they take stuff inside of my house
Spalis 27, 2009 parašėgegužės 21 dieną mamai į darbą išsiunčiau štai tokį laišką.
dabar jį [viešai] persiunčiu nolitai.
kone chain letter!
—> —> —>
čia ne visai tradicinis receptas – tradiciškai reikėtų dėti kiaušinių baltymus, tačiau patikimam tinklarašty perskaičiau tokį variantą, ir pabandžiau. be to, kai daroma su baltymais, kadangi jie neapdorojami termiškai, truputį baisu laikyti kambario temp. ilgesnį laiką.
240 g migdolų nuluptomis odelėmis (migdolus užpilame verdančiu vandeniu, uždengiame, paliekame porai minučių, tada po vieną du traukiame iš vandens ir paprastai nulupame)
1 3/4 st. cukraus pudros
1 v.š. migdolų ekstrakto (naudojau tą cheminį dr. oetker, tai lašinau pamažu, nes jo skonis šleikščiai stiprus; bet jis duoda kažko tokio labai gero skonio tam marcipanui
4 v.š. kukurūzų sirupo (galima pakeisti dirbtiniu medumi, tik tada truputį atsiras spalvos; arba galima namuose išsivirti cukraus sirupą iki minkšto kamuoliuko stadijos, bet patogiau naudoti dirbtinį medų ,)) (man reikėjo truputį daugiau, pyliau iš akies, kol geriau klijavosi – dar gal kokių pora šaukštų šitokiam kiekiui migdolų)
migdolus sumalame smulkintuve/kombainėlyje (arba kavamalėje, bet nežinau, kaip ten su skysčiais..). pirmiausia migdolai pavirs į migdolų miltus; paskiau ims “sukritinėti” į tokius kaip ir gumuliukus – tada reikia nustoti malti. (mūsų kombainėlis prastai su tokiais dalykais tvarkosi, todėl iki miltų sumaliau kavamalėje, o tik tada perdėjau į kombainėlį, kad primalčiau ligi tų gumulėlių).
sudedame cukraus pudrą, migdolų ekstraktą, galiausiai – kukurūzų sirupą/ medų; maišome, kol gerai išsimaišo.
išverčiame į didesnį dubenį arba ant stalo, minkome, kol pasidaro vientisa tešla; jei ji atrodo per lipni, galima įminkyti dar šiek tiek cukraus pudros; jei per sausa – medaus/kukurūzų sirupo.
formuojame saldaines; galima įvynioti į plėvelę arba foliją ir laikyti šaldytuve, kol prireiks. vėlgi, kadangi čia nėra baltymų, tai kurį laiką gali pastovėti. tiesa (čia jau mano nuomonė), kadangi riešutuose gana daug riebalų, jie gali sugesti, todėl per amžius amžinuosius verčiau nelaikyti arba tokiu atveju kišti šaldiklin.
beje, gardu marcipanus apvolioti tirpintame šokolade (šokoladą ištirpinti su truputėliu sviesto; dar geriau būtų temperuoti), bet mūsiškiai tokios stadijos nebesulaukė.
keletas kitokių paruošimo metodų: pirmas. (labai panašus, irgi be baltymų; pirmiausia pasiruošiama migdolų masė, paskiau pridedama daugiau cukraus; galima panašiu būdu daryt ir manąją versiją, nes taip galima truputį pasireguliuoti saldumo lygį (man mūsiškis marcipanas buvo truuuuuputėlį per saldus))
antras. (su baltymais, tačiau migdolų skonis, manau, silpnesnis – nėra jų ekstrakto)
trečias. (analogiškas; tik čia cukraus kiekis truputį mažesnis; čia labiau idėja, ką dar galima pasidaryti iš marcipano)
<— <— <—
Oooo, ačiū, ačiū, ačiū :)
nėr už ką .) pačiai buvo nedrąsu ieškoti tų marcipano receptų. dar visai neseniai.
Šituos užsižymėsiu – atrodo smagiai gaminasi :)
valgosi irgi neprastai!
Imlus darbui skanėstas :)
vidutiniškai – nei šaldyti per naktų naktis, nei orkaitės nereik (taip taip, kas kam aktualu), nei kokių sirupų virti ar cukraus deginti.
o ir ko iš tos meilės nepadarysi .}
Nai nai nai, tikrai koks skanumynas atrodo! :) Išsaugota :)
.)
a man tai norėtųsi dar šokolado ant jo, plonu sluoksniu (aišku, iš pirmo karto parašiau “pluonu sloksniu”), juodo. bet tikrai tikrai skanumynas gardumynas vajei.!
Nerealiai skaniai atrodo! O gal žinai kur Vilniuje kukurūzų sirupo gaut? Aš jo niekaip nerandu :(
aš pirkau skonio studijoje prieš kokius metus, gal daugiau. paskiau, mačiau, irgi turėjo.
iš bėdos (ir net nebūtinai bėdos ,)) gali keisti dirbtiniu medumi (tikras per daug skonio suteiks) arba tiesiog namuose išsivirti cukraus sirupo.
joo, taip ir pagalvojau, kad skonio studijoje, gaila ji man gausiai ne pakeliui, reikės kada prisiruošt nuvykt ne tik per vakarėlį :)
o pati virti labai tingiu :>
pas mane ant stalo guli lapas iš Prancūzijos :>
yay, nepaklydo!