Kepykla nr. 5

savaitė praėjo ramiai, labai greitai ir labai ramiai.
tos kalbos vis dar bijau. per paskaitas sykiais imu ir atsijungiu, ir tik klausau klausau, kaip jie greitai ir gražiai [dažniausiai] kalba-kalba-kalba, pačios kalbos klausau, kalbėjimo. ir man net ausys linksta: kaip jie lengvai vartoją subjonctif’ą, ir kaip tarsi balto pieno puta nuo liežuvių nusiridena pRakeiktoji R; arba kaip jie juokiasi ir erzina ir kalba it nužengę iš devynioliktojo amžiaus – neišnarpliojamomis gramatinėmis formomis, literatūriniais posakiais – ir prie gėrimų automato per pertrauką aš pavirstu aleks mak, pavirstančia balute.

per paskaitą bendrakursis sušnabžda į pašonę: ‘čia buvo žodžių žaismas’.
kartais per paskaitas miegu. labai nuoširdžiai, bet rūpestingai – kaip senais laikais licėjuje, kai per istorinius filmus (arba dailės istoriją) užmigdavai, bet beveik neišsiduodavai, išskyrus tuos sykius, kai galva neatsiklaususi krisdavo atbulom.
camille miega užsikniaubęs ant sulenktų rankų, pirmame suole.
kas dar. dar šią savaitę got some bicycle love, kai pirmadienį ištraukusi dviratį iš garažo radau pradurtą padangą (vėliau paaiškėjo — stiklas. huh???), užtat dabar jau moku susiklijuoti kamerą – o tėtis sakė, kad darbas nemergiotiškas. ir tada labai smarkiai savimi didžiavausi ir net martynui pasigyriau, ir tėčiui pasigyriau, ir mamai,- visam pasauliui.

kaipgi galima nemylėti krašto, kur rudenys Tokie – tikri. iš filmų. švelnūs, ilgi, po truputį. prie fakulteto auga figos medis, po paskaitų slapčia jų prisirinkau ir grįždama namo gliaudžiau po vieną.
kaipgi galima nemylėti krašto, kur – sako david lebovitz – nuostabi sveikatos apsaugos sistema, valstybinis draudimas ir kitką. ir dar – jogurtų eilės, prilygstančios kinų sienai (taip taip, čia tik jogurtai. dar turime tokio paties ilgio-pločio lentyną pieniškiems desertams; ir pienui tokią pačią. ir iš anksto pakuotiems sūriams.).

be to, mūsų aukšte vyko lietinių vakarėlis. atėjusi pamačiau penkialitrį dubenį blendinio. ‘kas kepa?’-naiviai paklausiau. ‘tu,’-choru atsakė mergaitės vokietaitės. trimis keptuvėmis vienu metu. dusyk sulaukusi blendinio papildymo.
o pierre burbėjo, kad ‘čia niekas maisto negamina. kada tik ateinu į virtuvę, ji vis tuščia ir tuščia’.

brokolių tra(o)škutis
(4 porcijos, sako. nealkanos, sakau.)
4-5 st. brokolio žiedynų

1 smulkiai sukapotos česnako skiltelės
1/2 a.š. druskos
1/4 st. migdolų (arba ž. riešutų – mano atvejis) sviesto
3 v.š. šviežių citrinos sulčių
1 a.š. medaus
2 v.š. alyvuogių aliejaus
2 v.š. karšto vandens

2 traškių obuolių (juos supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais)

1/2 mažo svogūnėlio (plonai supjaustome)
1/2 st. kepintų migdolų (arba daugiau, aha .))
1/3 st. aliejuje keptų (sakyčiau, karamelizuotų, bet… [žvaigždutė])

dideliame puode užverdame padruskintą vandenį. apverdame brokolius (pasak recepto, pakanka kokių 15 sekundžių, kad būtų tik tik tik nežali (t.y., žalios spalvos, bet neišvirę). man patinka minkštesni, todėl paviriau ketvertą penketą minučių. keletą kartų perpilame šaltu vandeniu, kad sustabdytume virimą, gerai nupurtome vandens perteklių.

padažui česnaką sutriname su druska iki košelės. ją sumaišome su kitais ingriedientais, išskyrus vandenį, o galiausiai įmaišome ir jį.

sumaišome brokolius, obuolius, didžiąją dalį skrudintų svogūnų ir kapotų migdolų su padažu. lėkštėje apibarstome likusiais svogūnais bei riešutais.

iš 101 cookbooks

[žvaigždutė] man atrodo, kad ten maillard’o reakcija. primenu, chemiją mečiau 10 klasėje – kai tik pradėjome organiką – tad galiu klysti, o ir on food and cooking atidėjau iki ilgų žiemos vakarų. be to, sunkiai įsivaizduoju, kaip toks žodžių junginys skambėtų sakinyje: ‘sudedame svogūnus po maillard’o reakcijos’, ne ne.
žo, o kaip juos paruošti? keptuvėje sumaišome porą šaukštų sviesto, pusmėnuliais pjaustytus svogūnus, nešykštų žiupsnį druskos. ant lėtos-vidutinės ugnies kaitiname, kol įgyja gražų tamsiai rudą atspalvį, kokių 15 minučių. kartkarčiais pamaišome. išverčiame ant popierinio rankšluosčio, leidžiame pravėsti ir patapti traškesniems. patarimas: darome daug daug daug, nes nenusakomai skanūs .)

mikrobangėje kepti obuoliai
obuolių (geriau tinka tokie, kurie kepami neištyžta)
avižų dribsnių
cinamono, imbiero, gvazdikėlių ar kitų mėgstamų prieskonių
rudojo cukraus arba medaus
kepintų riešutų
razinų ar džiovintų abrikosų ar spanguolių ar… (jei vaisiai saldūs it kokios datulės – verčiau nedėkime cukraus ar jo dėkime mažiau)
gabalioko sviesto/margarino

obuolį truputį pabadome šakute, iškabiname sėklalizdžius. atsargiai, neprakiurdiname dugno! įdarui sumaišome dribsnius su prieskoniais, cukrumi, džiovintais vaisiais ir riešutais. sugrūūūdame į obuolį, užmetame šaukščioką sviesto ir kišame į mikrobangę. kaip visada su tuo Nesuprantamu Objektu, laikas priklausys nuo nustatymų – aš mikrobanginau 2 minutes 80% galingumu, o tada tikrinau, ar jau pakankamai minkštas ir pridėdinėjau po kokią minutę.
šalia skanu prisidėti kokių ledųųų ar grietinėlės.