Kepykla nr. 5

pirmą kalėdų dieną čia žada plius devynis ir saulę.
šaltukas smagiai kanda ausis-ir-žandus. jei mini šiaurės kryptimi, spinduliai krenta tiesiai į mentis ir šildo nelyg senelio infraraudonųjų spindulių lempa. prūde turškiasi (nelyg mikas) keturios gulbės ir po du keistų rūšių paukščius, ratais skraido balandžiai. vietinis SDFas (sprendžiant iš kvapo ir rausvai melsvos odos spalvos) pasakoja, kaip kassyk nusiperka šviežią bagetę ir sumaitina ją paukščiams. ‘nebeturiu daugiau,’-sako, kai keistieji paukščiai (it iš kokios alisos) ima klykti klykti klykti.
pirmą kalėdų dieną žmonės vis dėlto bėgioja – trumpomis kelnytėmis, ilgomis rankovėmis, tarp lūpų kylančiais garais.
juo arčiau bažnyčios, juo daugiau judėjimo – išsipuošusios kuopelės, juodi pilkšvi tik ką išlaidyti kostiumai, krakmolytos spindinčios labiau nei arieliaus reklamose apykaklės, skrybelaitės.
nuo la petite boulangerie sklinda koncentruočiausias sviesto-cukraus-miltų ar – paprasčiausiai – croissantų kvapas, kokį ligšiol esu uodusi. galvoje jį sugaudau buteliukan ir visą tokį jaukiai rusvą padūmavusį statau ant lentynos gūdiems vakarams papuošti.

mą sakė, dienos jau ilgyn.

švelniai aštri morkų ir kokoso pieno sriuba

šaukšto sviesto
svogūno
žiupsnio maltos kalendros
1/2 a.š. kumino
aitriųjų paprikų pastos arba aitriųjų pipirų (naudojau shichimi togarashi prieskonių mišinį)
žiupsnio cinamono
keturių-penkių nemažų morkų
dviejų nemažų bulvių
dviejų-trijų puodelių daržovių sultinio (priklausomai nuo norimo sriubos tirštumo)
pusės stiklinės kokosų pieno
DAUG (bent poros saujų) šviežios kapotos kalendros ar petražolių
druskos, pipirų pagal skonį
sūrio užbarstyti (jei norisi)

sviestą išlydome didokame puode. jame apkepiname prieskonius ir svogūnus, kol šie suminkštėja. suberiame nuplautas kubeliais supjaustytas morkas bei bulves, išmaišome. supilame sultinį. užverdame ir uždengtame puode verdame, kol daržovės suminkštėja (10-20 min.).
sriubą pertriname trintuvu (blenderiu), įmaišome kokosų pieną. jei ji regisi per tiršta – pridedame dar sultinio ar vandens. pagal skonį padruskiname ir papipiriname. suberiame kupinas rieškučias kalendros ar petražolių žalumynų. valgome su traškiausia duona ir, jei norisi, sūrio gabalėliais.

receptas – žiupsnelio druskos, tik mažumytę pakeistas.

ketvirtadienį bendrakursis manęs klausinėjo įvairių dalykų:
- ar aš žaidžiu krepšinį, nes lietuva – šalis, kur daugiausia jaunuolių tuo užsiima
- kodėl pas mus tiek savižudybių
- koks mūsų bvp, palyginus su rumunijos

todėl tokiom dienom kaip ši julė prisimena, jog vu jai žada statistikos diplomą ir dalinasi *įdomiais* faktais.
apie tėvynę visada geriausia sužinoti iš vikipedijos – čia kaip gūglinti savo vardą!

* lietuvoje dvigubai daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu nei ES-15 vidurkis
* palei interneto upload greitį lietuva – sparčiausia šalis pasaulyje. pagal download – ketvirta eilėje.
* lietuvos regionai – aukštaitija (“highlands”), žemaitija (“lowlands”), …
* < ..> baltic tiger. anatolian tigers. carpat tiger. celtic tiger. nordic tiger. gulf tiger. tatra tiger. man regisi, mano bendras išsilavinimas apie didelius kačiukus negali to paaiškint.
* matyt, neteisingai mus matematiškai moko: “.. šiemet beveik nesiplėtėme – atidarėme 1 < ..>, o uždarėme 2. ” . mano nuomone, ‘beveik nesiplėtėme’ != -1.

ir dar vartant visokius skaičiukus smarkiai prisimenasi praėjusių metų makroekonomiką. makroekonomikos paskaitų tai pasiilgau. to sunkaus egzamino ir blanchard’o per savaitgalį gal ne (vis viena nepamenu visų tų užprieš fiksuoto kurso ir ko ten dar per paskutinį vakarą galvon prikišau), bet paskaitos dupliusgeros. kai vartai praėjusių metų skaičiukus, nuoširdžiai linksminiesi su beveik dviženkliu augimu ir mažėjančiais mokesčiais.
šįmet ekonomika irgi visai nieko. kartais darydavome penkių minučių pertraukas tik tam, kad visi galėtų išsijuokti ligi galo. ir, kaip kadaise minėjau, jaučiausi it po nešvarius skalbinius knisdamasi – fra skola tokia štai tokia, ir su ja mes elgiamės šitaip šitaip va ir va kaip.

dar šiandien išmokau, kad verčiau visada sakyti, kad turi sužadėtinį lietuvoj. dėl ramesnės širdies ir ramesnio vakaro.

šilkinė rausvųjų lęšių ir moliūgų sriuba
200 g rausvųjų lęšių
300 g nulupto, išsėklinto ir kubeliais supjaustyto oranžinio moliūgo*
1 1/2 l vandens
gabaliuko nulupto ir smulkia tarka sutarkuoto imbiero
1 laurų lapo
1/2 a.š. ciberžolės
2 v.š. sviesto
1 a.š. druskos
aštriosios paprikos pastos (pagal skonį – aš dėjau gal net pusę šaukščioko. žiema!)
pusės citrinos sulčių
1 a.š. garstyčių sėklų
1 a.š. kmyninio kumino
1/4 a.š. maltos ožragės
1/4 a.š. asafetidos
1/2 v.š. rudojo cukraus
šluotelės smulkiai sukapotos petražolės

* kitąsyk pakeisčiau lęšių ir moliūgų santykį pastarojo naudai – man trūko to moliūgiškumo

lęšius perplauname. sudedame į puodą, užpilame vandeniu, užkaičiame. sumetame lauro lapus, imbierą, aštriąją papriką, ciberžolę, vieną šaukštą sviesto. verdame 25 min. sudedame smulkintą moliūgą, verdame uždengę dar 10 min. išimame lauro lapą, sutriname trintuve.
supilame citrinos sultis, pasūdome.
kitame inde ištirpiname likusį sviestą, suberiame garstyčias. atsargiai – ims šokinėti. kai liausis, suberiame likusius prieskonius, truputėlį pakepiname ir supilame į sriubą. gerai išmaišom. suberiame cukrų, dar pamaišome. suberiame kapotus žalumynus, leidžiame sriubai *šiek tiek* pastovėti ir valgome dar karštą.

palei jogos mitybą.

pre-scriptum.
galų gale baisingas bardakas namuose daveda.
tada spjauni į veidą visam moteriškam išdidumui, išplauni kojines, apatinius, juos tvarkingai sulankstai ir palei spalvas sudėlioji į komodą.
ne ligi galo tobulai, mat laiko trūksta, bet —
turime naują receptų stalčių.
- – -

sniego nantėje turėjome pusantros dienos.
per tąlaik spėjau nors dviračiu per ledą prasinešti!
bet galiausiai ateina laikas kruopščiai susitvarkyti kambarį (sekmadienį švęsk), susikrauti kuprines ir atidžiai baltan popieriun suvynioti anticeliulitinę, antiriebalinę, anticholesterolinę arbatą dailiausioj papuošalų dėžutėj.
išsiųsti paskutinius laiškus.
palaistyti menamas gėles.
palikti raštelius įsivaizduojamiems kaimynams.

pasižadėti eiti miegot devintą vakaro, kad nepramigčiau savo tramvajų-autobusų-lėktuvų.

je suis trop hereux.
trop heureux?
trop peureux.

- – - visai nežiemiškas pyragas, kurį aptikau namų ef-tė-pė lobynuose. visai pamiršusi! tokiu metų laiku – nebent gyvename kokiuose Šiltuose Kraštuose (aš juk mačiau, kad kažkas atsilankė penktoj kepykloj iš australijos, aha! nepasislėpsi!) – serbentus keiskime kokiom šaldytom-atšildytom-ir-gerai-nusausintom-uogom arba, pėvėzė, granatų sėklomis (jei neatgraso mintis valgant spjaudytis sėklytėmis, that is). o jei pakeisime mandarinais, tai turėsime beveik Mylimiausią Mamos Plokštainį ‘jonis’. ne iki galo, bet.. but that’s another show.

dangiškas (-ų?) migdolų ir raudonųjų serbentų pyragas
morengams
8 kiaušinių baltymai
200 g cukraus
150 g cukraus pudros
30 g krakmolo
100 g maltų migdolų

pertepimui
500 g raudonųjų serbentų (gal kiek mažiau – priklauso nuo noro.)
500 ml riebios (bent 35 proc.) grietinėlės
50 g cukraus
3 pakelių vanilinio cukraus (arba dedame kiek daugiau paprasto cukraus – jei mėgstame saldžiai – ir pilame vanilės ekstrakto)
2 pak. grietinėlės standiklio

morengams išplakame baltymus, po truputį berdami cukrų – naują porciją cukraus beriame tik tada, kai senoji jau ištirpusi. kai baltymai išsiplaka iki standžių putų, įsijojame krakmolą, cukraus pudrą, maltus riešutus. atsargiai išmaišome, kad visa lygiai pasiskirstytų.
paskirstome tešlą į tris dalis ir iš kiekvienos iškepame 26cm skersmens ‘blyną’ (aš jį nusipiešiu ant kepimo popieriaus ir paskiau ligi kontūrų užpildau mase. kad krašciukai būtų lygesni, galima juos ‘nupiešti’ konditeriniu maišeliu, o tik tada pildyti centrą)*. viršutiniam sluoksniui galime viską ruošti konditeriniu maišeliu arba per išlygintą paviršių pravažiuoti konditerinėmis šukomis – kad būtų dailiau. kepame 130oC 35-45 min.

* – aš masę padarau per tris kartus, kiekvieną lakštą kepu atskirai, kadangi ano orkaitė nėra nė vidutiniškai draugiška. jeigu jūsiškė yra nuostabi ir puiki kaip agnės ir joje lygiai iškepa kad ir trys biskvitai vienu metu – sveikinu.

lakštus atvėsiname.

plaktą grietinėlę išplakame su cukrumi ir standikliu (pagal pakuotės nurodymus). atsargiai įmaišome nuplautas ir nusausintas uogas.
sluoksniuojame: morengas – grietinėlė – morengas – grietinėlė – morengas. truputį spustelime. paliekame subręsti bent porą valandų.
prieš patiekdami, gausiai pabarstome cukraus pudra ir apdėliojame uogomis – geriausia su visomis šakelėmis, bet, et.

palei palachinka.

koridoriuje jau nuo antradienio nepaliauja skambėję lagaminų ratukai. bvvvvvvvvvvvvvvvv – dusliai – klakt klakt klakt klakt klakt – per slenkstį.
jaučiuosi it hogvartse, kai visi išvažiuodavo, o haris poteris turėdavo likti. tiesa, jis iš vizlių motinos gavo (bent jau pirmoj daly) megztinį su haš raide, aš irgi taip norėč’! bet anaiptol nesiskundžiu ir trečiąsyk savaitėj gaminu šokoladinius triufelius, nes juk, žinoma, tą ir reikėtų veikti, išgyvenus pirmąją pusę pirmosios prancūziškos sesijos.
ypač kai nubudus ryte pirmoji mintis – “noriu sniego”, ir ji pildosi už lango.
suklykiu. gal ir gerai, jog daugelis lagaminų iš čia jau išriedėjo.

– triufelių gaminimo (ne)stebuklais jau dalinausi, šįkart čia tupi
* pieniško šokolado triufeliai su karamelizuotais žemės riešutais, pasivolioję kapotuose kepintuose žemės riešutuose
* smarkiai juodo šokolado triufeliai su romu, karamelės gabalėliais ir kepintu migdolo riešutu viduje

– antros dėželės turinys –

200 g į trupinius sumaltų damų pirštelių – padaliname į dvi dalis, pusiau
200 g smukiai sukapoto baltojo šokolado – irgi išdaliname pusiau

// abu labu daliname pusiau tam, kad vienu ypu pasigamintume dviejų rūšių saldainių! priedų kiekiai – tai vienai padalintai pusei, tai yra, 100 g trupinių plius 100 g šokolado

saldainėkams su romu
3-4 v.š. romo

prieskoniniams saldainėkams
1 a.š. cinamono
1/2 a.š. prieskonių mišinio meduoliams
2-3 v.š. grietinėlės

gaminame paprasčiau nei paprastai: atsargiai (puode, įtaisytame virš kito puodo su vos verdančiu vandeniu ir nuolatos maišydami) ištirpdome baltąjį šokoladą. jį kartu su kitais priedais supilame į trupinius. išmaišome ir formuojame saldainėkus. pasak originalaus recepto, masę reiktų palaikyti šaldytuve pernakt, bet taip padarius pirmąsyk, ji išsausėjo ir sustingo į kaulą, tad šiandien buvau gudresnė ir rutuliukus formavau iškart.

idėją nukniaukiau iš palachinka saldumynų sąrašioko, mano numeris penktas, jei tapsiu mis pasaulis, norėčiau taikos ir kad nebūtų bado.

pre-scriptum.
< --- nepatingim paspausti mygtuko ten kairėj, tada nubyra penki pinigėliai dėlionėms pirkti. matematiniam protui lavinti, t'sakant. ir jį maigyt kas valandą galim!

prisipažinimas, apsikabinus histoire des idées économiques de Platon à Marx ir histoire des pensées économiques. les fondateurs.

ar atsimeni tuos rytus prieš a.s. kontrolinius, kada slėpdavomės tarp trečio ir ketvirto aukšto, kaip tu gerdavai tirpią nescafe, nors r. to neleisdavo, galiausiai tau iš nosies vėl imdavo bėgti kraujas, mes vėluodavom į matematiką, kartais iki penkiolikos minučių, ir dar, ir dar rūbinėje virdavomės vandenį knorr pomidoriniams makaronams iš maišelio, taigi, tuos rytus, kai spengiančiom galvom pamišusiais pirštais versdavom knygeles su visų buvusių istorijos egzaminų užduotimis, karštligiškai perskaitydavom klausimus, versdavom atsakymus, nesustok negalvok baigsis laikas,

ir po pusvalandžio tą patį pratimą tik truputį atvirkščiai kartodavom popieriuj, nesustok negalvok baigsis laikas,

nemiegok per kontrolinius irgi.

l’offre crée sa propre demande, man kartoja j. b. say, ir aš tikiuosi, kad čia viskas, ką man reikia žinoti pakeliui į Laimę, Gėrį ir Grožį. dar gal tai, kad Engelsas – < ..>, K. Markso kelio draugas. (compagnon de route de Marx)

// atsakymas: ne, to nepakako, teko dar žinoti, ką keynes’as sakė apie palūkanas ir taupymus, ir ką apie tai manė klasikai, ir dar apie viduramžius visokių pokštų ir la ligne typique dėdės marxo, ir dar, ir dar, ką gi padarė du kertiniai žmonės ekonominės minties istorijoje???
(ankstesniame neišprususiame savo gyvenime kvailai mąsčiau, jog tai yra koks smithas-keynesas-marxas, blogiausiu atveju tomas akvinietis, bet ne — boisguilbert ir cantillon, pasirodo. koks sutapimas, prancūzai.)

dabar turėčiau tėkšti savo konspektams į akis – rankraščiai nedega, ane? – ir paleisti viską pelenais, tačiau kambariuose uždraustos net žvakės, ką gi jie tartų, laužą išvydę.

morkų blyneliai
1 st. smulkiai tarkuotų morkų
3/4 st. miltų (tinka ir rupesni)
1 v.š. cukraus
1/2 st. pasukų (arba – mano atveju – pora didelių šaukštų grietinės, atskiestos vandeniu ir pienu)
1 kiaušinis
4-5 v.š. kepintų kokoso drožlių

kiaušinį išplakame su pasukomis. suberiame cukrų, miltus, morkas, kokosą ir gerai išmaišome. tešla turėtų būti it tiršta grietinė. jei ne – pridedame dar miltų ar pieno. kepame sviestuky ar aliejuje.
kokoso drožlių galime ir nedėti (tada reiks visos stiklinės miltų) arba keisti kepintais riešučiukais, džiovintom slyvom, razinom, spanguolėm – belenkuo!
gardu būtų su rūgštėlesne uogiene, aš gi valgiau su jogurtu, trintomis kriaušėmis ir ruduoju cukrumi.

truputį pakeistas forelles receptas.