pockets full of fun
Spalis 25, 2009 parašėmano draugai gyvena filmuose.
mano širdelė maitinasi laiškais.
vakarai tokie kaip visada, galvojant apie rudenis (net nuobodu!) – iš vidurio gaudydama godard’o le mépris kvapą, imu ašaroti nuo pirmo prancūziško žodžio, bet kaip mat praeina.
‘tikriausiai tai tik gripas,’- atsidūstu.
‘je t’aime plus,’- atitaria brigitte bardot.
drauge palinguojame galva. ‘šviesus liūdesys,’- žodžiai iš vidurinės mokyklos.
naktimis sapnuoju lord henry gyvenimą. ‘henry ['henri:],- sakė mano anglų k. dėstytojas,- henry ['henri:] potter.’ – ‘harry.. [ar'i:]‘- pataisė maxim.
—
bendrabutis absoliučiai ištuštėjęs. jau nuo penktadienio buvo matyti apsčiai žmonių su milžiniškais lagaminais. tim iš bristolio išsikraustė savaitei į viešbutį miesto centre, nes šeima atvažiavo. marcheU mačiau toby su dviem vidutinio amžiaus britais. pas lindą savaitei atvyko anne, ir juodvi važiuos pasitraukiniauti/pasicovoiturage’auti po bretanę. celine irgi kažką kambarin priėmė, todėl vokiečių čiauškėjimas už sienos dar džiaugsmingesnis.
regisi, šiame aukšte nebėra vietos senukams, tad pasiliksime tik aš ir pjeras iš anžero; jis klausosi calvin harris, vaikšto taip, it po kiekviena pažastimi turėtų po arbūzą (bet čia turbūt dėl to, kad jis yra mec le plus cool de l’étage), bet gamina daug gardžiai kvepiančio maisto.
dar labai labai noriu kepti ir klausau lietuviškos muzikos.
crème à la dubarry
1/4 galvos smulkinto žiedinio kopūsto
1 didelio smulkinto svogūno
1/2 didelio smulkinto poro (baltos dalies)
poros gerų šaukštų sviesto
potos šaukštų miltų
1 1/2 stiklinės sultinio
pieno (iki norimo tirštumo)
druskos, pipirų
žaliosios poro dalies sriubai pabarstyti
puode išlydome sviestą. sumetame svogūną ir porą, užberiame druskos, kepiname 10 minučių – kol suminkštėja ir patampa skaidresni/šiek tiek auksiniai. sumetame žiedinį kopūstą, pamakaluojame, suberiame miltus, pamakaluojame dar keletą minučių. pamalame pipirų. supilame sultinį ir verdame, kol kopūstas suminkštėja – sakykime, kokių 10-20 minučių.
išvirtą sriubą pertriname trintuvu (blenderiu), supilame pieną ir dar pakaitiname – aš mėgstu pakaitinti, kol atrodo kaip plikytas kremas, gamintas ‘elguvoj’ – kol pasidaro tiršta, o paviršius pradeda sproginėti. tada įsivaizduoju, kad pienas jau užviręs, ir – nežinau – nesidaugins bakterijos ar dar kas. ask alton.
valgome su traškiausia skaniausia duona ir gausiai užbarstome svogūnų arba česnakų laiškais ar tiesiog porais.!
pagal manovirtuve.com
man atrodo, žinau, kaip jautiesi… ir, patikėk, ašara nuriedėjo prisiminus tokias akimirkas. didelis apkabinimas, šilti žodžiai ir stiprybė keliauja oro paštu iki tavęs :)
hold on.
Egle, taip smarkiai šilumų pasiuntei, kad pas mus net bobų vasara atėjo – ankstyvorugsėjoišatvirukų spalvų lapai, plius septyniolika ir skaros, numestos į krepšelius ant bagažinės. puiku.
xixixi. Matai, matai, kaip moku? :) Šviesiau?
laik toutali.)
šiandieną žiūrėjau bella martha, ir prisiminiau tavo skaniųjų filmų rubriką. regisi, apie šitą dar nerašei?
aaaaaa o dievulėliau. pamačiau tik ką tavo supersuperpyragą šokoladinį. net širdutę ėmė skaudėti kaip noriu myliu negaliu, kaip močiutė sakydavo.}