j’aurais voulu le vivre, j’aurais voulu me lancer

Lapkritis 12, 2009 parašė rusvaplaukė temoje desertai, emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti | komentarų jau yra (16) »

lėtos it medaus varvėjimas dienos, ir rEpas-repAs ant senos krantinės, naktį, paskutiniams laivams mus paliekant. traukiniai ir metro. sekmadieninės krautuvės, žydų kvartalai, falafeliai skersgatviuose.
žinojimas, kad sugrįši, nes paris, j’y suis allée une fois skamba neteisingai.
scrubs vakarais ir realybės šou apie mamas ir dukras rytais, beveik-lietuviška-duona ir tikrai lietuviškos bulvės-morkos.
paryžius, labiausiai užsispyręs miestas, kokį man yra tekę matyti.* 2 ou 3 choses que je sais d’elle, bet netgi tiek dabar nesuskaityčiau, po vieną lenkdama pirštus. juk ji viksteli rusva uodega ir pasislepia minioj prie šventosširdiesbazilikos laiptų, ten, po jaunojozidano kojomis.
city of lights, trečios metro zonos pradžioje tampanti lights of the city.
per didelė, per neaprėpiama, per išprotėjusi.

chalva ir paryžius

manų kruopų chalva
6-8 porcijos

650 ml vandens
250 g manų kruopų
250 g rudojo cukraus
140 g sviesto
75 g graikinių riešutų (pasmulkinti)
75 g razinų
1,5 šaukštelio malto kardamono (naudojau cinamoną)

į puodą supilam vandenį, cukrų, suberiam razinas ir užverdame. išmaišom, uždengiam sunkiu-sandariu dangčiu, sumažinam ugnį ir palikam virti. man to vandens labai jau daug nuvirė, tai paskiau jo kiek pridėjau. sirupui verdant, keptuvėje ant labai mažos ugnies išlydom sviestą, į jį suberiam manų kruopas. išmaišykite, kad sviestas susigertų. manų kruopas kepiname ant mažos ugnies, kol jos paruduoja ir ima kvepėti – man tai užėmė apie 30-40 minučių (taip taip!). nepamirštame nuolat maišyti! kai paskrudiname dešimtį minučių, suberiame graikinius riešutus. baigdami skrudinti, suberiame kardamoną. patikriname, ar kruopos tikrai kvepia – niekur čia nepaskubėsi. jei taip, keptuvę nukaičiam ir lėtai maišydami supilame sirupą. dar paverdame ant lėčiausios ugnies 5 minutes – kruopos sugers skystį. išjungiame ugnį, chalvą paliekame brinkti uždengtą 5 minutes. patiekiame šiltą (arba pašildytą – išeina juk jos daug.)

viską dariau tiksliai pagal Jogos Mitybos receptą.

parašyk man, parašyk man laišką iš paryžiaus

Lapkritis 3, 2009 parašė rusvaplaukė temoje emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti, saldainiai | komentarų jau yra (10) »

bėgti nuo savęs į didelius miestus ir į dar didesnius.
naktimis nemiegoti ir stebėti, kaip visas kūnas už tai pyksta.
vos bepastovint ant kojų žiūrėti į šviesą ir tikėti, jog tai išgydys ausų uždegimą.

mano garbanoms patinka nanto saulė. jos patiki, kad vasara, ir dažosi sruogomis.

triufeliai

juodojo šokolado triufeliai su romu
240 g juodojo šokolado (naudojau 64% kakavos)
120 ml riebios grietinėlės
gero šliūksnio romo
kakavos triufeliams apvolioti

pieniško šokolado triufeliai su karamelizuotais sūdytais riešutais
240 g pieniško šokolado (naudojau 40% kakavos; galima maišyti “paprastą” pienišką šokoladą su “nesmarkiai” juodu)
100 ml riebios grietinėlės
poros saujų riešutų (žemės ar migdolų ar lazdyno)
cukraus (pagal masę – maždaug tiek pat kiek riešutų)
gero žiupsnio druskos
saujos kepintų riešutų (tokių pačių kaip ir įmaišalui); sumalti iki smulkių miltų

karamelizuotiems riešutams viską dariau taip pat kaip čia, tik karamelizuodama dar įbėriau sveiką žiupsnį druskos.

triufeliams šokoladą smulkiai sukapojame. grietinėlę pakaitiname (beveik) iki virimo. užpilame ant šokolado, leidžiame kiek pastovėti, išmaišome šluotele. įmaišome priedus – šiuo atveju, arba romą, arba riešutėlius. leidžiame atvėsti (o atvėsusią masę galime kišti šaldytuvan).
kitą rytą formuojame triufelius – masę paliekame kambario temperatūroje, o tada kabiname ją šaukštu, voliojame rutuliukus (arba ne – kad būtų kaip tikri neformingi triufeliai), metame juos į kakavą arba riešutų miltus. apvoliojame ir, jei norisi, papuošiame kokiais riešutais ar kavos pupelėmis.

triufeliai