waiting for some words to jump at me
Gegužė 24, 2009 parašėjau net lietūs kaip vasarą – labai trumpi, labai smarkūs ir labai po degalinių stogais.
—
dėkuidie, medis priešais balkoną, kurį kažin kokie nevidonai išprievartavo prieš porą metų, jau atsigavęs, todėl nakčia girdėti, kaip jis šlamu šlamu šlama, ir per langą matyti. ir naktimis lyja, ir kai lyja, miegoti vis dar geriau.
—
su gimtadieniu, 猫ちゃん*
rabarbarų pyragas
pyragui
3-4 st. smulkiai pjastytų rabarbarų
2 š. miltų
1 st. cukraus
70 g minkšto sviesto
2 dideli kiaušiniai
1 st. grietinės
1 a.š. tarkuotos apelsino žievelės
2 a.š. vanilės ekstrakto
1 1/2 st.miltų
1 st. rupių kvietinių miltų
1 a.š sodos
1 a.š cinamono
1/2 a.š. druskos
viršui:
1/4 st. demerara cukraus
1/2 a.š cinamono
30g sviesto
1/4 st. smulkintų žemės riešutų
rabarbarus sumaišome su dviem šaukštais miltų. cukrų išsuktame su sviestu iki purios vientisos masės. po vieną sumušame kiaušinius, sudedame grietinę, tarkuotą apelsino žievelę, vaninės ekstraktą ir viską gerai gerai išmaišome. atskirame inde sumaišome miltus, sodą, cinamoną, druską. per kelis sykius įmaišome į kiaušinių ir sviesto plakinį. supilame į sviestu pateptą formą, apibarstyome cukraus ir riešutų trupiniais* ir kepame 180 laipsnių orkaitėje 40-50 minučių.
*pyrago viršui cukrų, cinamoną ir sviestą triname tarp pirštų, kol visa tai patampa trupiniais. įmaišome žemės riešutus.
gaminau pagal forelle, su minimaliais pakeitimais.
Kepiau ir aš rabarbarų pyragą rabarbarų savaitei, tačiau visišką fiasko apturėjau. Jau nebepamenu, kada man pyragas neiškilęs buvo. :/ Atvėsęs molio konsistencijos atrodė, tai 2/3 nukeliavo į šiukšliadėžę. Net nefotografavau jo. Nors rabarbarai pyrage labai patiko, net labiau negu obuoliai!
Tiesa, iš kur imate rabarbarus? Kaina turguje kosminė, o jokio kaimo ar sodo neturiu.
mano paslaptis paprastutė – pernai prisipirkau ir užsišaldžiau ,) šviežių šįmet dar neragavau.
oi, man keisčiausia, kad dažniausiai nepavyksta ne kokie biskvitai ar dar kas, kas paprastai grasina nepavyksiąs, o elementarūs pyragiokai – mano pirmasis bandymas su morkų pyragu irgi atsidūrė šiukšlinėj, mat buvo tinkamas namams statyt – absoliučiai sausas, absoliučiai kietas ir nė neskanus.
Nyaa ,)
Man irgi lietūs patinka, ypač kai už mano lango miškas auga, toks žalias ir šlamantis.
O rabarbarai man primena vaikystę.
juokis iš manęs, bet turbūt pirmąkart rabarbarų pernai paragavau, cha, traumuota vaikystė.
Ech jus su savo pyragais.. As vat negaliu ju dabar kept, nes antra puse bamba kad vai vai jam pilvukas nuo mano kepiniu auga, sportine forma dingsta.. ir isviso jokiu pyragu ir skanumynu kad nebut!
O as negi viena valgysiu.. Tai tik seiles varvinu po blogus landydama.. Noriu i svecius pas kokia pyragu kepeja! :)
mano šeima truputėlį aimanavo taip pat – oi oi, pilveliai auga – tačiau tada įsigalėjo kažkoks savitarpio supratimas, kad velniop pilvelius, pyragai svarbiau ,)
beje, jei nesinori vienai sukapoti 20×20 skardos (nors man norėtųs – šitas, pavyzdžiui, pyragas puikus ir lengvas ir viską), galima juk kepti iš dalies normos arba likusį pyragą – jau iškeptą – užsišaldyti. kol antroji pusė šlamščia salotlapius, kramsnoki pyragaičius, kiki.
Rusvaplauke, man atrodo, kol nežinai, kad kažką gaminti sudėtinga, darai drąsiai ir gaunasi. :D O kai pradedi stengtis, ką nors ir pridirbi… :)
o tu kai cia sito gerio galima paragauti? :)
siaip geras blogas, mergickos!
taip taip ką?