cause this kind of beauty won’t stand up for you
Gegužė 6, 2009 parašėviskas savose vietose, todėl jau net lietaus turime. matote – vidutiniu laikotarpiu ekonomika grįžta į pusiausvyrą: negalėjo juk amžiais lietaus nebūti, ir tas važinėjimas dviračiu apsimuturiavus primityviausiais respiratoriais baigės.
kitose naujienose, triskart suplojome katučių ir apsisukome dar vieną ratą: klausome tų pačių muzikų kaip vienuoliktoj klasėj, kaip vienoliktos klasės naktimis, kada ligi išnaktų krutindavom lūpas palei maple leaves (taip, tiesa, ir hope there’s someone – melancholy is my second name) irgi rašydavome nesibaigiančias popieriaus riestes laiškų, o užmigdavome su nepatogiomis ausinukėmis ir paryčiais atsibusdavome su sweet summer’s night on hammer hill. ką gali žinoti, gal tomis dienomis nantes būčiau iškeitusi į kokį gothenburg.
savaitgalį pirštų galais skabėme šviežiausias braškes (taip, iš šaldiklio, bet nesiskaito.) ir pusryčiams kepėme pūkučius, tai nuostabu. seneliui gimdieniui dovanojau žaviai pavasarišką tortą. klausėme kelissyk girdėtų istorijų, kurios vis dar tokios pat žavios. skaitėme klaikius lietuviškus žurnalus ir iškeltomis kojomis gulėjome balkone, pomidorų pavėsy. paskiau skynėme tulpes. tokiomis dienomis, tokiomis dienomis viskas savose vietose.
citrusinis malonumas
18 cm torčius
biskvitas
3 kiaušiniai
110 g cukraus
75 g miltų
nubrauktas šaukštelis kepimo miltelių
vienos citinos sultys ir nutarkuota žievelė
sirupas
vienos citrinos sultys
vieno apelsino sultys
vienas šaukštas cukraus pudros
geras šliūksnis balto vyno
kremui
1 vidutinio dydžio citrinos ir 2 vidutinių apelsinų sultys ir nutarkuota žievelė
3 tryniai
1 mažesnis kiaušinis
pusė stiklinės cukraus
45 g sviesto
200 ml plakamosios grietinėlės
tortui aptepti
pakelis (185g) švelniosios varškės
pora šaukštų cukraus pudros (pagal skonį)
šlakelis citrinos sulčių
kokie 150-250 ml grietinėlės (tiek, kiek turėjau likusios.)
iš vakaro iškepam biskvitą: baltymus išplakam iki standžių putų, po truputėlį suberiame cukrų, paskiau – trynius, citrinos žievelę ir sultis. mentele įmaišome miltus, kepimo miltelius; kepame 18 cm formoje 170oC apie 40 minučių (tikriname mediniu pagaliuku). ataušiname, perpjauname į tris papločius.
kurdui trynius, kiaušinį, cukrų, sultis ir žievelę išmaišome ir verdame vandens vonelėje, kol sutirštėja (viriau, kol perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę liko takelis, kuris nesusiliejo). nuimame nuo karščio, įmaišome sviestą, paliekame atvėsti. išplakame grietinėlę ir permaišome su kurdu.
į formą dedame vieną blyną, truputėlį (ne per gausiai!) apšlakstome sirupu, tepame pusę citrusinio kremo, dedame kitą blynuką, paliejame (o čia jau kaip norisi – aš liejau gausiai, man drėgni tooortai patinka), supilame likusį kremą, uždengiame paskutiniu lakštu ir gerai suliejame. paliekame pastovėti pernakt.
kitą rytą išplakame grietinėlę su cukrumi; paplakame varškę su sultimis, kad suminkštėtų, jas abi sumaišome ir aptepame tortą. puošiame belenkaip ar tiesiog apibarstome kapotomis/maltomis pistacijomis.
receptas – eilinįsyk ,) – Elžbietos; truputėlį pakeičiau – derinau prie savo formos dydžio beigi keičiau kremą tortui aptepti), tačiau biskvitas, kurdas beigi – svarbiausia – idėja — nusikabinta nuo jos.




kaip nuostabu :) mielybė šitas įrašas. Super.
O ir skanu – kaip visad. Šaunuolė.
ač’.}
WOW!!!
ir tu dar man pasakoji apie nefotogeni6kus desertus??? Žinai ką…
Nu superinis, žodžiu.
Braškės šaldytos?
na jau, na jau, kam tos gėėėėlės ,) o beje – visiškai nefotogeniškus nuslepiu giliai virtualiuose stalčiuose, tad! plius, tortai vieni iš tų desertų, kurie lengvai pasiduoda nuotraukinėms manipuliacijoms. lengva jiems – lygiais šonais sau stovi, ir tiek, ne kaip kokie kremai, kurie žiū ir nuteka kur nereik.
o braškės..} taip taip, šaldytos. bet iš savo daržo, tai beveik šviežios.
Esu kepusi panašų tortą su apelsininiu kurdu iš kuking.net (misheles receptas), tik į blogą nedėjau nes nuotrauka daugiau negu tragiška gavosi paskubom fotkinant. Skanumas neišpasakytas, toks gaivus gaivus dalykėlis gaunasi. Taviškis irgi turi būti superinis skonio atžvilgiu, bet jis dar iš stuomens ir iš liemens – ohoho gražuolis! Spaudžiu dešinę su tokia sėkme. :) Beje, o kokia proga? ;) Man tortų be progos nebūna… :P
mmm, ač už komplementus – tikrai tikrai gardus, sūūper gaivus toks. pas mumis tortų irgi be progos nebūna, deja, – šeimyna labiau pyragiokus sausainiokus bandeles pucina, tortai kažkaip toks Didelis Dalykas atrodo. todėl vis stengiuosi progų prisigalvot – mamos atostogos, mamos atostogų pabaiga, kontrolinių pabaiga, “anime, gossip girl, varškės apkepo ir medaus torto diena” su drauge ar dar koks džiaugsmas.
šįsyk proga buvo senelio gimtadienis ir – plius – mamos diena; kadangi važiavom aplankytiva senelių, lauktuvių vežiau tortą.
Tiesiog negalėjau praeit pro šalį pamačiusi braškes! Su sirupu! Varške ir grietinėle! Ir pistacijom! Ir visa tai – torte! :)
Nuostabu.
Ir jūsų įrašų įžangos man visuomet pačios rašytojiškiausiai puikiausios :)
ač, allegra ,) nagi taip — vasara dar tik ant nosies, tai braškių pats pats didysis pasiilgimas.
jėga.myliu šitą blogą.pagalvoji,kad reikia šviesaus biskvito ir voila! ,D