Kepykla nr. 5

šis vakaras buvo visiškai neįtikėtinas.

mieste tiek daug daug daug žmonių, ir daug žmonių su riedučiais, ir labai gera bei gražu.

o išėjus iš prancūzų – mokėmės vieną iš baisiųjų laikų – , [žinau, kad tokia skyryba negalima] buvo šviesu (!) ir šilta (!!), neįtikėtinai. r. išpeikė mano pirštines kaip nesezoniškas ir pasidžiaugė, kad londrė mūsų sulauks pasidabinusių pavasariniais palteliais, o ne šūbomis iš rytų europos (ne ne ne, man negėda dėl rytų europos, tiesiog, žinote, — napoleonas iš rusijos glūdumų nuo šalčio bėgo o ir šiaip, mes neturime kompiuterių ir valgome bebrus. ).

tada kvatojomės (išties) tarptautinių bilietų prekybpunkty (valanda po darbo pabaigos), susikombinavome dešimčia litų pigesnę kelionę ir sumuštinius (tikriausiai) panevėžio stotyje.
ir kitokių dalykų. gražiausių pasaulyje, nes buvome stoties kavinėje, skaudžiai primenančioje mifo valgyklą – duona po dešimt centų ir mikrobangės ir abejotini praeiviai pakeleiviai.

diena buvo graži, per kino istoriją klausėmės apie s. revoliuciją ir, eilinį kartą, universitetus, o aš intensyviai galvojau, apie kurį ten serena kalbėjo — vidutiniškai ironiška.

sūrio pyragas su uogomis
pagrindui
1 3/4 st. miltų
1/2 st. cukraus
1/4 a.š. druskos
180 g sviesto
2 dideli kiaušinio tryniai
1 a.š. vanilės ekstrakto

įdarui
1/3 st. tirštos uogienės (vyšnių ar kokių kitų uogų)
270 g grietinėlės sūrio (kambario temperatūros)
240 g švelniosios varškės (niekur tačiau jos neradau, tad dėjau grietinėlės sūrį)
3/4 st cukraus (pakaktų ir mažiau)
1/4 a.š. druskos
žiupsnis cinamono, muskato
2 dideli kiaušiniai (kambario temp.)

kepsime 22,5 cm formoje – jos vidų patepame sviestų ir išbarstome miltais.
pagrindui. sumaišome miltus, druską, cukrų. įtriname gabalėliais supjaustytą sviestą, kol masė pasidaro panaši į trupinėlius. įmaišome trynius ir vanilę, kol tešla vos vos sukimba į gabalėlius – nereikia minkyti, kol susivels į vieną rutulį. leidžiame tešlai pašalti šaldytuve kokias 20 minučių ir iškočiojame arba tiesiog išspaudžiame į formą (tešla turi pakilti ir formos krašteliais, kokius 3-4 cm). pašaldome 30 minučių, įklojame gabalėlį folijos, priberiame pupelių ar kitų pasvarėlių ir kepame 190oC 20 minučių, nuimame foliją ir pasvarėlius ir pakepame dar 5 min (taigi iš viso orkaitėje pagrindas praleidžia 25 minutes). išimame, leidžiame pravėsti, kol paruošime įdarą (greitai ,)). sumažiname orkaitės kaitrą iki 180oC.

įdarui išmaišome uogiene ir ja aptepame pyrago padą (nebūtina laukti, kol šis visai atšals.). grietinėlės sūrį ir varškę plakame, kol masė pasidaro švelni ir vientisa. suberiame cukrų, druską ir prieskonius, gerai išmaišome ir galiausiai sumušame kiaušinius, palengva juos įmaišome. supilame į paruoštą pyrago pagrindą.
kepame 60-70 min – kol įdaras truputėlį pasipučia ir, švelniai papurčius pyragą, beveik nebejuda. išimame iš orkaitės, leidžiame atvėsti.

eilinį kartą: iš dorie greenspan. baking: from my home to yours
aišku, pyragas turėtų išeiti kitoks nei man – be auksinės plutelės ir šiaip.
bet, jis buvo nuostabus. vienas nuostabiausių, kokius tik esu gyvenime valgiusi. nesupraski neteisingai – aš vienodai myliu visus savo vaikus (išskyrus nebent tuos dvigubai imbierinius sausainius, kurie gyvenime neišvys tinklaraščio šviesos), tačiau kai kuriuos – paslapčiom – labiau. ir paslapčiom atsipjaunu dar gabalėlį. ir dar. ir dar. ir atimu paskutinį šeimynai iš panosės, apkaltinusi bilduką iš palovio.

ieškodama r. muzikos – na žinote, lack‘ų visokių, the clash ir fugazi – užtikau kažką tokio, ko jokie mikos ar hot chipai (that’s so 2008) neišmuš. ir iškilo nevidoniški prisimyynimai. na tie, po kurių lieka justi duonos su vaisiais skonis burnoj, pavasaris ant pirštų galiukų ir visi tie negyventi gyvenimai.
labai žavu.
eime gaminti naujų.

kepėjai be stabdžių-vasaris:
opera

migdoliniam biskvitui
75 g cukraus pudros
2 ½ v.š. miltų
75 g maltų migdolų
3 kiaušinių
15 g ištirpinto ir atšaldyto sviesto
3 kiaušinių baltymų
1 VŠ smulkaus cukraus

šokoladinei masei
200 g geros kokybės smulkinto juodojo šokolado
120 ml pieno
110 ml plakamosios grietinėlės
50 g minkšto sviesto

kavos sirupui (kavos sirupo nedariau, naudojau užsilikusį nuo tiramisu)
1 ½ v.š. cukraus pudros
1 ½ v.š. tirpios kavos

sviestiniam kremui
70 g cukraus pudros
1 kiaušinio baltymo
1 v.š. tirpios kavos
100 g minkšto sviesto

biskvitas. orkaitę įkaitiname iki 220oC. išklojame popieriumi kepimo skardą (pagal receptą reikėtų 20×30cm, tačiau man tokia pasirodė mažoka, todėl naudojau tiesiog savo orkaitės blėką). persijojame cukraus pudrą, miltus ir maltus migdolus. kiaušinius išplakame iki šviesios tirštos masės, įsijojame miltus, įmaišome sviestą. likusius baltymus išplakame su šaukštu cukraus iki standžių putų, trečdalį jų įmaišome į migdolinę masę, tada atsargiai viską sumaišome su likusiais baltymais. supilame į skardą, išlyginame ir kepame kokias 6-7 minutes, kol biskvitas įgauna auksinę spalvą ir spustelėtas spyruokliuoja. (manau, man reikėjo pakepti dar porą minučių, mat išimtas iš orkaitės biskvitas sukrito). biskvitą su popieriumi perkeliame ant grotelių, atvėsiname, o tada nuimame popierių.

kremas
sulaužome šokoladą. užpilame 30 ml užvirintos grietinėlės. įdedame sviestą, gerai išmaišome. palaukiame, kol atauš ir sutirštės.

kavos sirupui cukrų užpilame karštu vandeniu, įberiame kavos.

sviestinis kremas. iš cukraus ir 3 a.š. vandens nemaišydami verdame sirupą, kol jo temperatūra pasiekia 118oC. tuo metu kiaušinio baltymus išplakame iki standžių putų. išvirtą sirupą pilame tarp dubens sienelės ir plakiklio šluotelės, plakame, kol masė ataušta – kokias 7-10 minučių.
kavą ištirpiname 1 a.š. verdančio vandens, ataušiname ir suplakame su sviestu. baltymus per du kartus sumaišome su kavos sviestu.

surinkimas.
biskvitą supjaustome į tris gabalėlius. viena dalį suliejame sirupu, aptepame puse sviestinio kremo. uždengiame kitu lakštu, vėl suliejame ir aptepame puse šokoladinės masės. uždengiame likusiu biskvitu, suliejame ir sutepame likusį sviestinį kremą. išlyginame, paliekame šaltai, kad sutvirtėtų.

likusią šokoladinę masę ištirpiname vandens vonelėje. užviriname likusią grietinėlę ir sumaišome su šokoladine mase. ją ataušiname, kol sutvirtėja. aptepame torto viršų bei šonus.

pjausčiau ne pyragėliniais gabaliukais, o riekelėmis. mat jis skalsus, tačiau drauge ir begaliniai malonus, ir bisų (pun intended) reikalauja.

receptas – iš čia.

ilgainiui imi iš jo gestų – iš tylėjimo, iš šypsenos, iš to, kaip pakelia ir nuleidžia ranką (“čia kaip šokis,”- sako jis), kaip apsižvalgo ir blizgina akimis – iš viso to imi nuspėti, kas bus.

bet jam nepatinka mano draugai, o man nepatinka jo mylimieji. ir visas tas dvejų metų flirtas galiausiai išvirsta į aiškią pabaigą: dar keturi mėnesiai, šeštadienis londone — ir mosuosime skepetaitėmis, verksime, “rašyk laiškus!” ir kitos gražios akimirkos.

tuo metu monika fone brazdins “Нам всем будет лучше”.

šokoladinis tortas rūtai
18cm tortas
biskvitams
3 kiaušiniai
100 ml cukraus
100 ml miltų
1 kupinas valgomas šaukštas kakavos
1/2 a.š. kepimo miltelių

kremui*
200 g šokolado
150 ml verdančio vandens
150 g maskarponės (naudojau pertrintą varškę, sumaišyta su šiek tiek grietinės)

sirupui
vandens
cukraus
vanilės ekstrakto, romo

orkaitę įkaitiname iki 175oC. 18cm torto formą išklojame kepimo popieriumi.
baltymus išplakame su cukrumi, po vieną sudedame trynius ir gerai išmaišome. įsijojame sumaišytus su kepimo milteliais ir kakava miltus. palengva išmaišome mentele, sudedame į formą ir kepame apie 30 min (patikriname mediniu pagaliuku – jis turi išlįsti švarus. be to, lengvai spustelėtas biskvitas turi [kaip tai paaiškinti]). gerai atvėsiname ir perpjauname į tris blynelius.
sirupui užverdame vandenį ir suberiame cukrų. dariau iš akies – koks pusė stiklinės vandens ir pora šaukštų cukraus. kai cukrus ištirpsta, įpilame vanilės ekstrakto bei romo. čia nereikia virti sirupo iki kokio soft ball stage, mat jo paskirtis – tik sudrėkinti biskvitą, o ne, neduok dieve, laikyti baltymus standžius kaip kad bezė.
kremui sulaužytą šokladą užpyliau verdančiu vandeniu, palaukiau, kol aptirpo, ir gerai išmaišiau mentele. tada sudėjau varškę.
šiek tiek kremo reikėtų pasilikti papuošimui. tai turėdami omenyje, dedame pirmą lakštą, jį sudrėkiname sirupu ir aptepame kremu. dedame antrąjį lakštą, pašlakstome, pertepame. trečią lakštą tik gerai sudrėkiname ir kremu netepame. paliekame pastingti šaldytuve.
paskiau – arba kitą dieną – likusį kremą išplakame ir juo aptepame šonus ir viršų. puošiame kaip tik norisi – aš barsčiau kepintais smulkintas lazdynų riešutai ir tos pačios (ir naujos, mat senosios nepakako dėl *kost* bėdų su konditeriniu maišeliu) šokoladinės masės guzikėliais.

* tiesa, taip paruoštas kremas man pasirodė kiek rūgštokas – hmmm, gal dėl vaškės ar grietinės, hm hm? – , todėl įdėjau šiek tiek gerai išplaktos grietinėlės. tada kremas labai nušviesėjo, tai papildomai įdėjau tirpinto šokolado. žodžiu, žaidžiau, kol išėjo toks kremas, kuriuo buvau labai patenkinta.

povandeninės srovės: rūta, žinok, visko galėjo būti.

receptą pamačiau pas Elžbietą ir iškart supratau, kad čia yra Tai, Ką Kepsiu Rūtai.