tu n’as rien vu à hiroshima
Rugsėjis 13, 2009 parašėkvaili sekmadieniai. patys kvailiausi – sekmadienių vakarai!
sekmadienio dienas galima aprašyti, nes jomis skanaujame franciją, trupinėlis po trupinio.
esmė tokia: čia.parduotuvės.nedirba.sekmadieniais.
maksimos tauta, kreipiuosi į tave: čia parduotuvės nedirba sekmadieniais, ir tikriausiai – neduok dieve, šitokia gėda! – švenčių dienomis.
išskyrus nebent ūsuotų arabų išlaikomas mažutes épicerie, n’est-ce pas?
tačiau prancūzai neliūdi, tikrai, ir ko čia liūdėti.
praėjusį savaitgalį tariau, jog sekmadieniais čia visa išmiršta, tik parkų keliukais vis prabėga uolūs sportininkai ar šeimynos trupina gulbėms.. baguettes, žinoma. tiesa paprastesnė: sekmadieniais gyvenimas vyksta turguje. taip taip, turguje sunku praeiti, nes žmonės su pintinėmis ir krūvomis maišų; ir turguje (žavus netikėtumas!) tenka palaukti, mat pirkėjai (žavus netikėtumas!) pirmiau pasidalina su prekiautojais atostogų įspūdžiais ir tik tada taria – man vieną batavia, ryšulėlį morkų, taip, nupjaukite lapus, ir melioną, taip, melioną savaitės gale valgysime, ai, duokit du, vieną šiandienai, vieną savaitės pabaigai. (va va, ir tada nereikia berniukams iš kavos tirščių spėti, kuris gi arbūzas bus raudonesnis) paviljone perkame naminį šviežią sviestą ir jogurtą. pavydžiai nužiūrime sūrių šaldytuvus (nes žinome, jog roquefort‘o gabalėlio, to iš vakar, tik vienam sykiui ir tepakako).
ir lietinių pardavėjus.
ir kokie tie žmonės gražūs, visi be išimties. kaltai besišypsantys septyniolikmečiai, nelygiai pjaustantys salierų galvas (šalyje, nukirsdinusioje karalių, tai neatleistina) ir japoniškame sode (žiū, turim laisvą pusantro hektaro salą vidury miesto, tai davaj padarom japonišką sodą, ir bambukų dar prisodinam) priešpiečiaujančios šeimos. prancūzija, prancūzija, ak, kaip noriu pamerkti tavin pavargusias pėdas!
šitą vakarą galvosiu apie saulę virš eifelio bokšto.
tada mažiau bijosiu rytojaus.
šparaginių pupelių salotos
pora didelių saujų šparaginių pupelių
keletas pomidorų
diiiidelė sauja skrudintų lazdyno riešutų
jei norisi – kokių salotų, pavyzdžiui, frisée ar rucola
1 v.š. riebios grietinėlės
2 v.š. alyvuogių aliejaus
žiupsnis druskos
šviežiai maltų pipirų
1 v.š. citrinos sulčių
šaukštelis medaus
0.5 a.š. prieskoninių augalų mišinio
žiupsnis baziliko
užpilui viską sumaišome .)
pupeles blanširuojame – užverdame didelį puodą vandens, tada į jį sumetame pupeles (prieš tai nukarpome galiukus!), verdame kokias 3-4 minutes, jei norime traškių. man patinka labai labai išvirusios, minkštos, tai paverdu ilgiau – žo, ap/iš-verdame taip, kaip mėgstame. atvėsiname šaltame vandenyje ir nusausiname.
pomidorus supjaustome gabalėliais (arba tiesiog naudojame vyšninius pomidoriukus ir apsimetame besą paryžiečiai). sumaišome pomidorus, pupeles ir stambiai kapotus riešutus. užpilame padažu ir greitai greitai patiekiame.
idėja labai labai adaptuota iš 101cookbooks.


ten viskas taip gražuuuuu.iš tavo pasakojimų
taip, severija, čia gražu viskas visai gal ir nieko, mano grupėje yra sheldonas.
guess what i’m gonna say, sssss.
Mhm…pavyds ima :)
.)
nesuprantu kodėl į mano rss’ą neateina tavo naujienos :(
p.s. labai nemėgstu sekmadienių, dažniausiai prasivartau lovoje iki 11. blogiausiu atveju iki 9. tada neturiu ką veikti, naršau kompe, ruošiu pietus, ruošiuos pirmadieniui, nekenčiu sekmadienių.
mano feedburner’is durniuoja – žinau, kad neina, ir nelabai ką galiu padaryti, mat universiteto internetas labai labai neprotingas.
pupelėssss… dieviškas gėris tavo salotai :) Priprasi prie pardziu nedarbo sekmadieniais. betgi bent jau Carrefour gi tikrai dirba. Ar kokis ten dar. Auchan kokio nėr?
naujas fotikas? :)
man parduotuvių nedarbas tikrai netrukdo – jukgi neperku carrefour’o viščiukų, daržovių ir sūrių pilnas turgus, kruopų ir riešutų namuose turiu – ko daugiau ir bereik!
beje, carrefour’as nedirba. (net mcdo – ne! jie čia labai rimti..) dirba visokios mažutės arabų parduotuvės (ne arabiškų prekių, o bakalėjos), dar – mačiau reklaminį plakatą – kažkur užsislėpusi intermarché.
beje, fotikas tas pats – jau metus tas pats .)
bendrabuty fotografuoti liūdna – aš kad ir nenaudodavau jokių ten baisingų props, bet norėtųs bent staltiesę pasitiesti, žinote, ar indų pasirinkimą turėti.
Skanu! Išbandžiau jau :)
valio!
Nuostabūs emirgantiški užrašai, užburiantys, pagaunu save, kad nekantraiai ieškau vis naujų:) Esi tarsi tramplinas į kitą pasualį, bent penkiomis minutėms.. Dar!
sparnuoti, net nenutuoki kaip smagu girdėti – galvoju gi, o galgi neįdomus niekam tie mano trupinėjimai dienų, tai ir susilaikau kartais – neparašau. galvoju, gal čia man tik lietuviško žodžio trūkume (not!) taip per pirščiukus lenda.
tikrai tikrai smagu, kad ir tau prancūzijom pakvimpa .)
Neveikia RSS :/ gal kažkas ne taip, arba gal tik man vaidenas?
taip, tikrai rss neveikia, ir aš nemoku su juo susitvarkyti! help, (ne)kvalifikuota pagalba??
jul, jau veikia :))) kai atėjo tai atėjo visi 7 įrašai rss’o
taip, supykusi ir prieš tai pasiklausiusi kompetentingų asmenų paspaudžiau “ištrinti feedburner’io feedą”. matyt, išsigando.