my promise is made but my heart is thine
Balandis 14, 2009 parašėmes mergaitės visada taip žaidžiame: susirenkam visos, pasirašom gausybę paktų, šnekam ir geriam arbatą, juodą su pienu, rūkom ir juokiames sugulusios lovoje, rašom ant rankų ir susiskirstom berniukus į globotinius: taip kažkada kam gavo prižiūrėti tomį,o mano globotinis
man siunčia gražiausius laiškus ir aš, pasigavusi tą jo it iš filmų manierą, imu žirkles vonioje ir nukerpu sau plaukus prieš veidrodį, išbėgu į miestą pačiais gražiausiais rūbais sutikti sky ir kitų, kas primena pavasarį,
sakau:
žinai,aplinkui visi įsimylėję.

kepykla nr.5
kai visa tai prasidėjo, mes su jule buvom dvyliktoj klasėj: tada daug mokydavomės, kartais kepdavom ir dažniausiai planuodavom, kaip kada nors turėsime savo kavinę. kadangi licėjuj buvom jau ketvirtokės, mylėdavom tik jaunesnius berniukus/mergaites, tiesa, ir šiek tiek martyną ,) julė mokydavosi prieš egzaminus, o aš važiuodavau pas julių į kaimą ieškoti lobių. gyvenimas buvo neapsakomai tikresnis back then.
turėdavom sąsiuvinį ir į jį rašydavom visokių istorijų, kurios vykdavo mūsų kavinėj, į kurią ,, [...] norint patekti: praveri vienas, laukujęs, ruda bronza nukaldintas, po to vert vert kitas, jau mėlynai iš abiejų pusių dažytas [duris]”. kažkodėl buvom numačiusios, kad visuomet prieš užsidarant eisim žadinti krisčio ir naujokaičio, kurie bus užmigę foteliuose, slėpsime žydus ir švęsim vonneguto dieną. net parašyta taip, kad žaisim alias, ,,nes severijai bus 18+ ir ji jau mokės daugel protingų žodžių.
Ū – KO – PIR – M – AS.”
kad turėsim regioninę telekomunikacijos sistemą skardinė-siūlas-skardinė ir kad slapta rengsim kavinėje filmų peržiūras.

tiesa, dar su jule turėjom du gerus draugus, kurie mums pasakojo, kaip parašyti verslo planą, o mes buvom tikros, kad 2am kurse pasiimsim akademines atostogas, bet prasidėjo aukštasis mokslas ir jau pirmą dieną unversitete mes supratom, kad čia taip nieko nebus ir kibom į naujus mokslus – labai jau tiksliuosius. vėliau aš mečiau fiziką, o julė man žadėjo, kad kartu studijuosim konditeriją. nežinau, ar ji pasakė man tai garsiai, ar aš tai įsivaizdavau, bet galop tai neįvyko ir aš viena išėjau kepti bandelių, o julė susirado naujų draugių, kas labai užgavo mano orumą, todėl naktimis jai rašydavau apie savo vaikinus. dienos bėgo, o mes tai pykdavomės, tai susitaikydavom, kartais aš būdavau tvirtai pasirengusi ją susigrąžinti, kartais ji grįždavo, bet ir vėl pasirodydavo, kad mes žiūrim į skirtingas puses. ir taip be galo be krašto ir tai vis dar tęsiasi, o kartais prašviesėjus dienai atsirada tokie blogai kaip šis. tikrai vieną dieną viskas nušvis ir mūsų kepykla rasis, bet iki tol dar visiems teks aplankyti prancūziją.

pasibaigė atostogos, man teks grįžti į darbą-praktiką, kur man nemoka nei cento už tai, kad esu graži ir žalių akių. jau beveik baigiau dažyti virtuvę ir dar tėvams kepiau štrudelį tokį, kokio receptą radau kažkada kepimo žurnale, kurį man dovanojo stiliaus pora per gimtadienį.
austriškas vyniotinis (ten, kur buvo rimvydas, ten, kur buvo haneke)
25o g miltų
druskos šiek tiek
150 g sviesto
1 kiaušinis
100 ml vandens
1kg saldžiarūgščių obuolių
1 citrinos sultys
100 g kapotų migdolų, pakepintų
200 g lazdyno + graikinių riešutų, geriausia sumaltų
100 g razinų
125 g cukraus
cinamono
imbiero
ekologiško vanilinio cukraus ,)
1. sviestą ištirpinti, o kol jis tirpsta dubeny sumaišyti miltus su druska; supilti ištirpusį sviestą, įmušti kiaušinį; pamaišyt, kol susijungs viskas ir tada supilti vandenį. tešlą atrodys gana skysta, bet po to glitimas išbrinks ir ji pasidarys kietesnė ir tampresnė, tikrai!taigi: tešlą uždegti maistine plėvele ir laikyti virtuvėj ant stalo apie valandą. nu gerai, paskutines 15 min aš laikiau ją šaldytuve, kad lengviau kočiotųsi.
2. kaip paruošti obuolius: ogi nulupti ir pjaustyti labai plonomis skiltelėmis, tada apipilti citrinos sultimis. nepamirškite razinų pamirkyti karštam vandeny ir gerai nuplauti.
3. tešlą iškočioti labai labai plonai, nepamiršti pabarstyti miltų po ja. išties tai tešla turi būti popieriaus plonumo ir dar pati kaip koks popierius stačiakampė ,)
4.dėmesio!reikės dar šiek tiek lydyto sviesto. patepti juo iškočiotą tešlą ir tik tada suberti tuos maltus riešutus, ant jų guldyti viena šalia kitos obuolių skilteles, pabarstyti prieskoniais, sudėti razinas, užberti viską cukrumi ir galop sudėti kapotus migdolus. aš viską dėjau taip, kad dar liktų nuo kraštų neužklotos tešlos kokie 4 cm. tada užlenkti tos tešlos šonus ir viršų į vidų ir nuo apačios pradedi vynioti, kol suvynioji šiokį tokį cilindrą ir tada jau mentelių pagalba perkeli ant kepimo popieriaus ir dar visą vyniotinį aptepi lydytu sviestu.


5.kepti karštai apie 40 min. na, aš tai kepiau 200 C kokias 10 min, tada sumažinau iki 180 C kokiom 15 min ir tada dar 10 min kepiau iš viso 160 C temperatūroje, nes viršus jau buvo gražiai apskrudęs, tik bijojau, kad vidus neiškepęs bus.
6.o kai iškeps, tai jau matysite, ar ir kitą kartą daugiau obuolių dėti ar mažiau ar nedėti razinų, ar riešutų sumažinti — kaip jums patinka ,)
šito štrudelio privalgius sapnuojasi labai geri sapnai.sunkūs, bet geri. kaip ‘La Pianiste’.
iki,a.


agne, tau nepatiks tai, bet man patiko šitas įrašas :)
žinau, kad du kartus rašyti tiks patiks, nestilinga, bet kitaip nesiGavo.
o,vykintai,) gero ryto ir tau ,))
yummy! (čia aš primenu apie save, ir tu žinai, kodėl)
ha ha ,D nu aš prisimenu, tik neturiu pinigų mėsai ,DD nu bet jau tuoj! būk kantrus,)
taip. ką aš pasakysiu bus jau banalu. man labai patinka tave skaityti amžiais. kaip gerą knygą vartau ir gaivaliojuos kas kartą;D
su šituo tu šį kartą labai tinkama:
http://www.youtube.com/watch?v=CvFH_6DNRCY
ach tai čia šis štriūūdelis,}
joa, nebūtumėt porno, būtumėt gavę bent akį užmest, bet gal kada kitą kartą. reik visokių dalykų gyvenime tikėtis – gal jie įvyks ,)
Kaip tik ieškojau geriausio štrudelio recepto :) pataikiau reiškias :)
Ir dar vienas klausimėlis dėl kruasanų – ar sausas pienas tai sojų milteliai?
indre, ar klausimas cia del kepeju-be-stabdziu kruasanu? taip, as ketinu naudoti tiesiog sausa soju piena.
tikra tiesa zmones, auksciau pasireiske, mini. grazu.
ukopirmas. ukopirmas. kreatatyvinis duetas ‘ukopirmas’. atsimenu tas grazias istorijas. ogi pas tave anas sasiuvinis likes – tai telieka tiketi tavais zodziais. nors atsimenu naktis, kada nemiegodavom ir laiskus rasydavom ir viska ir kai kepykla gime ir kai galvojome, kad laisvu nuo mokslo laiku dirbsime, o nuo darbo laisvu – mokysimes. ir tada dar nesiaute pasauline recesija. dabar gi sunkiau su tuo planu butu, betgi zinome, jog visad aplink esti zmoniu, kurie uz tortus sutiktu ta plana parasyti. tik kas mums paskola duotu?..
zo, atejo monika ir rodys man savo rpg, valio.
jėga šukuosena, globotine!
ač,zuika,)*