Kepykla nr. 5

ar jūs dar prisimenat vasarą lietuvoj? aš prisimenu – tokia skausmingai laiminga vasara man dabar atrodo iš toli, iš nuolat lyjančio edinburgo. visi draugai lieka mano sapnuose, mes ten geriam, valgom, bėgam iš kalėjimų, važinėjames dviračiais ir juokiames. nesapnuose kartais mus aplanko benas, mantas, meška ir tomas, o tada tai būna tikro ir tikroviško juoko mūsų virtuvėj, kai mes su gyčiu pusryčiaujam surastais keksiukais ir pyragais ir geriam pu erh, kurią jam atsiuntė mama iš vilniaus.

bet šįkart aš laiminga. aš jau turiu darbą mažoj kavinukėj prekybos centre. tiesa! ne virtuvėje, bet viskas taip suplanuota: pagaliau po dvieju mėnesių bandymo įsibrauti į škotišką virtuvė aš aprimau ir nusprendžiau, kad pirmai pradžiai užteks darbo, kuris apmokėtų mano ir g brangų butą, ir angliško įrašo cv. gal nebegalvos kitur, kad aš lenkė.

dar apie lenkus! mano visi bendradarbiai, išskyrus vadybininkę, yra lenkai ,D ir mano nuostabai visi labai malonūs ir geri, o merginos nuolat šypsosi ir man draugiškai padeda, jei aš ko nerandu. vadybininkės asistentas lenkas kalba labai juokinga anglų kalba, todėl aš jaučiuosi kaip patekusi tarp savų. yra toks juokas čia škotijoj: jei tave pavadina lenku, tai reiškia, per lėtai ir per aiškiai kalbi angliškai,D škotų žodžiai.

po to, kai susiradau darbą, visa kita irgi susitvarkė. banke iškart atidarė sąskaitą tik atėjus užsirašyti dėl susitikimo(nors prieš tai grasė pirštu, kad reikia atnešti kontraktą iš darbdavio). mano nuotaika pakilo iki pilko šlapio škotijos dangaus ir man vėl pradėjo patikti šitas oras: čia kaip nesibaigiantis ruduo, kai gali vaikščioti su storom pėdkelnėm, botais ir gražiais plonais paltukais. cha! net gytis man pradėjo atrodyti daug gražesnis, nors anksčiau aš ant jo rėkdavau garsiai. aplankiusi lenkišką parduotuvę (čia tikra tiesa, kad kartais net supermarketuose negalima rasti to, ko reikia, o lenkiškoj parduotuvėj tikrai bus) nusipirkau paprastos karčios kakavos ir iškepiau suktų ratukų iš green and black’s šokolado knygos, kurią pirkau už 3 svarus labdaros parduotuvėj.

šokoladiniai trapios tešlos sūkuriai

trapiai tešlai nr.1:

150 g miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

50 g cukraus

125 g sviesto ar margarino, iš šaldytuvo

trapiai tešlai nr.2:

125 g miltų

25 g kakavos

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

50 g cukraus

125 g sviesto ar margarino, iš šaldytuvo

taip pat 70 g gero juodo šokolado (geriau ne konditerinio)

1. pirma tešla: sumaišyti kartu miltus, druską ir cukrų. sudėti kubeliais supjaustytą sviestą ir trinti, kol sviestas su miltais taps kaip smėlis. tada šiek tiek paminkyti, sušlapinti rankas ir keliais judesiais sulipdyti kamuoliuką (t.y. neperminkyti trapios tešlos tik!). tokį rutuliuką dėti į maišelį/plėvelę ir šaldytuvan pusvalandžiui.

2. antra tešla darosi taip pat kaip pirma, tik prie miltų reikia ir kakavą įmaišyti. taip pat į šaldytuvą sugrūsti.

3. pakapoti šokoladą drožlėmis.

4. ištraukus šviesią tešlą iš šaldytuvo, ant miltuoto paviršiaus iškočioti maždaug 1 cm storio stačiakampį. padėti ant kepimo popieriaus (bus lengviau vynioti tuomet). tada iškočioti lygiai tokį patį iš kakavinės tešlos ir uždėti tamsią tešlą ant šviesios. pabarstyti šokoladu ir susukti viską į ritinį, kurio galus suspaudžiame, kad neiškristų šokoladas. suvyniojame į plėvelę ir kišame į kamerą 15 minučių (bus lengviau pjaustyti).

5. aštriu peiliu pjaustome 1 cm storio diskais, klojam ant kepimo popieriaus ir kepam 25 minutes 165 C temperatūtroje. na, kol ta šviesi tešla gražiai auksinė tampa.

sausainiai labai riebūs (daug sviesto labai) ir kaloringi (ypač jei geras juodas šokoladas), be to, jų neliko nufotkinti, nes gytis juos suvalgė. ot!

aš dabar univero bibliotekoj,tai atskanuosiu, kaip jie atrodė.