Kepykla nr. 5

eime ieškoti vasaros, a?

jogurtiniai braškių ledai
450 g braškių
130 g (2/3 st.) cukraus
šliūksnis degtinės, kirsch ar šiaip kokio alkoholio (pyliau kažkokio bare rasto likerio – raudonas, maniau, tiks) (nebūtinai)
240 g (1 st.) jogurto be priedų (kuo riebesnis, tuo geriau)
1 a.š. šviežių citrinos sulčių

braškes nuplauname, nuskabome kotelius ir supjaustome gabalėliais. apiberiame cukrume, užpilame alkoholio ir pamakaluojame, kol cukrus ims tirpti. uždengiame ir paliekame kambario temperatūroje porai valandų.
braškes su sultimis sutriname (blenderiu arba virtuviniu kombainėliu), tada supilame jogurtą ir citrinų sultis. gerai gerai išmaišome. jei norisi, galima perkošti per sietelį – tačiau aš to nedariau; juk smagu, kai pilni tarpdančiai lieka sėklyčių!
atvėsiname kokią valandą, o tada šaldome ledų aparate.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop; šitą receptą nugvelbiau tiesiai iš jo puslapio.

P.S. o nuotraukos specialiai taip, ant konspektų — įrodymai, kad tikrai tikrai ruošiausi egzaminui, nors rezultatai to gal ir nerodys ,)

norisi ledų be aparato?

look on the bright side,- tariu,- kitą savaitę tokiu metu skaitinėsi apie žydro dangaus bifurkaciją; bent jau gražiau, a? mat tos funkcijos – prastai charakteringos.
tuoj tuoj tuoj viskas, kas dar girdisi galvą pakračius, ims ir išlėks per ausį. ir liks skambėt tik viena – monikos Нам всем будет лучше.
tikrai kad будет – nėr ko ginčytis. o be to, some have brains, and some haven’t, he says, and there it is. meškučiai ramina. žydros pakrantės taip pat.

pastel tres leches
pagrindui
7 kiaušinių
113 g minkšto sviesto
3/4 st. cukraus
2 1/2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. druskos
1 st. pieno
1 a.š. vanilės ekstrakto

pieno masei
1 skardinė sutirštinto pieno (be cukraus)
1 skardinė kondensuoto pieno su cukrum
1/2 st. grietinėlės

glaistui
2/3 st. riebios grietinėlės
335 – 340 g smulkiai sukapoto baltojo šokolado
žiupsnelio druskos
2 v.š. šviežiai spaustų citrinų sulčių
uogų papuošimui

orkaitę įkaitiname iki 180oC. didelę kepimo skardą (kepiau iš pusės porcijos ir naudojau 20×20cm formą) ištepame sviestu ir pabarstome miltais.
atskiriame trynius nuo baltymų. gerai išplakame sviestą su cukrumi iki purios baltos masės, po vieną sudedame trynius; po kiekvieno trynio gerai gerai paplakame kokią pusę minutės. supilame vanilės ekstraktą.
kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius ir druską. šį mišinį pakaitomis su pienu (per 3-4 kartus) įmaišome į sviesto-trynių masę.
baltymus išplakame ligi standžių putų – tai labai svarbu, nes tik dėl jų atsiranda pūslelių, kuriosna paskiau gali susigerti pienas. atsargiai įmaišome juos į tešlą (pirmiausia įmaišome 1/3 baltymų, o paskiau, kadangi masė jau bus skystesnė ir lengviau pasiduos atsargiam maišymui – ir likusius). tešlą supilame į paruoštą formą ir kepame 25-30 min (nors ir dariau iš mažesnio kiekio, man kepė maždaug tiek, na, gal truputį ilgiau — kaip visada su mano orkaite). ataušiname formoje.
suplakame sutirštintą pieną, kondensofkę ir grietinėlę; aš dar įmaišiau gerą žiupsnį maltos vanilės, mat tešlon įpilti ekstrakto pamiršau. šakute subadome visą pyragą – ne šiaip pabadom paviršių, o susmaigstome kiaurai. užpilame pieno masę, uždengiame maistine plėvele ir paliekame nakčiai šaldytuve.
glaistui susmulkiname baltą šokoladą. užviriname grietinėlę ir supilame ją ant šokolado. paliekame keletui minučių, gerai išmaišome – kol nebeliks šokolado gabalėlių. įberiame žiupsnį druskos, supilame citrinos sultis.
aptepame pyragą glajumi ir puošiame uogom. juk braškės — nesidžiaugti jomis nevalia.

receptas štai čia.

lapių vargonininkas mikčiojo kalbėdamas, bet giedojo jis gražiai. iš žmonių pasakojimų.

juk nepasiduosime profesinei literatūrai, ar ne? nes juk kadaise mudu sutarėme – aš ir mano kūnas – kvėpuok giliai, kvė-puok-gi-liai, ir kruša praeis.

deginto pieno ledai
900 g riebaus pieno
70 g plakamosios grietinėlės
80-100 g cukraus
70 g trynių

pieną su ketvirčiu cukraus (20-25g, nematematikai) užverdame puode aukštais kraštais.* laukiame, kol jis ima prikepinėti prie dugno. jeigu pienas kesinasi pervirti per viršų – trumpam nukeliame nuo karščio, palaukiam, kol nusileis, ir statome atgal. kada pradeda kvepėti degintu pienu (nuostabus kvapas; kada tik ant kaitlentės išpilu pieno, mama raunasi plaukus nuo galvos, o aš tą akimirką prieš imant trenkti degėsiais, bėgdama link lango, džiaugiuosi nuostabiai salstelėjusiu kvapu), nukeliame nuo karščio ir atmatuojame 750 ml.

kitame inde gerai sumaišome trynius, likusį cukrų bei grietinėlę. po truputėlį pilame karštą pieną ir nuolat maišome, kad kiaušiniai nesuvirtų. galiausiai viską supilame (atgal) į puodą ir kaitiname, kol pasieks 82oC (kadangi čia mažokai riebalų, masė nesutirštės tiek kiek įprastam crème anglaise).
nukošiame ir leidžiame atvėsti pernakt.

šaldome ledų aparate.

*man toks pieno deginimo būdas nepasiteisino, todėl darau štai taip: kada jis užverda ir šiek tiek pavirduliuoja, nupilu kokią stiklinę ir ją specialiai prideginu – verdu prikaistuvyje tol, kol beveik nieko nelieka ir kvepia karamele. 5maišau į likusį pieną beigi šiek tiek pašildau.

receptas iš nuostabiausio cannelle et vanille.

norisi ledų be aparato?

2oo7 o5 18

aš nesijaučiu apgailėtina.
kai vis lūkuriuoju namuos ir bandau sumąstyti pretekstą aplankyti tave ar kaip nors pro šalį važiuojant užsukti ir tuomet švelniai priglusti ir paklausti mielas mielas kaip laikaisi mielas ar pasiilgai manęs aš tavęs ne,- šelmiškai nusišypsoti,- nors tu žinai tiesą ji pernelyg akivaizdi nors aš žinau tiesą mes abu vis tiek vaidinam tolimus atskirtus tarp mūsų būriai trečiokų būriai antrokų ir pirmokai būrai ir mes kartais priešingai mes vaidinam artimus nors tarp mūsų ištisa praraja skirtingo požiūrio skirtingos muzikos tu su savo nuodėmėm ir aš su savo prasižengimais tu su savo papeikimais ir nesąmonėm į kurias aš žiūriu atlaidžiai.
aš visai nesijaučiu silpna.
kai tave susitinku ir pasijuntu maža visame kame tavyje paskendusi ir nuo viso pasaulio paslėpta ir tokia saugi kad ojoj kas norit pabandykit mane nuskriausti gi ne ne jie net nebandys nes tu nuo viso ko mane apsaugosi ir dar po vieną akį jiems išdursi ir dėlto aš vis grįžtu kaip kokia kiaunė ar kitas švelniakailis gyvūnėlis pas tave kur visai negalioja iškrypusio pasaulio kreivos taisyklės kur gali pasijusti besėdįs ir geriantis arbatą ir vėlgi – globojamas apglėbtas.
aš neaukštinu mūsų meilės.
nerėkiu kad ji virš visko ir metafizinė nešūkalioju laukuose kad dėl tavęs nors iki žvėryno galo nueičiau ir kitaip nebandau įrodyti kad tarp mūs kažkas švento gi abu gerai žinom kad meilė tokia buitinio lygio kad nėra čia ko slėpti kad aš su tavim dėl vienų priežasčių o tu su manimi dėl to kad parneščiau dešros iš parduotuvės ir palikčiau šaldytuve ar kad padaryčiau arbatos ir palikčiau puodelį ant palangės neva nerūpestingai bet iš tikrųjų iš visų jėgų bandydama priminti apie savo egzistavimą.
aš neslepiu kad tave sapnuoju.
dienom naktim prabundu kur savo lovoj ar eidama per perėją ar troleibuse pro purviną langą žvelgdama ar važiuodama su tėčiu į parduotuvę ir vis kaži kokie prisiminimai išnyra iš bendro bendriausio mūsų gyvenimo išties ar galima dalykus tiek dalykų pamiršti net jei dažnai atrodo kad prisapnavai jų dieną naktį ar nėra neįmanoma pamiršti kiek man tu davęs kiek aš tau davusi net jei tas mano davimas tik nuolatinis pietų gaminimas ir stalo dengimas aš jau bijausi prisipažinti bet regis kad vis dažniau aš prabundu ir vis rečiau sapnuoju ir jau tik gyvenu prisiminimu viso to ką sapnavau ir ėj ėj ar nebus vieną rytą tokio prabudimo kai vargiai tavo veidą prisiminsiu.

VAkaR ar užvaKar

žiūrėjau į gabrielių per visus international pusryčius ir galvojau, ar jis bent mato išdavikiškame mano žvilgsnyje, kad jį pasikviečiau pusryčiauti vien tam, kad galėčiau dabar nužvelgti, ištirt,i išnarplioti veide ir rankų mostuose, kaip atrodo išeinantis licėistas (o gal feliksas man sakė, kad reikia jau sakyti licėjininkas,ką?), bet visas dar tikras ir gyvas priminimas apie tą vaiduoklišką pastatą kitapus zymenso. sekundėmis atrodo, visam tūkstanty žodžių kartais netelpa, kas yra licėjus. buvo. bus.

bandelės su cinamonu

o,285 kg miltų

o.o42 kg cukraus

o,o5o kg margarino

o,145 kg pienO

o,o15kg mielių

o,oo1 kg druskos

dar margarino kokių 30 g patepimui ir cinamono bei cukraus pabarstymui

1. mielinė tešla: mieles užpilame trupučiu pieno, ištirpiname. likusį pieną pilame į cukrų su druska.

margariną ištirpiname

į miltus pilame mieles, margariną, cukrų, likusį pieną, užmaišome tešlą; paliekame kambaryje 20 min.

2. bandelės: iškočiojame iš tešlos maždaug 5 mm storio stačiakampį lankštą, jį patepame margarinu ir pabarstome cukrumi ir cinamonu. suvyniojame į ritinį ir darkart patepame margarinu ir apibarstome cukrumi ir cinamonu.pjaustom norimo dydžio bandelėmis, dedame ant skardos ir įspaudžiame nykčiu statmenai bandelės ilgiui ruoželius – tada jos geriau pakyla. kildinam gal 20 min kur nors šiltai, apdengę sufrėkintu rankšluosčiu, tada kepam

200 – 22o C temperatūroje apie 15 – 20 min.