kaip atrodo julė, kai iš ryto išgeria kavos? – vieną puodelį (kokie 330ml), pastebėčiau, du kupini šaukšteliai kavos, jokio-pieno-jokio-cukraus.
ogi pusę penkių vakaro jinai neturi kur dėtis, laksto iš kampo į kampą savo labai kampuotame kambaryje, dėsto daiktus iš vietos į vietą, beveik kramto nagus (tai reiškia – gal ir kramtytų, bet pasako, nu nu nu, kas čia dabar), vienu metu atsidaro bent penkiasdešimt ugninės lapės langų, įgudusiais judesiais saugo virtualiose kraičio skryniose ReceptusKuriuosIšbandysGrįžusi, dar palaksto iš kampo į kampą, pasimatuoja pulsą.
dievulėliau!
dar dievulėliau: mūsų virtuvėje rūkoma. bandau iššifruoti, kokia kalba kalbama, kai rūkoma, panašu į kažką slaviško, bet su itališkom intonacijom. rumunų?
dar dar dievulėliau: pjeras iš anžero šildosi oranžinę pertrintą sriubą. beveik galėčiau jį įsižiūrėti, be to, jis klauso calvin harris’o.
dar dar dar dievulėliau: seku vaikino, verdančio makaronus ir greta pasidėjusi šnicelį iš maišelio, minčių eigą: ‘štai, įpilsiu šių smulkių makaronų į vandenį.. o.. praėjo penkios minutės.. hm.. bet kad tam pakely teliko sauja makaronų.. tai davaj ir tą supilsiu..’ <– talk about food science.
vu kaip laisvąjį pasiėmiau biochemijos įvadą, bet kol kas tokia esu vienintelė. be to, tikiuosi kitam semestrui negrįžti, tai čia toks beveik ir juokas bus.
mieliniai blynai
3 st. miltų
2 st. pieno
2 kiaušiniai
7 g sausų mielių
5 v.š. cukraus
žiupsnis druskos
8 v.š. lydyto sviesto
miltus persijam į dubenį. pieną pašildome bent iki kambario temperatūros (aš šildžiau truputėlį daugiau), supilam kiaušinius, cukrų, druską, mieles ir gerai išplakam. plakinį supilam į miltus ir gerai išmaišom. galiausiai supilam lydytą sviestą. uždengiam ir leidžiam pakilti 1 – 2 valandas (aš palikau ant smarkiai įkaitusio radiatoriaus, be to, buvau jau gerokai išalkusi per valandžiukę nuo pabudimo, tai laikiau, kol sugalvojau, kad ‘gana’). kepam.. kaip norisi – ant sviestuko ar aliejuko. valgom irgi su kuo norisi, aš štai skanavau su jogurtu ir greitai mikrobangėj virta obuoliene.
su kiekvienu streiku man darosi vis juokingiau ir juokingiau.
šiandieną, pavyzdžiui, jie blokavo tramvajus ar-ne-trijose-vietose, net nesupratau, kas ir kaip, tik kad rytą minios žmonių traukė jo bėgiais, MINIOS.
antradienį, pavyzdžiui, streikavo mokyklų darbuotojai. tai universiteto valgykla irgi prisisolidarizavo su jais bei nedirbo. tai pokštininkai!
girdėjau, kad ir 14 procentų paštininkų nedirbo. bet prie bendrabučio mačiau jų mikriuką, tai viskas gerai – bile tik maniškiai dirba.
kai aplinkui visi taip klaikiai jaudinasi dėl la grippe, ir pirmasis žodis, kurį viena ausimi nugirsti prie kongresų rūmų perekūrinimosi, – les vaccinations, o paskiau tave uždaro į didelę salę, kur klausai stalų muzikos – kai tada užgęstant šviesoms girdi iš visų pakampių kosint, nesąmoningai užsitempi skarą virš nosies.
//čia filmukas, kaip pas mumis lyja
–
vakarnakt pas vygantą aptikau smalsią ir man klaikiai pritinkančią iniciatyvą – kas gi mūsų šaldytuvuose?
maniškis biednesnis nei kad namie – studentavimas ir krizė ir aš-čia-tik-laikinai mėto į mane akmenis ir sako, nepirk to, nepirk ano.
bet vis dėlto turime: viršutinė lentyna yra liekanėlės ir redi meid, tik kad namų gamybos. t.y., kokletukų masė, brokolių sriubos puslitriukas, gabaliokas sėlenų paplotėlių tešlos, dėželė išvirtos kynvos pusryčiams. pieno produktų lentynoj penketas natūralių jogurtų (jų čia tiesiog ne-ap-si-mo-ka gaminti, mat skonis puikus, o tekstūra net nuostabesnė už naminio), sūriai – rocamadour ir bleu de causses. dar čia pat pusplytė sviesto – paties paprasčiausio, nesūdyto. dar bliūdukėlis greitai išsivirtos obuolienės ir pradėtas kriaušių tyrės (šita tai pirktinė) indukas. ir ma honte, ma très grande honte – speculoos užtepas. trans-riebalai ir kitokie nedžiaugsmai, bet oh-so-good.
//šitoj nuotraukoj matome tikrą načnyką – tik pažiūrėkite į darbo valandas ‘nuo šešių iki dviejų’
daržovių lentynoj-ir-kitoj-lentynoj-ir-stalčiuky turim veik visą porą, pusę moliūgo, pusę raudonos saldžiosios paprikos, dvi puseles obuolių – reinette d’armorique ir belchard chantecler; puslitrioką brokolio žiedynų, pavargusį saliero stiebą, ketvirtį kopūsto, imbiero šaknį, local mandarinų (ha ha, tiek ir local – iš korsikos; bet vis dėlto šalis tai ta pati!), keletą citrinų, morkų, pomidorų, petražolių šluotukę, porą cikorijų ir vieną navet jaune (huh??? čia kažkokia it ropė it griežtis). lentynėlėse 10 kiaušinių, pusė skarbukės konservuotų kukurūzų, pusė – pomidorų pastos, česnako galva, pusė svogūno, pusė citrinos, aitriųjų paprikų tyrė, maišiokas sandariai uždarytos kavos, maišiokas kynvos. tetrapakas pieno ir plakamosios grietinėlės ir, taip taip, baltas ir raudonas stalo vynai – vika protino, kad vyno nelaikome šaldytuve, betgi jis juk užsilikęs nuo gimtadieninio tiramisu (baltas) ir kažin kokių padažų (raudonas), o be to, rašalas čia, ne vynas.
- o pas jumis kas?-kišu nosį.
kreminė brokolių sriuba
nuplautų brokolio žiedynų ir smulkiai pjaustyto stiebo (iš viso apie 250 g)
3-4 a.š. miltų
500 ml pieno
2 v.š. sviesto
500 ml daržovių sultinio
1/4 a.š. asafetidos
druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
į užvirusį daržovių sultinį sudedam brokolius, pasūdome (jei sultinys be druskos) ir verdame, kol suminkštėja bei tampa skaisčiai žali. atidedame kelis žiedynus papuošimui. kol verda brokoliai, keptuvėj išlydom sviestą, suberiame asafetidą, vėliau miltus ir nuolat maišydami kepinam, kol šie paskleidžia riešutų kvapą – saugome, kad nesudegtų! lėtai nuolat maišydami supilam pieną – pilame po truputį, kad nesusimestų į gumuliukus. pieną užverdame, padruskiname ir papipiriname. aš dar truputėlį paviriau, kol sutirštėjo. supilame brokolius su sultiniu ir sutriname iki vientisos masės. puošiame smulkintais brokolių žiedynais ir valgome su duona ar duoniukais.
sėlenų paplotėliai
200 g rupaus malimo miltų
100 g pirmos rūšies miltų
1 v.š. kmynų
geros saujos kviečių sėlenėlių
žiupsnio rupios druskos
2 v.š. tirpinto sviesto
175 ml šalto vandens
aliejaus arba lydyto sviesto paplotėlių gruzdinimui
sumaišome miltus, druską, sėlenas ir kmynus. supilame sviestą ir triname tarp pirštų, kol tolygiai padengiam visą mišinį. įmaišome vandenį ir suminkome standžią tamprią tešlą (jei masė per skysta, įberiam miltų, jei per kieta – paminkome drėgnom rankom). minkome penketą minučių, kol tešla tampa elastinga. paliekame pusvalandžiui pailsėti (geriausia polietieniniame maišiukyje).
tešlą iškočiojame maždaug pusės centimetro sluoksniu ir taure išspaudžiame paplotėlius. kočioti patariama be miltų – kad kepant jie nedegtų.
pasak JogosMitybos, paplotėlius reikėtų gruzdinti. kadangi aš neturėjau Tiek Tiek aliejaus – o, be to, paskiau neturėčiau ką su juo veikti (namuose tai bent spurgų galima išsivirt!), tiesiog kepiau papločiukus ant sviestuko, išlydžiusi jo porą trejetą šaukštų, kad meiliai padengtų puodo dugną. skaniausi karšti, bet atšalę irgi labai smagiai kramtosi.
dictaphone yra mano naktys ir mano naktys yra dictaphone.
ir klausydama nebeatskiriu – ar čia lietus, ar vėjas, ar ausinės,
ar mano traškantys pedalai,
ar koks persekiotojas iš už medžio.
tokiu metu pernai mon. į paskaitas ėmė nešiotis mandarinų. – penktadien’ koridorium pro šalį pralėkė tokio oranžinio kvapo debesėlis, ir aš tiesiog nebeatsilaikiau.
ir naktį prie pilies mačiau mergaitę – su akiniais, plazdančiu palteliu. ką jūs ką jūs. taip, mon., čia tau gyvas priekaištas ir meilės laiškas vienam’!
kopūstų ir kitų daržovių kotlečiukai
2 didelės bulvės
2 st. tarkuoto kopūsto,
1/2 st. tarkuotų morkų
1/4 st. lęšių -> užmerkiame nakčiai, o tada gerai išverdam
2 svogūnai
1/2 a.š. kumino
1/2 a.š. aitriosios paprikos pastos
1 raudonas saldusis pipiras
2/3-1 st. manų kruopų
aliejaus
druksos
bulves išverdame ir sutriname į košę.
aliejuje apkepame kuminą, kol pakvimpa. sudedame svogūnus, aitriosios paprikos pastą , pjaustytą saldųjį pipirą. pakepiname, kol svogūnai suminkštėja. sudedame likusias daržoves bei virtus ir trintus lęšius ir pakepiname, kol viskas pasidaro minkštai ir gražu – kokį septynetą minučių. suberiame manų kruopas, uždengiame ir paliekame šiltai.
sukrečiame trintas bulves, gerai padruskiname. formuojame kotlečiukus ir kepame aliejuky.
valgome su raudonu padažu, bulvių koše ir saločikėm.
kopūstinės salotos, kokias valgydavom ant mifo laiptų pavasariais
kopūsto
morkos
saldžiųjų pipirų
druskos
pipirų
aliejaus
acto
kopūstą supjaustome smulkiais šiaudeliais, sutarkuojame morką, smulkiai supjaustome saldųjį pipirą. užberiame druskos. viską gerai pamaigome, kad imtų skirtis kopūsto sultys. paliekame pastovėti kokį dešimtį minučių. užberiame kiek pipirų, įpilame aliejaus, acto, išmaišome, skanaujame.
ar jūs dar prisimenat vasarą lietuvoj? aš prisimenu – tokia skausmingai laiminga vasara man dabar atrodo iš toli, iš nuolat lyjančio edinburgo. visi draugai lieka mano sapnuose, mes ten geriam, valgom, bėgam iš kalėjimų, važinėjames dviračiais ir juokiames. nesapnuose kartais mus aplanko benas, mantas, meška ir tomas, o tada tai būna tikro ir tikroviško juoko mūsų virtuvėj, kai mes su gyčiu pusryčiaujam surastais keksiukais ir pyragais ir geriam pu erh, kurią jam atsiuntė mama iš vilniaus.
bet šįkart aš laiminga. aš jau turiu darbą mažoj kavinukėj prekybos centre. tiesa! ne virtuvėje, bet viskas taip suplanuota: pagaliau po dvieju mėnesių bandymo įsibrauti į škotišką virtuvė aš aprimau ir nusprendžiau, kad pirmai pradžiai užteks darbo, kuris apmokėtų mano ir g brangų butą, ir angliško įrašo cv. gal nebegalvos kitur, kad aš lenkė.
dar apie lenkus! mano visi bendradarbiai, išskyrus vadybininkę, yra lenkai ,D ir mano nuostabai visi labai malonūs ir geri, o merginos nuolat šypsosi ir man draugiškai padeda, jei aš ko nerandu. vadybininkės asistentas lenkas kalba labai juokinga anglų kalba, todėl aš jaučiuosi kaip patekusi tarp savų. yra toks juokas čia škotijoj: jei tave pavadina lenku, tai reiškia, per lėtai ir per aiškiai kalbi angliškai,D škotų žodžiai.
po to, kai susiradau darbą, visa kita irgi susitvarkė. banke iškart atidarė sąskaitą tik atėjus užsirašyti dėl susitikimo(nors prieš tai grasė pirštu, kad reikia atnešti kontraktą iš darbdavio). mano nuotaika pakilo iki pilko šlapio škotijos dangaus ir man vėl pradėjo patikti šitas oras: čia kaip nesibaigiantis ruduo, kai gali vaikščioti su storom pėdkelnėm, botais ir gražiais plonais paltukais. cha! net gytis man pradėjo atrodyti daug gražesnis, nors anksčiau aš ant jo rėkdavau garsiai. aplankiusi lenkišką parduotuvę (čia tikra tiesa, kad kartais net supermarketuose negalima rasti to, ko reikia, o lenkiškoj parduotuvėj tikrai bus) nusipirkau paprastos karčios kakavos ir iškepiau suktų ratukų iš green and black’s šokolado knygos, kurią pirkau už 3 svarus labdaros parduotuvėj.
šokoladiniai trapios tešlos sūkuriai
trapiai tešlai nr.1:
150 g miltų
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
50 g cukraus
125 g sviesto ar margarino, iš šaldytuvo
trapiai tešlai nr.2:
125 g miltų
25 g kakavos
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
50 g cukraus
125 g sviesto ar margarino, iš šaldytuvo
taip pat 70 g gero juodo šokolado (geriau ne konditerinio)
1. pirma tešla: sumaišyti kartu miltus, druską ir cukrų. sudėti kubeliais supjaustytą sviestą ir trinti, kol sviestas su miltais taps kaip smėlis. tada šiek tiek paminkyti, sušlapinti rankas ir keliais judesiais sulipdyti kamuoliuką (t.y. neperminkyti trapios tešlos tik!). tokį rutuliuką dėti į maišelį/plėvelę ir šaldytuvan pusvalandžiui.
2. antra tešla darosi taip pat kaip pirma, tik prie miltų reikia ir kakavą įmaišyti. taip pat į šaldytuvą sugrūsti.
3. pakapoti šokoladą drožlėmis.
4. ištraukus šviesią tešlą iš šaldytuvo, ant miltuoto paviršiaus iškočioti maždaug 1 cm storio stačiakampį. padėti ant kepimo popieriaus (bus lengviau vynioti tuomet). tada iškočioti lygiai tokį patį iš kakavinės tešlos ir uždėti tamsią tešlą ant šviesios. pabarstyti šokoladu ir susukti viską į ritinį, kurio galus suspaudžiame, kad neiškristų šokoladas. suvyniojame į plėvelę ir kišame į kamerą 15 minučių (bus lengviau pjaustyti).
5. aštriu peiliu pjaustome 1 cm storio diskais, klojam ant kepimo popieriaus ir kepam 25 minutes 165 C temperatūtroje. na, kol ta šviesi tešla gražiai auksinė tampa.
sausainiai labai riebūs (daug sviesto labai) ir kaloringi (ypač jei geras juodas šokoladas), be to, jų neliko nufotkinti, nes gytis juos suvalgė. ot!
aš dabar univero bibliotekoj,tai atskanuosiu, kaip jie atrodė.
sapnavau,
kad nante buvo sniego, ir kad aš basa bei su pižama mindžiodama jį grįžinėjau iš kažkurrrrr, kur mano fakultetas dabar stovi. buvo šilta, tik tas sniegas, ir tada sutikau du policininkus, beieškančius aklos mergaitės automašinėlių ir traktorių stovėjimo aikštelėje. ‘o tai nėra jokios sienos tarp jų kiemo ir gatvės?’ – gatvė ta labai intensyvi, beje, ten važiuoja net tramvajus nr. 2, beveik kaip kokios kalvarijos. – ‘ne..’.
užlipau vienam jų ant pečių ir mačiau menkutį sujudimą aikštelėj.
iš tiesų sniegas būna tik lietuvoj, šitą jau supratau.
el-ie bus lie, tė-u bus tu, vė-a bus va. kartokite. kartokit ir klausykit.
* * *
kai visą save išdalinu Asmeniniams laiškams, visokio pobūdžio, viešiesiems žodžių nebelieka. mat atrodo, kad viskas jau taip šimtus kartų išsakyta – apie Vienas kalėdas, tuščius bendrabučius, rudenį-plius-šešiolika ir pilnas fizinio sales surenkančius simfoninio orkestro koncertus.
apie tai, kaip man vėl patinka programuoti ir nepatinka anksti keltis ir neišeina anksti gultis. apie tai, kaip klaikiai pasiilgau anime. ir tai, kokias knygas kokius filmus kokias muzikas kokius BD parsitempiu iš kurios mediatekos.
ką mačiau turguje, ką užuodžiau penktą ryto riedėdama bd admiral courbet,
kokią duoną pirkau la petite boulangerie, ką pasakė L, iš ko pasijuokė M.
apie tai, ką ir kodėl ir kuria linkme mąstome. ką ir kodėl ir kuria linkme svajojame.
indiškas kopūstų ir bulvių troškinys bandhakopi
750 g kopūsto (pusė vidutinio dydžio kopūsto galvos)
2-3 didelių bulvių, sukapotų 1,5 cm dydžio kubeliais
4 šaukštų sviesto
1 1/2 a.š. druskos
1 1/2 a.š. rudojo cukraus
2 didokų pomidorų (nulupta odele nuplikius verdančiu vandeniu), sukapotų smulkiais kubeliais
šaukšto pomidorų pastos (mat pomidorai pasirodė vaškinoki)
1 1/2 a.š. kario miltelių
1/2 a.š. ciberžolės
1/2 a.š. aitriųjų paprikų pastos
1/4 a.š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 a.š. kmyninio kumino
1 1/2 a.š. maltos kalendros
1 a.š. sutarkuoto šviežio imbiero
šluotelės smulkiai sukapotų žalumynų: kalendros, petražolių, salierų lapų.
kopūstą stambiai supjaustome. puode storu dugnu išlydome ir gerai įkaitiname sviestą. sudedame bulves, pasūdome puse šaukštelio druskos ir kepame vartydami, kol gražiai apskrunda ir suminkštėja. apskrudusias bulves išgriebiame iš sviesto ir suberiame ant lėkštės, išklotos popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalų perteklius. į likusius karštus riebalus sudedame imbierą, suberiam maltus prieskonius. skrudinam prieskonius kelias sekundes ir sudedam pomidorus, jų pastą bei cukrų. kepkite pomidorus maišydami, kol išsileidžia. sudedam stambiai pjaustytą kopūstą, pasūdome likusia druska, išmaišome ir troškiname 15-20 minučių, uždengę dangčiu. jei reikia, įpilame šiek tiek vandens, kad daržovės kepdamos nepridegtų. retkarčiais pamaišom. kai kopūstai visiškai suminkštėja, sudedam bulves bei žalumynus, permaišome ir troškiname viską kartu dar kelias minutes. valgome su ryžiais ir šviežia indiška duonele.
lachha paratha
300 g pirmos rūšies miltų
3 šaukštų tirpinto sviesto ir dar šiek tiek – tešlos lankstymui ir kočiojimui
175 ml šalto vandens
žiupsnio druskos
dubeny sumaišom miltus, druską. įtriname tirpintą sviestą. supilam vandenį ir išminkykome minkštą vienalytę tešlą, minkykom 5-7 minutes. suspaudžiame tešlą į rutulį ir paliekame brinkti bent valandai, uždengtą drėgna pašluoste. po valandos tešlą vėl gerai išminkome ir padaliname į 8 vienodo dydžio gumulėlius. iškočiojame vieną gumulėlį labai plonu tešlos lakštu – it štrudeliui. paviršių aptepame išlydytu sviestu, šiek tiek pabarstome miltais.
suvyniojame tešlą į standų vyniotinį. truputį pakočiojame, kad pasidarytų panašus į virvę. vieną virvės galą prispaudžiame prie stalo, o virvę apvyniojame aplink spirale. duonutes atidedam 15 minučių, kad sustingtų sviestas. tada dar kartą iškočiojame į plonus apskritus tešlos papločius. kepame sausoj įkaitintoj keptuvėj nepridegančiu dugnu vieną pusę 1 minutę. paplotį apverčiame ir apkepusią pusę apšlakstome šiltu lydytu sviestu. pakartojame tą patį kitai papločio pusei. kuomet paplotis iš abiejų pusių pasidengia rusvomis dėmėmis, duona iškepta. valgome kuo karštesnę.
