i wear my sunglasses at night
Rugsėjis 20, 2009 parašėpastebėjimai iš pirmosios savaitės universitete.
* paprašyti prisistatyti, prancūzai savo pavardę iškart sako paraidžiui. talk about ortography.
* lietuvių tautosaka turi begalę posakių mano padėčiai apibūdinti: bėgo nuo vilko, užšoko ant meškos; gerais norais ir kelias į pragarą grįstas; juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis; kiekvienąsyk iš mac os persijungęs į vindausus, prarandi po karmos tašką. – turiu 10 matanalizės paskaitų per savaitę.
* ne, prancūziškai matanalizė nesidaro nei suprantamesnė, nei romantiškesnė,…
* … užtat “integralas” yra moteriškosios giminės žodis.
* studentai visur yra studentai, ir “neinam į pirmą anglų, sakysim, kad tvarkaraštis neaiškus”.
* vadovėliai skolinami dviem savaitėm. kabailos neradau.
* mano grupėje yra mathias. dar yra vaikinas, kurio vardo tarimo net neįsivaizduoju, nes jame yra raidžių junginys “[o su umliautu]e”.
* “gera naujiena: vadovėlį galima nemokamai parsisiųsti. bloga naujiena: jis anglų kalba.”
* pietų pertraukos trunka bent pusantros valandos, ir tai yra bene nuostabiausias išradimas…
* … išskyrus tai, kad paskaitos vyksta nuo 9 iki 18H20.
baltojo šokolado ledai
230 g baltojo šokolado (supjaustyti mažais gabalėliais)
250 ml riebaus pieno
100 g cukraus
žiupsnis druskos
5 dideli kiaušinių tryniai
500 ml plakamosios grietinėlės
pašildome pieną, cukrų, druską. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su kapotu baltuoju šokoladu. gerai gerai gerai išmaišome, galiausiai įmaišome grietinėlę. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.
žaliosios arbatos ledai
250 ml riebaus pieno
150 g cukraus
žiupsnis druskos
500 ml plakamosios grietinėlės
4 a.š. matcha miltelių (savuosius pirkau čia)
6 dideli kiaušinių tryniai
kopi-peist, beveik – paruošimas labai panašus į pirmųjų ledų.
pašildome pieną, cukrų, druską. kitame inde grietinėlę sumaišome su matcha milteliais. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su grietinėle ir matcha. gerai gerai gerai išmaišome, net paplakame – masė turėtų truputį suputoti, o matcha būti visiškai ištirpusi. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.
baltojo šokolado-žaliosios arbatos ledai
sumaišome abiejų ledų mases, netilpusias į pirmąjį šaldymo ciklą .)
beje, šitie man buvo Patys Pačiausi iš visų trijų.
receptas iš david lebovitz the perfect scoop.
norisi ledų be aparato? (beje, ypač baltojo šokolado ledai puikiai pavyktų ir be aparato)
Pralinksminai :))
Jetus jetus erazmuojasi visi aplinkui, as beveik sena pasijauciau, nes mano erazmusas buvo rodos pries simta metu.. Noriu veeellll!!!
tokis jausmas, kad aštuoniasdešimt procentų studentų į marazmą važiuoja .)
tai jau tai jau – sena kaip pasaulis, išties, stebūūūūklas, kad internetu naudojiesi dar .)
o aš tai, spėju, vyresnė už visus savo bendragrupius esu. štai kitapus koridoriaus gyvena toks petras (t.y., pierre, bet petras vis dėlto), jis magistro antram kurse ir jam 22. o aš čia bakalauro antram, ir man [beveik] 21. jetau!!!
Nu ne, as vyresne ir uz petra.. ;-/
Mano jaunoji sese ka tik pasierazmuot isvaziavo ir dar i mano svajoniu sali tai vat pavydziu baltai ir dziaugiuos juodai. Linksminkites, jaunime, kol galit! O as einu kokiu kojiniu pamegzt ar ko.. nu ir kaip pridera pensynykem. :)
o kokia gi tavo svajonių šalis?}
kojinės niekada ne pro šalį, juoba kad žiema, žiema!!
Aha, KUR?? Marazmai yr gerai. jei tik ne meilė būt akis užpylus, oi būčiau pasiautus ;D ir kokį future husband gerą italą susiradus :D Et…
Jule, kur ledus saldai? netikiu, kad kameroj…
aš truputį apgavikė esu, Egle, – čia receptas dar iš namų, ir nuotraukos, va. čia nė kameros neturiu .(
ak, Jule Jule, kaip tu tiek gamini ir islaikai savo formas grazias?:)))
prisiziurejau top chef ir pastebejau, kad visi geri chef tai atrodo tokie zaviai putliazandziai:)
ir pati jauciu, kad prigamindama visko ir vis ragaudama ir taip kilogramais apaugu:) isduok savo paslapti, tarp musu moteraiciu,)
ir tiek skanumynu tu siulai!!!
justut, ooo, ir tu už TC užsikabliavusi – jiega ten, ane .D? kuris sezonas?
ir ne visi ten jie putliažandžiai, nors valgo tai šlamštmaistį. nesmagu turbūt šefu būt, jei tikrai tik bulvytes fri ir mėsainius valgai, nes perdien prisižiūri į scallops with mint and lemongrass pesto garnished with microgreens and chanterelle foam, votever.
o aš apie jokias formas niekada ir nebegalvoju jau kuris laikas (pora metų?) iš tiesų. taip daug ramiau, kokį tūkstantį milijonų kartų, ŠVIESMEČIAIS ramiau!! gaminu, lyžteliu pirštukais tešlą, sušlamščiu pusę iškeptų sausainių, valgau penkis kartus per dieną (arba vieną, bet nuo devynių iki devynių .D), labai mėgstu buuuulves ir grietinėlinius padažus belenkokius – žo, nieko tokio lieknai propaguotino ir va. matai, mes niekad su tavimi apie maistą tikriausiai ir nekalbėjom – gal nebent tada, kai chemiją kartu lankėm, atsimenasi man kažkoks toks vienas epizodas.
tai žinoki, aš esu klaikiai nusistačiusi prieš dietas ir prieš maisto ribojimą bet kokį (išskyrus labai medicinines priežastis). už ruonių teises skanduoti neičiau, bet jei būtų kokia akcija atrakcija ’suknežink dietas’, tai skalambyčiau visais varpais, net per televizorę turbūt paveizėt galėtum.
tad paslaptis – tiesiog spjauti į veidą visiems patarimams, kaip išlaikyti/gerinti formas. spjauti į patį požiūrį, kad tai reikėtų daryt. tiksliau, spjauti į visą tą užvirtą bardaką, kad ‘lieknėti – gerai, priaugt svorio – blogai’.
liautis sportuot, jei iš to jokio malonumo. neiti miegoti naktį, jei nesinori. ilgai stovėti po dušu, nors tai taip neekoeko. nesimokyti matanalizės, kai nori žiūrėti nip|tuck. rašyti laiškus, kai temsta.
hehe, juo juo, užsikabliavau ir kitiems draugams agituoju,)) pradėjau aš dar tik pirmą sezoną (sugalvojau, kad noriu nuo pradžių viską VISKĄ pamatyti), bet jau baigiu, visą savaitgalį… negaliu atsižiūrėt, kaip jie dirba. norėčiau ir aš taip.)
jėtau kaip norėčiau scallops with mint!
ir po to jū visokių top dish labai daug ką norisi išmėginti, tik kad va pirmo sezono nebėr receptų. na bet ir šiaip panarščius po įvairius food blogus omg omg kiek visko noris išbandyt;D ir dar tos gražios foto (taip taip, ir tavo). tai visus favorite’inu, kad nepamirščiau ir viliuosi, kad pagaminsiu aš viskĄ.
ir įsivaizduoju, koks gyvenimas ramus negalvojant apie kilogramus;D ir dabar pavydu klausyt tavęs,)
bet oh oh, na kaip juos sutvardyt, kai viskas taip skanuuuu ir taip visko norisi priragauti,)
but let’s say ‘dzin tuos kilus!’
p.s. o tu irgi irgi mėgsti nip and tuck??? heh, čia mano mėgstamiausias serialas buvo prieš metus ar kada.jis irgi kabliukas.
/bliamba, ką tik pamačiau pasikeitusį tvarkaraštį, ir žinau, kad rytoj jau matanalizės kontrolinukas, bet negaliu juk tau neatrašyti/
pažvelk į šitą tinklaraštį. čia gamina TC visokiausius laimėjusius patiekalus, aha .)
o aš pirmo sezono taip ir nepamačiau. kol kas. kol kas. nes kai ieškojau, neradau, o tada man Eglė parūpino pirmą, tik pritrūkau poros serijų, o dabar išvažiavau ir – neduok die! – tą dvd namuose palikau, tačiau atpaštuos man jį, aha.
dievaži, bet ties maistatinklaraščiai yra paprasčių paprasčiausia priklausomybė, ir tie receptai, susifavoritinti taip greitai kaupiasi. patarimas — verčiau saugokis kompiutery, mat tinklaraščiai toks dalykas, kad puf ir prapulti gali!.
ir ir ačiū už komplementus. dabartės savo nuotraukom nesu ypač patenkinta. ir ankstesnėm neypač, bet dabar – barakinėm – brrrrrr. bet ką jau padarysi .) vis praeidama pro indų (ne tautybės, o objektų) skyrių pasižvalgau, pasiseilėju, o tada pakratau smegenėles ir pagalvoju, ‘rokforas ar lėkštė? rokforas.’, tuo ir baigiasi .) be to, ir taip bagažo per daug prisikroviau, tai kur čia dar papildomą namo tempt.
žinok justut justut neįsivaizduoji, kiek aš apie tuos kilogramus prigalvojusi žiloj vaikystėj, kiek gyvenimo, nervų, sveikatos – ir kojyčių rankyčių, ir galvos – jiems priaukojau. tad menkas čia pavydas, žinai. bet jei tik pasiryyyžti, ir pasilaikai save, pašturmuoji, smegenėles prasiskalbi, įmanoma taip apsitvarkyti, kad tikrai tikrai imtum tikėt tuo ‘dzin’. bet – mano kuklia nuomone – čia gan neblogo apsivertimo aukštyn kojom reik, kad iš pašaknų galėtum imti taip gyventi. su šokoladiniais tortais pusryčiam ir be graužaties.
p.s. o dievulėliau nip|tuck yra nerealus aaaaa. kai pirmąsyk buvau francijoj, ten šnektelėjo žmonės apie ‘kokius serialus žiūrit’, ir supratau, kai kalbėjo apie dexterį, sopranus, ar simpsonus, bet nip|tuck pirmąkart išgirdau. tada pasiieškojau. galvojau, ai, bleeeeh bus, bet tada parsisiunčiau, ir ten ooooo, ten SantykiaiSantykiai. ir, aišku, dr. christian troy, aaaaaa. .D užkabino žiauriai, kaip gg, pirmą sezoną per porą vakarų sumaitojau.
ir dar, justut, vis pastebiu fb tavo receptąąą kokį nors tai tai tai, o tu tinklaraščio nerašai pasislėpusi?
hehe, prancūzijoje tai tikrai ir aš rokfora jamčiau visom keturiom,)) turbūt dabar skanauji visko prancūziško; prisimenu savo dienas FR, kai kas vakarą su taure vyno ir įvairių rūšių sūrių, ir dar, dar, ir dar kroasanai..
ak va kodėl tu pasirinkai FR, virtuvė atvedė, ar ne?:)) dar radau, kad vienas pirmųjų žymiausių chef yra Marie-Antoine Careme prancŪŪŪzas. velniai griebtų, norėčiau ir aš dabar ten atsidurti ir pabėgti ir būt su francūzais:)
beje, labai ačiū už tinklaraštį, būtinai juo pasinaudosiu,)) ir dėl pačios blogo.. naaa.. kirba virba mintis tokį kurti ir dalintis receptais,)
dabar nebegaliu susikaupti kaip noris žėt TC ir naršau po blogus visokius, nors turėčiau mokytis fiziologiją ir biochemiją. todėl draugę Kavą įsitaisiau, kas iš tiesų netikėta;D visiška priklausomybė, sutinku!
iš esmės, taip, – virtuvė. na pernai buvo labai nekokie metai, ir galvojau galvojau, reik ką nors naujo pradėt. gal kalbą. kokią? francūzų, bien sûr. dėl virtuvės .) negalima jos negerbti. vien escoffier ko vertas!
aš tai jau apleidau viltį atsiplėšt nuo kompo, deja.D čia pirmas žvilgsnis alcoholics anonymous’uose.
ujė, va su tom žodžių giminėm tai ir pas mus yra daug įdomybių. bet džiaugiuos, kad bent ne vokietis esu ir neturiu iš trijų giminių vienos išmest. arba, kad ne norvegas, kaip grupiokė sakė, pas juos ten jokių giminių nėra niekur, ne tik kalboj…:)
‘…ne tik kalboj’ – va čia tai gerulis. na moterys ten tikrai tvirtos, va. .D
o vokiečių kalboje žodis ‘mergaitė’ yra bevardės giminės, kaip kokia ‘bulkutė’. beat that.
Tobuli ledai, tokie žavūs rutuliukai, negaliu atsižiūrėti :) Į ledų mašiną jau seniai žvalgausi, lygiai kaip ir į duonkepę, bet yra didelis bet – nėr vietos. Tiesiogine prasme, tektų laikyti po virtuvės stalu, kur kažkada kokteilinę laikėm, kol jai šiaip ne taip kampą spintelėj atlaisvinom :) O išmesti nieko negalima griežtai, antraip drąsiai porą kėdžių lėktų ir puodų senų, taip ir gyvenam, kūrenam, rūksta, šio bei to trūksta…
oi, pas mus ta pati bėda buvo, vis bambėjom bambėjom, kad vietos nėra.
bet matyt buvo, jei sugebėjom sutalpinti šaldiklį, ledų aparatą (jis laikomas mano kambaryje .)) ir duonkepė (ji – ant šaldytuvo ir, kai reikia, nukeliama). tiesa, turime viena kėde mažiau .D