Kepykla nr. 5

tik iš minkštos auksinės valandos šviesos gali spėti, kad
rudenėja.

dabar papasakosiu apie keistus prancūzų maitinimosi įpročius.
jei išrikiuotume visas šalis durnių laiptais pagal tai, kiek McDo jose gauna pelno, prancūzija būtu antra.
kai tai paminiu, manimi netiki.

teisybės dėlei tarsiu, jog čia tiesiog aklai žinomas faktas. taip sakant, su žvake prie lovos nestovėjau – o gal tik dar viena sąmokslo teorija?

nors savaitgaliais, kai vagiu mcdo internetą savo skaipiniams pokalbiams (man patinka prancūziškas žodis, kurį vartoju šiam savo veiksmui nusakyti: le samedi, je viendrai chez mcdo pour profiter d’internet, profiter, pasipelnyti), matau daug laimingų šeimų it iš lankstinukų: jų penketas, jie džiaugiasi, krykštauja ir vartoja mėsainius su bulvytėmis, visi visi, neišskiriant nė kokių metukų amžiaus dukters. tiesa – suaugusieji geria evian, ne kolą – nesveika! ką jau ką, o sveiką maistą prancūzai mėgsta – artimiausia biocoop yra didesnė už dviejų iksų bičiulę m.

bet ne šitokį triušį traukiu lauk iš magiško cilindro. dienomis, kol šviečia(-tė) saulė, visos luaros krantinės sėste nusėstos prancūzų, studentų prancūzų, vidutinio amžiaus prancūzų, prancūzų su kostiumėliais, prancūzų, šalia numetusių dviračius, prancūzų ant suolelių, prancūzų po vieną, du ir tris – prancūzų su les sandwichs. le sandwich čia tarsi koks kultūrinis fenomenas. palei brasserie, boulangerie ir patisserie standartus turime ir sandwicherie. ir jie vartojami net riedant gatve.

čia greitas maistas populiarus.
nors prekybcentrių lentynose nerasi padorių avižinių dribsnių, maisto, paruošiamo per trejetą minučių, – nors vežimu vežk. tradicinio. meksikietiško. košer. francūziško. vegetariško. sveiko. skardinėse, stiklainiuose, popieriuje, plastike.
jo lentynas tikriausiai pralenkia tik jogurtų skyrius, taip taip. ir dar sūrių, sūrių. (beje, pirmąsyk pavyko nusipirkti neskanų sūrį, oh my!)

toks pasirinkimas! todėl -
mačiau studentų, kepančių prekybcentryje formuotus maltinukus.
mačiau studentų, mikrobangėje šildančių plastikinius indelius “praplėšk-dangtelį-pašildyk-penkias-minutes-ir-šiltas-maistas-ant-stalo”.
mačiau studentų, beriančių makaronus į kokių šešiasdešimties laipsnių vandenį. (jis studijuoja maisto technologijas)

norėjau nusikirpti kasas ir tapti žana d’ark, su peiliu ir žiupsniu druskos gelbėjančia studentus nuo tamsiųjų jėgų.
tada mane užbūrė julian mcmahon, ir mano naktinėjimai pasidarė ilgesni nei priderėtų mergaitei, penktą ryto kepančiai kalnus blynų.

kepintos-troškintos daržovės
daržovių (man patinka cukinijos arba morkytės taip ruoštos, dar bulvytės būtų labai gerai ar kokie žirneliai pamaišiui su morkytėm)
svogūnų
druskos
pipirų
aliejaus
grietinėlės
prieskonių (prie morkyčių mėgstu kalendrą ir kmynus, prie cukinijų – cinamoną ir ožragę)

daržoves supjaustome nestorais skridinėliais (cukinijų gabalėliai gali būti ir storesni, jos greitai kepa, o morkytes reikėtų pjaustyti kuo plonesnėmis monetėlėmis). įkaitiname aliejų, suberiame pjaustytus svogūnus (kaip patinka – pusmėnuliais arba kubeliais), žiupsnelį druskos. kepiname, kol sminkštėja, ir suberiame kitas daržoves. paprieskoniname.
kepiname (sykiais pamaišydami, kad iš visų pusių apkeptų), kol daržovės pasidaro norimo iškeptumo – man patinka minkštos minkštos, veikiau pervirusios nei al dente. šliūkštelime grietinėlės, dar truputėlį patroškiname.
džiaugiamės šiltu garnyru (morkytes dar mėgstu pagardinti šviežiom petražolėm ir išspausti šlakelį citrinos sulčių). arba valgome su ryžiais, kynva ar kuskusu – lengvai greitai vakarienei.