j’aurais voulu le vivre, j’aurais voulu me lancer

Lapkritis 12, 2009 parašė rusvaplaukė temoje desertai, emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti |

lėtos it medaus varvėjimas dienos, ir rEpas-repAs ant senos krantinės, naktį, paskutiniams laivams mus paliekant. traukiniai ir metro. sekmadieninės krautuvės, žydų kvartalai, falafeliai skersgatviuose.
žinojimas, kad sugrįši, nes paris, j’y suis allée une fois skamba neteisingai.
scrubs vakarais ir realybės šou apie mamas ir dukras rytais, beveik-lietuviška-duona ir tikrai lietuviškos bulvės-morkos.
paryžius, labiausiai užsispyręs miestas, kokį man yra tekę matyti.* 2 ou 3 choses que je sais d’elle, bet netgi tiek dabar nesuskaityčiau, po vieną lenkdama pirštus. juk ji viksteli rusva uodega ir pasislepia minioj prie šventosširdiesbazilikos laiptų, ten, po jaunojozidano kojomis.
city of lights, trečios metro zonos pradžioje tampanti lights of the city.
per didelė, per neaprėpiama, per išprotėjusi.

chalva ir paryžius

manų kruopų chalva
6-8 porcijos

650 ml vandens
250 g manų kruopų
250 g rudojo cukraus
140 g sviesto
75 g graikinių riešutų (pasmulkinti)
75 g razinų
1,5 šaukštelio malto kardamono (naudojau cinamoną)

į puodą supilam vandenį, cukrų, suberiam razinas ir užverdame. išmaišom, uždengiam sunkiu-sandariu dangčiu, sumažinam ugnį ir palikam virti. man to vandens labai jau daug nuvirė, tai paskiau jo kiek pridėjau. sirupui verdant, keptuvėje ant labai mažos ugnies išlydom sviestą, į jį suberiam manų kruopas. išmaišykite, kad sviestas susigertų. manų kruopas kepiname ant mažos ugnies, kol jos paruduoja ir ima kvepėti – man tai užėmė apie 30-40 minučių (taip taip!). nepamirštame nuolat maišyti! kai paskrudiname dešimtį minučių, suberiame graikinius riešutus. baigdami skrudinti, suberiame kardamoną. patikriname, ar kruopos tikrai kvepia – niekur čia nepaskubėsi. jei taip, keptuvę nukaičiam ir lėtai maišydami supilame sirupą. dar paverdame ant lėčiausios ugnies 5 minutes – kruopos sugers skystį. išjungiame ugnį, chalvą paliekame brinkti uždengtą 5 minutes. patiekiame šiltą (arba pašildytą – išeina juk jos daug.)

viską dariau tiksliai pagal Jogos Mitybos receptą.

kai paskelbėme, buvo Ketvirtadienis, Lapkritis 12, 2009 00:27 , laikoma čia: desertai, emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti. jei nori, atsakymus į šį pranešimą gali sekti rss 2.0. gal norėtum palikti komentarą ar trackback'ą?

16 responses to “j’aurais voulu le vivre, j’aurais voulu me lancer”

  1. egidija rašo:

    šitą va irgi kažkada žadu pasigaminti. tik įdomu ar labai saldu gaunasi?

    • rusvaplaukė rašo:

      na, indiški saldumynai apskritai, mano nuomone, yra iš saldesnių stalčiukų ,) taip, gaunasi saldi. siūlyčiau sykį pasigaminti pagal receptą, tik iš mažesnio kiekio, o kitus sykius gaminant jau bus ir aišku.

  2. Eglė rašo:

    bėgu žėt tavo fotkių FB. Paryžius…
    Šitą chalvą aš ir norėč’ gamint. Bet paskutinėm dienom (tiksliau šiandien) nulis įkvėpimo.

    • rusvaplaukė rašo:

      tokios ten ir fotk., ne tas paryžius, kur atvirutėse, paryžiaus blyksniai.

      vargeli. viliuosi, apims įkvėpimas. nors ir mane pačią jis taip apleidęs, taip apleidęs – maitinuos studentiškai, sviestuky keptom bulvėm, et.

      • Eglė rašo:

        Net nesinori teršti nei savo, nei kitų e-erdvės su tokiom nuotaikom, bet nieko praeis. Atostogų nuo savęs reikia ;)

        Forelle, oho, kiek nelaimių. Man širyt pasisekė tik pieną išliet ir tris kartus straipsnį jau parašytą ištrint…

        • rusvaplaukė rašo:

          atostogos nuo savęs. labai teisinga.

          • Eglė rašo:

            šitų man visada reikia. Nieko nespėju aaaaa…. aaa… aaa… Bet užtai nukoviau šiandien pora daiktų į garderobą. lengviau ant širdies :/

  3. Forelle rašo:

    Manų chalva labai patinka, bet mano receptas su anakardžių riešutais, daugiau prieskonių, bet kaip ir visi indiški saldumynai, labai saldi.

    Pastebėjau, kad ši savaitė visiems nekokia. Įkvėpimo nulis, jėgų irgi nulis, o virtuvėn geriau ir kojos nekelti: jau dvi lėkštės ir stiklinė sudaužyta, vienas pirštas nutarkuotas, du su skylėm, o delnas nudegintas. O savaitė tik įpusėjo…

    • rusvaplaukė rašo:

      aha, receptas, pagal kurį anksčiau dariau, irgi su anakardėm. ir razinom, apkepintom aliejuje.

      kiba koks virusas siaučia ir bukina norą gaminti?.
      ką tik pažiūrėjau julie and julia, galvoju, reikia ir man pasigriebti kokią knygą ir sąžiningai iš jos gaminti vis ką nors, nesiblaškius po interneto platybes vis saugojant ir saugojant augančią virtualių receptų krūvą – tų receptų, kurių dauguma taip ir lieka neišbandyta ar – dar baisiau! – sudega [čia juk ne rankraščiai] su eilinį kartą pastipusiu kietuoju disku. nes juk įkvėpimo NULIS, nors imk ir pusgaminiais maitinkis.

  4. rūtuliukas rašo:

    chi, spėk, kas norėjo šitą gaminti vakar? :)) bet kas pirmesnis, tas greitesnis :D ir gudresnis :D

    • rusvaplaukė rašo:

      kokie čia pirmesni greitesni, gaminki tik tik tik :) jokių konkerencejų!

      atsimenu, tu morkų chalą gaminai :)

      • Eglė rašo:

        O mes per Diwali vakarėlė morkų chalvą gaminom ;) Su lazdyno riešutais ;)

        • rusvaplaukė rašo:

          mačiau mačiau, visus receptus to vakarėlio išsisaugojau. tik jūs tą chalvą kepėte, ar ne?

          • Eglė rašo:

            Vyganto, kaip indian food eksperto) patarimais ir nuorodomis, darėm keptuvėj. Net nemačiau kaip ten parašyta, kur išspausdinta, bet mes orkaitės nenaudojom ir darėm su lazdyno riešutais, mat organizatoriai pasiūlė tik sūdytų migdolų. mhm (???).

            Pasikeičiam vietom, a???

  5. rusvaplaukė rašo:

    pasiimkime abi atostogų šiam savaitgaliui ir mintimis apsikeiskim vietom, a?

  6. rusvaplaukė rašo:

    nuorodą į receptus radau pas brie, ir ten rašė, kad kepta toji chalva. o jūs ją ilgai virėt? ir kokios galų gale ji konsistencijos buvo? nagai niežti, o morkos čia tokios skanios :)

    keisčiaus keisčiaus gal visai, sakau, mane irgi nuovargis nuo savęs nuo visko apėmęs.
    o dabar dar ir tiesioginių skrydžių vilnius-paryžius atsirado .)

komentuok