (!), sako, taip, hipotezė – didėjant palūkanų normai, didėja taupymas, BET tik kokiu atveju?
mirtina tyla.
-kokiu atveju?
dar mirtinesnė.
-kokiu? -
jeigu agents économiques yra racionalūs?
-cha cha cha. taip, bet.. ne na, mokėmės juk skyriuj apie vartojimą ir taupymą, na, jeigu effet substitution dominuoja effet revenu ir effet richesse.
tada aiškindamas jis įsipainioja į toooOOOkius voratinklius, kad aš ir lieku sėdėti, jais galvą apvyniojusi.
nieko tokio. ačiū už mano nuojautos patvirtinimą, kad TAIP TAIP TAIP, kuo didesnės palūkanos, tuo daugiau taupai.)
Atleisk, kad nedidelė iš manęs pagalba.. ;-/
Cha cha, nerealu. Pirmiausia pliusas tau už “potencialų sutuoktinį” (norėjau .dar kai ką sakyt, bet pasilaikysiu kol kas)
O sausainės matau tos pačios, kur į mano paštą atskriejo. gėda bet dar nespėju išsikept. O šiandien nusižiūrėjus esu tavo sables, tik nežinau ar liks laiko. Ir martos stewart butter kukius ;)
Egle, čia biškutuką kitokie – matai, tiems, kuriuos tau atpaštavau, truputį daugiau rūpesčio reikia, juos ir pašaldyt, ir sviestą išplakt, ir viską. be to, jie anaiptol ne veganiški, ten daug daug sviesto ir medauuus ir truputis kiaušinių.!
bet man jie skanesni išties.
o šiti – neblogas variantas, žiauriai greitas, ganėtinai nebrangus.
hm! smalsu, ką tu ten sau per juokus nutylėjusi pasilieki .) baisu net pagalvot, jei jau viešoj erdvėj neskelbi!
taip man visada patinka apsilankyt šitam blog, nes suderinama šiek tiek panašios patirtys ir tas nuostabus užsiėmimas – maisto gaminimas!
Dar didžiausia pagarba, jog randi laiko ne tik mokytis, bet ir gamint, nes aš kai tik ne namuose (aka Lietuvoj), tai viską apleidžiu..
Taip pat ir palaikymas, nes su tom padidėjusiom palūkanom ir taupymu pati irgi šią akimirką kamuojuos..
O reziumuojant – ačiū už blog ir gerų paskutinių savaičių kamuojantis su mokslais! :)
oi skirma, labai malonu girdėt tokius vat žodžius, kad ne sienoms įrašus siuntinėju ,) o – smalsu smalsu – kokios gi tavo patirtys? iš kurios operos – užsieninės? matematinės? ekonominės? prancūziškos? ar šiaip-šiaip?
nieko, įveiksim mes tas palūkanas ir kvailus taupymus! ir ač’ už linksėjimus – tau irgi stiprybės.
jesus, nekenčiu ekonomikos: nei mikro, nei makro. Kaip ir teisės nekenčiu. Bet tai aj, mife ir to moko, pasirodo.. Nesvarbu, ar ir išmoko, bet kad koliai ir egzaminai – kaip iš gausybės rago, faktas.
vat.
Dieviški sausainėliai.
kad baigęs mif’ą, būtum visų galų kalvis.
tik kartais tas, kas tinka viskas, netinka niekam, cha.
tos ekonomikos manęs iš esmės nežavi, bet pernai metų makro kursą mielai kartočiau – pas maldeikienę, nerealiai įdomios paskaitos. aišku, kai metas ruoštis egzaminui, visas linksmumas praeina.
o štai mikroekonomika.. nebuvau daugiau nei pusėj paskaitų, nes dėstytojo juokeliai ‘štai merginoms vaisiai yra pageidaujama prekė, o degtinė – ne..’ ir tiesiog jo skaitomų konspektų diktavimas (kartodavo du-tris kartus, kad spėtum žodis žodin užsirašyt) užkniso.
pala, tu tenais informatiniesi ar?..
:D rimtai susižvengiau :D ‘štai merginoms vaisiai yra pageidaujama prekė, o degtinė – ne..’ – šitą ir aš paraštėj konspektų užsirašiau :D
na bet.. įskaita yra. Valio.
Aha, informatika.
o ar galima naudoti paprastą pieną imbieriniams, labai jau skaniai atrodo ir lengvai pagaminami trb :)
tikrai taip .)
kai turiu temperatūros tai į viską reaguoju omgomgomg, o tada taip pavargstu, kad užsimanau miego (reagavimas irgi atima jėgas), tavo įraše labai daug visko šįkart: ir gatvelė, ir tas šokoladas, ir stogai, ir boulangerie, ir sausainiai ir jogos mityba… labai raminančiai veikia:)
labai skaniai sausainiai atrodo, kai perskaičiau “jogos mityba” iškart lasi užsimaniau, šiam sezonui tai puikus gėrimas (na, čia ne į temą). norėčiau sausainių paragauti :> maniškiai man jau pabodę, šiemet manau išbandysiu kažką kitokio :)
bri, vėl (vis dar?) negaluoji? tau levandiniai sveikatingi linkėjimai iš čionais – nėr čia aplink levandų, bet tokie — įsivaizduojami ir dideli, kad net kvepia :)
aš vis dar sergu liga ‘kaskart-naujas-receptas’. bet ką gi padarysi, kai net virtualioj skrynutės jų tūkstantis, o ir lentynos — tiesa, veikiau lietuvoj nei čia — lūžta.
o tavieji kokie sausainiai?
Julyt, o imbieriniai kai atšala gaunasi minkšti/trapūs/kieti? Niekada nesu kepusi sausainių apart savo firminių avižinių (nors jų irgi 100 metų nekepiau), tad pirmam kartui norisi išsirinkti toookį receptą kuris nepriverstų apie sausainius blogai galvoti. :D
Nors retai komentuoju, bet su malonumu skaitau tavo blog’ą. Tiksliau net ne skaitau o ryte suryju su visomis nuotraukomis desertui. :)
ačiū, Vilma .)
imbieriniai sausainiai (beje, perspėju, imbieras čia TIKRAI smarkiai jaučias) – priklauso nuo to, kaip laikysi ir kiek kepsi. *jei kepsi čiut čiut ilgiau, atšalę bus trapūs (hm, gal… kaip parduotuviniai avižiniai maždaug?)
*jei kepsi trumpiau (kaip palei mano aprašymą ,)), atvėsusių neragavau (žr. kitą punktą), bet pakraščiukai turėtų būti traškūs, vidus kiek minkštokas
* jei esi žiopla ir įdedi juos į vieną dėžutę kartu su avižiniais, o paskiau pašauni į šaldytuvą – kitiems pusryčiams jie bus net drėgni, smarkiai lipnūs.
o tau kokie patinka? traškūs ar chewy? turiu puikių chewy imbierinių sausainių receptą pagal dorie greensan, siunčiau eglei, jei norėtai, ir tau galėčiau permesti – aišku, kartojuosi, priklauso nuo to, ko ieškai.
tikrai ne sienoms! toli gražu :)
na, patirtys tai užsieninės, ala ekonominės, o dar šiek tiek ir kulinarinės, tai tikrai labai jau blog gaunasi į temą! Apsilankau, pasiguodžiu, kad ne man vienai blogai su ilgesiai ir ekonomikom, tada dar prisirašau, ką grįžus namo gamint reiks ir atgal keliauju dirbt. smagu :)
>> kad ne man vienai blogai su ilgesiai ir ekonomikom
.D aišku, kai kaimynui nefaina, vis lengviau ant širdies .D
o tu kur esi ir ką dirbi?
Sausainiukus, tuos, kurie avižiniai, kaip tik kepiau ir turiu blogo juodraščiuose išsisaugojus :) Manieji kiek kitokie, bet esmė panaši. Reiks skelbt :)
skelbki skelbki .)
mane avižiniai tai labai žavi. pėvėzė, juos smagu krimsti pusryčiams, ir po to neištinka CukrinėKrizė nuo vien-paprastųjų-angliavandenių.
rusvaplauke, man patinka skanūs sausainiai. :D Jei jiems “prie veido” tinka, gali būti tiek traškūs, tiek chewy. :D Labai norėčiau išbandyti chewy, galėtum atsiųsti receptą, būčiau bais dėkinga. :)
na, gali išmėginti ir šitus – kad ir iš pusės ar ketvirčio normos: nėr juk tokio daikto kaip kiaušiniai, tai ir problemų dalinant nėr. :)
tuoj elektroniniais karveliais pasiųsiu savo Labiausiąjį ImbieroCinamoninių instrukcijas!
Jule, tavo mylimasis,manau, man atrodo tokios spalvos, kaip vanduo :). Jei supranti, ką noriu pasakyti.
PS pajamų efektas gali buti toks. Auga palūkanos, gyventojai pradeda taupyti. Indėliai perskolinami verslui, kuris investuoja ir kuria darbo vietas. Didėja pajamos ir gyventojai pradeda leisti…
taip, Vygantai, žinau – jis juk ir drauuuuugą turi, Romain, bet meilei kliūčių nėr .D pokštas.
pė-es.dievulėliau, man jau taip galva nuo tos makro susisuko, kad — dėkuidie, šiandien parašiau, atrodo, totalių briedų neprikūriau, gal tik truputį. tereik dar po savaitės išgyvent egzaminą, ir toliau mano gyvenimas galės funkcionuot pagal palūkanos-auga-taupymas-auga.
Na man ir nesisieja, kodėl augant palūkanoms taupymas mažėja… Gal paminėta kokia pavardė ar modelis prie tokios galimybės? Pagooglint ką nors būtų galima :)
hm, pasak dėstytojo, tai taip gali nutikti, jei effet richesse arba effet revenu nustelbia effet substitution. kiek mėginau verstis internetuose, tai effet richesse yra wealth effect, effet revenu – income effect.
paaiškinimą (effet richesse) susiradau ilgą ir sudėtingą ir prancūzišką ir ten kažkas su obligacijų perpardavinėjimais. tada sau pasakiau, kad “koly nebus” ir nuėjau miegot.
ale kiek ekonomistų tarp maisto gamintojų, net gražu pažiūrėt :))
Veža mane tie prancūziški intarpai, kurių net mintyse perskaityt negaliu, bet vis tiek skamba lyg daina :)
Ekonomika buvo seniai labai seniai, kai dar jauna buvau, dabar, akivaizdu, viską pamiršau.
O koly tikrai nebus, miegas svarbiau :)
tas keistas lietuviškas bruožas džiaugtis kaimyno (ne?)laime ;) nors vis tiek džiaugsmas didesnis grįžus namo į -15, bet sėdint namie ir jau trečią valandą dažant meduolius!
o aš anglijos užkampy studijuoju, tai tenka vis su ta pačia ekonomika susidurt, nes mums, aka verslo menininkams, kaip kad dėstytojas ekonomikos šaiposi, introduction to macro yra privaloma…
taip, šiandieną grupiokėms užsiminiau, jog ‘lietuvoj tai minus penkiolika, tai nezyskit su savo tais minus penkiais’, tai kaip akis išsprogdino. tikrai prie gero greit priprantama.
oho, verslo menininkai – kas tai :)?
lietuvoj aš irgi prie tokių pusiau luptų, pusiau skustų – matematikos vadybininkų, kaip buvęs bendraklasis juokėsi.
man visai patinka avižinių dribsnių sveikuolių sausainiai, bet jeigu pabandytum kepti be kepimo miltelių? Kam tos chemijos dėtį į šitokią krūvą maistingų medžiagų? Beje, dar gali į tešlą įdėti kviečių sėlenėlių – jos juk organizmo šluota.
na, jie tiesiog nepasipūstų, jei kepami be kepimo miltelių :) o aš manau, kad šitie sausainiai man labiau ir patiktų tokie — nepasipūtę.
puiki mintis, manau, sėlenos čia puikiai tiktų.