parašyk man, parašyk man laišką iš paryžiaus
Lapkritis 3, 2009 parašėbėgti nuo savęs į didelius miestus ir į dar didesnius.
naktimis nemiegoti ir stebėti, kaip visas kūnas už tai pyksta.
vos bepastovint ant kojų žiūrėti į šviesą ir tikėti, jog tai išgydys ausų uždegimą.
mano garbanoms patinka nanto saulė. jos patiki, kad vasara, ir dažosi sruogomis.
juodojo šokolado triufeliai su romu
240 g juodojo šokolado (naudojau 64% kakavos)
120 ml riebios grietinėlės
gero šliūksnio romo
kakavos triufeliams apvolioti
pieniško šokolado triufeliai su karamelizuotais sūdytais riešutais
240 g pieniško šokolado (naudojau 40% kakavos; galima maišyti “paprastą” pienišką šokoladą su “nesmarkiai” juodu)
100 ml riebios grietinėlės
poros saujų riešutų (žemės ar migdolų ar lazdyno)
cukraus (pagal masę – maždaug tiek pat kiek riešutų)
gero žiupsnio druskos
saujos kepintų riešutų (tokių pačių kaip ir įmaišalui); sumalti iki smulkių miltų
karamelizuotiems riešutams viską dariau taip pat kaip čia, tik karamelizuodama dar įbėriau sveiką žiupsnį druskos.
triufeliams šokoladą smulkiai sukapojame. grietinėlę pakaitiname (beveik) iki virimo. užpilame ant šokolado, leidžiame kiek pastovėti, išmaišome šluotele. įmaišome priedus – šiuo atveju, arba romą, arba riešutėlius. leidžiame atvėsti (o atvėsusią masę galime kišti šaldytuvan).
kitą rytą formuojame triufelius – masę paliekame kambario temperatūroje, o tada kabiname ją šaukštu, voliojame rutuliukus (arba ne – kad būtų kaip tikri neformingi triufeliai), metame juos į kakavą arba riešutų miltus. apvoliojame ir, jei norisi, papuošiame kokiais riešutais ar kavos pupelėmis.
Aš tau Parašysiu Laišką Į Nantą. Nespėju nieko paskutiniu metu. Tikiuosi įspūdžiai kuo geriausi!!!
Ar buvai Deivį sutikus? :D
oi oi, kaip smagu, kai veikos yra .) tu tik nesikrimsk – aš sėdėsiu nante ir lauksiu laiškų.
deivis, manau, slėpėsi savo bute ir iš tolo į eifelį žiūrėjo, bo sekmadienį tai lijo lijo lijo. o prie kokios triumfo arkos 22H tikėtis jį sutikt, matyt, buvo bergždžias noras. nors galvoje jau visą situaciją sudėliojusi buvau.
na nieko, bus tų paryžių, bus tų progų.
čia nebuvo labai foodie trip, nors su drauge ir valgėme geriausių miesto falafelių (tobuli tikrai) ir žydų kvartale užtikome lenkiškai šnekančią konditeriją su varškės ir aguonų pyragais. ir tikrinėm dešrom ir raugintagurkiais .)
zinau zinau zinau ta konditerija zydu kvartale!!!! (atradimo dziaugsmas :)
oho, bet ten tobulas rajonas.
daugelis ten tų konditerijų, bet gal ir apie tą pačią kalbamm, ten moteriškos žydiškos vardu pavadinta.
o falafelių nevalgėt?
norejau paklausti, ar sitie triufeliai yra tokio pat skonio kaip ir tikrieji? noriu padaryti juso ir padovanoti brangiam zmogui, tai skonis isties svarbu. aciu :>>
o ką reiškia – ‘tikrieji’ :)?
juodojo šokolado triufeliai tai tokie _it parduotuviniai_, tik kad geriau tūkstančius kartų, mat rankų darbas, be to, priklausomai nuo polinkių, galime pasireguliuoti juodumą.
pieniški su riešutėliais yra mano variacija, įkvėpta begaliniai mėgstamo šokolado.
o jei neaišku, ko tikėtis – galima ir bandomąją partiją pasigaminti dar prieš šventes!
MMMM…. vakar padariau triufelius pasakiski gavosi, o jau ryt jie keliaus pas meilus zmones kaledu proga… :)
:)
valio.
O tie triufeliai netirpsta kambario temperatūroje? Nes daug kur rašo, kad reikia laikyti šaldytuve :(
na, ilgesnį laiką ir aš laikyčiau šaldytuve (išimti kokia valanda prieš skanaujant), bet maniškiai atlaikė trijų valandų kelionę traukinių ir valandinį pasivaikščiojimą paryžiuj – neištirpę! tiesa, pieniški lepesni ir tirpesni nei juodieji.