Kepykla nr. 5

išvažiuoju (ne)pelnytų atostogų. t’sakant, krizės proga — mėnesiui į prancūzijos rivjerą.

raktus palieku a. mieloji, šįkart laistyk bazilikus ant palangės, kad nenudžiūtų*.

kondensuoto pieno ledai
skardinės kondensuoto pieno
2 st. riebaus pieno (dalį pieno galima pakeisti grietinėle – ledai bus kremiškesni
žiupsnio druskos

čia gi paprasčiausias ledas, kokį tik galima pasigaminti namie – išskyrus tuos kartus, kai vaikystėj tiesiog į ledukų formeles pripildavau sulčių ir tikėjausi KažkoKažko.
sumaišome kondenspienį ir pieną. pavėsiname šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.
skonis – elementaru, vatsonai! – kondensuoto pieno. kondensuotą pieną mes mėgstame, mums patinka ir ledas.

norisi ledų be aparato?

prieškelioninė įtampa mane amžiais erzina. na ta, kur ‘netikiu, kad jau važiuoju’ maišosi su ‘ne ne ne, niekur nenoriu, o ne, o ne’. kur tik vaikštinėju ratais po namus, nes, na, nėra ko ir nusitverti. todėl skaitau entelektualias knygas ir neentelektualias laidas žiūriu, taip ir einasi.

ir dar it rūpestinga mama užkraudinėju šaldytuvą mieline bei trapia tešla. skrudinu migdolus. žarstau paskutinius pamokymus ‘tavo mėgstamiausius ledus darome taip, o lietiniams blendinys turi būti vat tokio tirštumo’.
‘bet jau kai grįšiu, kai grįšiu!-’ taip ir grasinu šeimynai. sakau, zuikeliai, kepsiu jums tortus, jūs tik sąrašą padarykit; ir pomidorų padažą, nes grįšiu ant pomidorų. už visą praėjusį mėnesį, už visą ateinantį pusmetį.

paskutinį savaitgalį alytuj skabiau daržo gėrybes ir iš jų makalavau belenkokius greitus užkandžius – tiem sykiam tarp šaltibarščių ir varškėčių. vieną sykį net nučiakinti nepatingėjau, todėl –

sodo gėrybių salotos
špinatų (ir salotų, ir gražgarsčių, ir kitokių žalumynų)
žemuogių
graikinių riešutų
užpilui: svarainių sirupo
alyvuogių aliejaus
druskos
pipirų
džiovinto baziliko

ruginė duona su saulėgrąžomis
40 g sviesto (veg atveju: keičiame margarinu, jei turim gero, arba tiesiog aliejumi)
260 g verdančio vandens + 200 g rupių ruginių miltų
300 g kvietinių miltų
1,5 a.š. druskos
2 v.š. cukraus
1,5 a.š. sausų mielių
30 g ištiprinto salyklo

ruginius miltus nuplikome verdančiu vandeniu. o toliau — toliau kepam palei duonkepės instrukcijas .) neturime duonkepės? ne bėda.
nežinau, iš kur atsirado mūsuose šitas receptas, tačiau nuojauta kužda, kad iš supermamų.

moters gyvenime (sakė r.k., kad sakė ivanauskaitė), yra du etapai – jaunystė ir sodas.
- – -
-oi.
-ką išrovei?
-nieko, jau nieko.
-ką pasodinai?
-ridikėlį…

tartas su braškėmis – va taip dėkojame žmonėms už paslaugas, nors jiems ir neskauda*)
tešlą gaminau – šimtąjį kartą – pagal šį receptą.
plikytam kremui (pakanka vienam 20cm tartui pripildyti)
1 st. riebaus pieno
3 tryniai
1/4 st. cukraus
1/6 st. krakmolo*
1 a.š. vanilės ekstrakto
1-2 v.š. kambario temperatūros sviesto*
vaisiams
uogų (braškių, mėlynių, gervuogių, aviečių, ar – dievaži, žemuogių!; truputį apvirtų (? – poached) persikų, nektarinų, abrikosų ar slyvų. ar dar ko!)
kad gražiau blizgėtų, naudojau želė tortams

iškepame tarto dugnelį ir leidžiame jam visai atvėsti.
kremui pieną užverdame; tuo metu dubenėlyje ar – dar geriau – mažame prikaistuvyje sumaišome trynius su cukrumi beigi krakmolu iki vientisos šviesios masės. po truputį supilame pieną (būtina nuolat gerai maišyti), grąžiname ant plytos ir maišydami (!) paverdame ant vidutinės ugnies, kol gerokai sutirštės. labai labai gerokai – nemaišant paviršius ima net sproginėti ir taškyti kremą aplink.
nukeliame nuo ugnies, leidžiame porą minučių pravėsti, įmaišome vanilės ekstraktą. palaukiame penketą minučių, įmaišome sviestą, kruopščiai uždengiame maistine plėvele (prispaudžiame ją prie kremo paviršiaus, kad nesusidarytų nejauki plutelė), leidžiame visiškai atvėsti (geriausia – pernakt).
į tarto dugną sudrėbiame kremą, aplyginame, dėliojame uogas ar vaisiu ir dar belenkaip puošiame. jei norisi, aptepame želė tortams – tada uogos blyyyyyyyyzga.

* man, įdėjus sviestą, kažkodėl kremas nesustingo – gal todėl, kad nepakankamai palaukiau, kol jis pravės prieš maišydama sviestą; todėl tiesiog jį iš naujo pakaitinau ir įmaišiau dar šaukštą krakmolo, prieš tai ištirpinusi jį šaltame vandenyje; dar paviriau, kol sutirštėjo.

plikyto kremo receptas iš dorie greenspan. baking: from my home to yours

p.s. o taip. jis juk man kalba – ar ne?

o jausmas toks, it viso gyvenimo meilę iš manęs begėdiškai atimtų. ir iš naujo, ir iš naujo. kaip tos merginos – atsimeni, a., pasakojai – tos, kurioms berniūkščio nereik tol, kol jo draugė neįsižiūri. vajei, kokios peripetijos!

in other news, matanalizės nebebus, ne ne ne, niekada nebebus. nuteikia pozityviai. todėl kiauras dienas žiūrime filmus ir skaitome knygas (tas kiauras dienas, kurias nesėdime poliklinikoje), o rytais basom braidžiojame po rasą (kol kas po menamą, bet poryt, oo, jau poryt!). mieste sutinkame e., ir iš tiesų tai aš jos pasiilgau, ir ji labai graži. tokios tokelės.

vietnamietiškos kavos ledai

400 g kondensuoto pieno
1 1/2 st. vandens
1/2 st. maltos kavos
1/3 st. riebaus pieno

užplikome labai labai LABAI stiprios kavos. sumaišome kavą (labai smagu, jei košiant ją lieka šiek tiek tirščių, jie dailiai atrodo ir šiaip — gardūs), kondenspienį ir pieną. atšaldome šaldytuve, o tada šaldome ledų aparate.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

fafliai ledams
3 kiaušiniai
3/4 st. cukraus (visai pakaktų ir 1/2 st.)
1/2 st. tirpinto sviesto
1 a.š. migdolų ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. tirpios kavos

kiaušinius plakame pamažu pildami cukrų, kol visa gerai išsimaišo; supilame sviestą ir ekstraktą. atskirai sumaišome miltus, kepimo miltelius bei tirpią kavą. įmaišome į kiaušinių masę. maišome, kol masė pasidaro nuostabiai vientisa.
kepame vaflinėje ir dar karštus susukame į kūgio ar kokią kitokią formą.

pagal BakingAtMidnight

norisi ledų be aparato?

jei gerai atsimenu iš vaikystės, likusi viena namuose džordana butkutė tūsinasi ir išgeria visą tekilą iš baro, o macaulay culkin’as eilinį kartą prisišaukia nelaimių bei plėšikų. mano šeštadieniai – taip, tie patys, kurie per kraują ir ašaras turėtų būti aukojami matematinei analizei ir kitiems siaubams – truputį kitokie. gal dėl to, kad, jei būčiau funkcija, būčiau sinusas (taip sakė veidaknygė, o ji esti neabejojamas autoritetas) – gal dėl to aš tiesiog sukinėjuosi nuo minus vieneto iki vieneto bei it puiki žmona tvarkau kambarius, laistau gėles ir kartais šoku šokčioju, kai TeisingaMuzika groja.

dar gaminuosi sumuštinius, kurie sunkiai valgomi, mat byra per šalis, užtat yra tokie beprotiškai fantastiški, kad patyliukais atrodo, jog tik jais ir misčiau ateinančiom savaitėm ar visus pirmus mėnesius francijoj.

galiausiai iš šaldiklio nuvogiu paskutinę braškinio šerbeto dėželę. groja noah’s ark.

sumuštiniui naudojau viską, ko radau šaldytuve ar duoninėj:
2 riekės truputį paskrudintos duonelės (naudojau vakar keptą namuose)
džiovintų pomidorų užtepo*
šaukštelio garstyčių
didelio didelio salotos lapo
poros riekelių kopūsto (va taip va – nuo kopūsto šono šmakšt ir nupjauti)
pomidoro
agurko
saldžiojo pipiro
riekelės-dviejų jalapeno pipiro
petražolių

*džiovintų pomidorų užtepui(pakanka vienai riekelei aptepti)
2 džiovintų pomidorų aliejuje
sauja skrudintų kedro arba anakardžio riešutų

pomidorų užtepui virtuviniame kombainėlyje sumalame riešutus su pomidorais; jei nenori maltis, galima įpilti šiek tiek aliejaus iš stiklainėlio.

kopūstą truputį pasmulkiname, padruskiname ir gerai gerai paglamžome, kad suminkštėtų. pastaba monikai: va taip vat reikėtų daryti tas salotas iš iki, kurias mudvi pernai šveisdavome per pertraukas: tiesiog labai svarbu kopūstus tiek sumaigyti, kad jie nebebūtų kieti.

vieną riekelę skrudintos duonos aptepame džiovintų pomidorų užtepu, kitą – garstyčiomis. apačioje dedame garstytintą riekę ir lipdome sumuštinį; aš dėjau taip: salota-pomidoras-saldusis pipiras-kopūstas-agurkas-jalapeno pipiras-petražolės. uždengiame pomidorų užtepu gardinta riekele. paspaudžiame. pjaustome, jei norisi. kremtame su milžiniška lėkšte salotų ir galvojame, kokia greita, skani ir vasariška pavakarienė. laukiame deserto.

visiškai braškinis šerbetas
450 g braškių
100 g cukraus (kitąsyk dėčiau mažiau)
šliūksnis degtinės ar tikro – naminio – vanilės ekstrakto
1 a.š. šviežių citrinos sulčių
žiupsnis druskos

braškes nuplauname, nulupame kotelius, supjaustome gbalėliais. užberiame cukrų, pilame degtinės. viską pamakaluojame, kol cukrus ims tirpti. paliekame porai valandų pastovėti.
braškes sutriname trintuvu su citrinos sultimis bei druska. jei norisi, galima perkošti – aš to, kaip ir praėjusį sykį, nedariau. atvėsiname. šaldome aparačiuke.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?